Kaklo arterijų disekcija – tai būklė, kai kaklo kraujagyslėje atsiranda plyšimas, dažniausiai pažeidžiantis vieną ar kelis kraujagyslės sienelės sluoksnius. Ši būklė neretai pasitaiko tarp jaunesnių ar vidutinio amžiaus suaugusių žmonių ir yra viena iš dažnesnių netikėto insulto priežasčių.
Kas yra kaklo arterijų disekcija?
Kaklo, arba kitaip – cervikalinės, arterijos yra didelės kraujagyslės, esančios kakle. Svarbiausios iš jų – miego arterijos, kurios aprūpina deguonimi ir maistinėmis medžiagomis priekinę smegenų dalį, bei stuburo arterijos, kraują tiekiančios nugaros smegenims ir užpakalinei smegenų sričiai.
Kaip ši būklė gali paveikti sveikatą?
Kai plyšta vidinis arterijos dangalas, kraujyje gali susiformuoti trombas. Tokiam krešuliui atplyšus ir nukeliavus smegenų kraujagyslėmis, gali užsikimšti kraujo tėkmė ir prasidėti išeminis insultas – smegenų audinio pažeidimas dėl kraujo trūkumo.
Kodėl atsiranda kaklo arterijų disekcija?
Dažniausia priežastis – fizinė trauma, pavyzdžiui, automobilio avarijoje patirtas smūgis ar sumušimas kaklo srityje. Tačiau disekcija gali pasireikšti ir be aiškios traumos – kai kuriems žmonėms pakanka staigesnio pasukimo, intensyvaus fizinio krūvio ar sunkių daiktų kilnojimo. Didesnę riziką patiria žmonės, sergantys tam tikrais paveldimais jungiamojo audinio sutrikimais.
Jungiamojo audinio ligų įtaka
- Marfano sindromas
- Ehlers-Danlos sindromas
- Įgimtas kaulų trapumas
- Fibromuskulinė displazija
Kaklo traumos
- Ankstesni kaklo sužalojimai, pavyzdžiui, „botago pliaukštelėjimo” tipo traumos
- Ilgai užimamos nenatūralios galvos padėtys (pavyzdžiui, dažant lubas)
- Staigūs galvos ar kaklo judesiai – kaip važiuojant ekstremaliais atrakcionais ar atliekant manipuliacijas pas gydytoją
- Sunkių objektų kilnojimas
Ligos, didinančios riziką
- Virškinimo sistemos negalavimai, sukeliantys stiprų ar dažną vėmimą
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kai būna užsitęsęs kosulys
Kiti svarbūs rizikos veiksniai
- Aukštas kraujospūdis
- Aterosklerozė
- Rūkymas
Kaklo arterijų disekcijos simptomai
Simptomai gali pradėti varginti dar prieš nustatant tikslią diagnozę – kai kurie juos pastebi net prieš mėnesį iki diagnozės. Dažniausiai išryškėja trys simptomų požymių grupės:
- Stiprus, staiga prasidėjęs galvos arba kaklo skausmas, dažnai – už vienos akies
- Simptomai, primenantys insultą
- Specifinis kaklo ar galvos skausmas, kuris:
- Prasideda netikėtai
- Nepraeina savaime
- Jaučiamas tik vienoje galvos/kaklo pusėje, ypač už vienos akies
- Primena migreną, klasterinį arba labai staigų, „griaustinio” galvos skausmą
Hornerio sindromas
Tai būklė, kai sutrinka automatinės, autonominės, funkcijos vienoje veido pusėje bei akyje. Pasižymi nuleistu voku, susiaurėjusia vyzdžio anga ir sumažėjusiu prakaitavimu toje pačioje pusėje.
Insultą primenantys požymiai
- Koordinacijos sutrikimas (ataksija)
- Balanso sutrikimai
- Matymo pablogėjimas, dvejinimasis
- Galvos svaigimas, sukimasis
- Galūnių silpnumas
- Kalbos sutrikimai (tiek artikuliacijos, tiek supratimo problemos)
Kaip diagnozuojama kaklo arterijų disekcija?
Diagnozė dažnai kelia iššūkių, mat simptomai gali būti ne visada ryškūs. Įtarus šią būklę, gydytojas gali pasiūlyti ištyrimą kompiuterinės tomografijos angiografija (KTA) ar magnetinio rezonanso angiografija (MRA). Šie tyrimai leidžia išsamiai įvertinti kaklo kraujagyslių būklę.
Gydymo būdai
Neretai plyšus arterijai, kraujagyslės sienelė sugyja savaime. Tačiau gydymas skiriamas siekiant išvengti kraujo krešulių ir sumažinti insulto riziką.
- Vartojami vaistai, trukdantys kraujo trombocitams sulipti (pavyzdžiui, aspirinas ar klopidogrelis)
- Kraujo skiedikliai – kaip heparinas ar varfarinas, neleidžiantys kauptis krešuliams
Jei standartinis gydymas nepadeda ir rizika išlieka didelė, retais atvejais taikoma stentavimas. Tokiu atveju į pažeistą kraujagyslę įvedamas specialus tinklelis, padedantis atkurti sienelės vientisumą ir pralaidumą.
Kaip sumažinti riziką susirgti kaklo arterijų disekcija?
Žmonėms, turintiems paveldimų jungiamojo audinio ligų ar kitų būklių, būtina reguliari kraujagyslių specialistų priežiūra. Svarbu atsakingai laikytis sveikos gyvensenos principų ir vengti situacijų, galinčių sukelti disekciją.
- Nereikėtų ilgai išlaikyti kaklo nenatūralioje padėtyje (pavyzdžiui, dažant lubas)
- Vengti staigių arba labai energingų judesių, ypač sportuojant ar užsiimant ekstremaliomis veiklomis
- Nekilnokite sunkių daiktų, dėl kurių tenka stipriai įtempti kaklą
- Laikykitės subalansuotos, širdžiai palankios mitybos
- Reguliariai sportuokite – apie tinkamą fizinio aktyvumo lygį pasitarkite su gydytoju
- Gydykite padidėjusį kraujospūdį, prireikus vartokite tam skirtus vaistus
- Meskite rūkyti
Ligos eiga ir gyvenimas po disekcijos
Dažniausiai pažeista kraujagyslė per pirmuosius 3–6 mėnesius puikiai sugija, atstatydama įprastą kraujo tėkmę. Tačiau visiškai pasveikti padeda tik nuosekli specialistų priežiūra bei paskirtų vaistų vartojimas.
Gyvenant su šia diagnoze būtina reguliariai lankytis patikroje ir, jei reikia, atlikti pakartotinius angiografinius tyrimus, kol gydytojas patvirtina visišką gijimą. Taip pat kartais būtina ilgiau vartoti kraują skystinančius ar antitrombocitinius vaistus, kad sumažėtų insulto rizika, kol kraujagyslės sienelė visiškai atsistato.
