Sužinosite
Cerebrinė hipoksija – tai būklė, kai smegenys negauna pakankamai deguonies. Dažniausiai tai nutinka dėl sutrikusio kvėpavimo ar kraujotakos, per kurią organizmas paprastai aprūpinamas deguonimi. Deguonies stoka greitai paveikia nervų sistemą – ima trikti judesiai, kalba, rega, kvėpavimas. Ši būklė yra labai pavojinga ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Priežastys
Smegenų deguonies trūkumą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo širdies sustojimo ir galvos traumų iki apsinuodijimo dūmais. Kartais tai išprovokuoja sisteminės ligos, pavyzdžiui, sunkus kraujo netekimas, stiprus kraujospūdžio nuosmukis ar smarkus deguonies kiekio sumažėjimas organizme. Kitos galimos priežastys:
- Apsinuodijimas anglies monoksidu arba dūmų įkvėpimas
- Dusulys, smaugimas ar uždusimas dėl svetimkūnio kvėpavimo takuose
- Elektros traumos, galvos traumos
- Širdies smūgis
- Beveik nuskendimo atvejai
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas arba jų perdozavimas
- Epilepsijos priepuoliai
- Sunki kraujo netektis, operacinės komplikacijos ar su narkoze susiję nesklandumai
- Insultas
Cerebrinės hipoksijos simptomai
Pirmieji požymiai priklauso nuo to, kiek laiko smegenys išbūna be deguonies. Smegenų ląstelės pradeda žūti vos po kelių minučių deguonies stygiaus. Pradžioje galima justi šiuos simptomus:
- Sunku koordinuoti judesius (ataxija)
- Galvos svaigimas, silpnumas, lengvumo jausmas
- Neįprastas pakilios nuotaikos jausmas be aiškios priežasties
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas
- Tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis kūne
- Koncentracijos sunkumai
Jei deguonies trūkumas užsitęsia, simptomai tampa aiškesni ir sunkesni:
- Susijaudinimas, sumišimas
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai (cianozė)
- Mieguistumas
- Staigūs raumenų trūkčiojimai
- Epilepsijos priepuoliai
Esant sunkiai formai, gali netekti sąmonės arba ištikti koma.
Komplikacijos
Cerebrinė hipoksija gali sukelti labai pavojingus padarinius. Sunkiausiais atvejais pasireiškia koma, smegenų mirtis arba mirtis.
Kaip diagnozuojama?
Diagnozei nustatyti gydytojas dažniausiai skiria papildomus tyrimus, kurie padeda įvertinti, kaip stipriai smegenys paveiktos deguonies trūkumo. Dažniausiai taikomi:
- Smegenų kraujagyslių angiografija
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), padedančios aptikti insultą, kraujavimą ar smegenų tinimą
- Elektroencefalograma (EEG), kuri matuoja smegenų elektrinį aktyvumą
- Pagrindinių pojūčių ištyrimas, kuris leidžia įvertinti smegenų reakciją į dirgiklius
Gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – kuo greičiau atstatyti deguonies tiekimą į smegenis ir pašalinti pagrindinę hipoksijos priežastį. Priklausomai nuo situacijos, gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija arba kitos priemonės, padedančios pagerinti kraujo ir deguonies apytaką.
Profilaktika
Nors ne visuomet įmanoma išvengti visų situacijų, galinčių sukelti cerebrinę hipoksiją, tačiau galima sumažinti riziką. Svarbu imtis atsargumo priemonių, ypač buityje ir kasdienėje veikloje:
- Namuose įrenkite ir reguliariai tikrinkite dūmų ir anglies monoksido detektorius
- Važiuodami automobiliu visada užsisekite saugos diržą
- Vandens telkiniuose naudokite gelbėjimo liemenes, plaukite tik ten, kur yra gelbėtojai, prižiūrėkite vaikus net ir vonioje
- Aktyviai sportuojant arba užsiimant ekstremalia veikla dėvėkite šalmus
Tam tikros sveikatos problemos – pavyzdžiui, širdies smūgis, insultas ar širdies sustojimas – padidina smegenų hipoksijos riziką. Svarbu stiprinti organizmą, reguliariai mankštintis, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, perteklinio alkoholio), kontroliuoti lėtines ligas (cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį, cholesterolemiją, antsvorį). Taip pat verta reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, kad būtų galima anksti pastebėti rizikos veiksnius.
Prognozė
Cerebrinės hipoksijos pasekmės priklauso nuo daugelio aplinkybių. Labiausiai svarbu, kiek laiko smegenys buvo be deguonies – jau po 4 minučių gali prasidėti ląstelių žūtis, ir kuo ilgiau trunka ši būsena, tuo didesnė rimtų pažeidimų tikimybė. Gydymo rezultatai priklauso ir nuo priežasties: pavyzdžiui, po širdies smūgio smegenų deguonies trūkumas dažnai sukelia ryškių pažinimo funkcijų sutrikimų.
Priklausomai nuo to, ar asmuo pateko į komą, prognozė taip pat keičiasi – jeigu sąmonė sugrįžta per kelias savaites, dažniau išvengiama ilgalaikių komplikacijų, o ilgalaikė koma padidina nepalankios baigties tikimybę.
Gyvenimas po cerebrinės hipoksijos
Patyrus smegenų hipoksiją, gali išlikti kalbos, judesių, motorikos sunkumų. Į pagalbą dažnai pasitelkiama reabilitacija: kineziterapija, ergoterapija, logopedo paslaugos. Gydymas ir atsigavimas paprastai trunka kelis mėnesius, tad svarbu būti kantriems ir nuosekliems.
Jei jūsų artimasis patyrė sunkią cerebrinę hipoksiją ir dėl to paniro į komą ar vegetacinę būseną, jam prireiks nuolatinės priežiūros ligoninėje arba reabilitacijos centre.
Kada būtina kuo skubiau kreiptis į medikus?
Dėl cerebrinės hipoksijos net ir nedideli simptomai, tokie kaip lengvas galvos svaigimas ar sumišimas, yra signalas nedelsti ir ieškoti pagalbos. Skubios pagalbos reikia, jei pastebite:
- Sąmonės netekimą
- Epilepsijos priepuolius
- Paviršutinišką ar apsunkintą kvėpavimą
- Širdies smūgio, insulto ar širdies sustojimo požymius
Klausimai gydytojui
- Kas galėjo sukelti šią būklę?
- Ar yra rizika, kad tai pasikartos?
- Kokios galimos komplikacijos?
- Kokia ilgalaikė prognozė?
- Ar egzistuoja gydymo būdų, galinčių pagerinti artimojo būklę?
- Kiek stipriai pažeistos smegenys?
Pasveikimas po cerebrinės hipoksijos gali būti ilgas, tačiau nuosekli priežiūra, reabilitacija ir tinkamas gydymas gerokai padidina gerų rezultatų tikimybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.