Cholinerginė dilgėlinė: kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas

Cholinerginė dilgėlinė – tai būklė, kai odoje atsiranda niežtintys, iškilūs raudoni spuogeliai dėl pakilusios kūno temperatūros ar prasidėjus prakaitavimui. Tai imuninė reakcija, kuri dažniausiai pasireiškia po fizinio krūvio, karšto dušo ar kitų situacijų, kai organizmas įkaista. Ši būklė dar vadinama šilumos bėrimu arba šiluminėmis dilgėlinėmis.

Kas sukelia cholinerginę dilgėlinę

Išsamiai dar nėra žinoma, kodėl atsiranda cholinerginė dilgėlinė, tačiau manoma, kad svarbiausią vaidmenį čia atlieka cholinerginė nervų sistema. Kuomet kūno temperatūra padidėja, nervai šalia odos paviršiaus pradeda išskirti acetilcholiną – cheminę medžiagą, kuri sukelia prakaitavimą. Dalis žmonių į šį procesą reaguoja jautriai: jų odoje atsiranda dilgėliniai išbėrimai, prasideda paraudimas ir patinimas.

Terminas „cholinerginė“ siejamas su acetilcholinu – medžiaga, kurią išskiria parasimpatinė nervų sistema, o „dilgėlinė“ žymi pačius bėrimus ir patinimą odoje.

Kiek dažna ši liga

Cholinerginė dilgėlinė nėra reta – bent kartą gyvenime dilgėlinės patiria iki penktadalio žmonių, o maždaug trečdalis su fizinėmis priežastimis susijusių atvejų siejami būtent su šiluma. Ilgiau nei šešias savaites užsitęsusios dilgėlinės atveju, cholinerginė forma nustatoma net 7 proc. pacientų. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia paauglystėje arba jauname amžiuje, tarp 10 ir 30 metų.

Rizikos veiksniai

Didžiausią riziką susirgti cholinergine dilgėline turi asmenys, kuriems jau yra pasireiškusi kita lėtinė dilgėlinė. Taip pat didesnė tikimybė sergantiems alergine sloga, astma, egzema ar gausiu prakaitavimu. Jei šeimos nariai sirgo dilgėline, tikimybė susirgti padidėja ir jums.

Kas dažniausiai sukelia bėrimą

Net 9 iš 10 atvejų cholinerginės dilgėlinės simptomus išprovokuoja fizinis aktyvumas, tačiau yra ir kitų veiksnių:

  • Stiprus emocinis stresas, nerimas, pyktis ar nusivylimas
  • Staigus perėjimas iš vėsaus kambario į šiltą patalpą arba į lauką karštu oru
  • Karštis, karšti orai ar kūno temperatūrą sukelianti karščiavimas
  • Karštos vonios, dušai, pirtys ar sūkurinės vonios
  • Aštrūs patiekalai
  • Užklijuota sandari tvarstis ant žaizdos, kuris neleidžia odai kvėpuoti

Cholinerginės dilgėlinės simptomai

Dilgėlinės bėrimai paprastai atsiranda praėjus kelioms minutėms po to, kai pradeda bėgti prakaitas, ir paprastai išnyksta per 20–30 minučių, nors gali trukti ir iki valandos ar ilgiau. Dažniausiai bėrimai pasireiškia ant rankų, veido, krūtinės ir viršutinės nugaros dalies.

Išbėrimai paprastai atrodo kaip mažyčiai raudoni taškeliai, apsupti paraudimu, kurie gali susijungti į didesnius iškilimus ar patinimus. Dažnas pojūtis – niežėjimas, deginimas, dilgčiojimas ar šiluma bėrimo vietoje.

Kiti galimi simptomai

Nors labai retai, kai kuriems žmonėms išsivysto papildomi simptomai:

  • Seilėtekis
  • Svaigimas ar nualpimas
  • Galvos skausmas
  • Širdies permušimai
  • Dusulys
  • Skrandžio veiklos sutrikimai (pykinimas, viduriavimas)
  • Švokštimas

Kaip nustatoma cholinerginė dilgėlinė

Jei įtariama cholinerginė dilgėlinė, vertėtų kreiptis į alergologą ar dermatologą. Specialistas apžiūrės odą ir išklausinės apie simptomus. Gali būti paskirti papildomi tyrimai:

  • Fizinis apkrovos testas (pvz., vaikščiojimas bėgimo takeliu ar minimas dviračiu), siekiant paskatinti prakaitavimą
  • Methacholino mėginys – atliekamas siekiant ištirti organizmo jautrumą acetilcholinui
  • Pasyvaus šildymo testas, pavyzdžiui, karšto vandens vonioje arba šiltoje patalpoje

Gydymo galimybės

Dilgėlinės dažnumas ir intensyvumas dažnai sumažėja su amžiumi, o pati būklė po kelerių metų gali išnykti visai. Kol laukiama pagerėjimo, simptomams palengvinti gali būti skiriami:

  • Antihistamininiai vaistai
  • Vaistai nuo astmos
  • Kraujospūdį reguliuojantys preparatai
  • Medikamentai, mažinantys prakaitavimą (anticholinerginiai)

Galimos komplikacijos

Nors itin retai, kai kuriais atvejais cholinerginė dilgėlinė gali susijungti su fizinio krūvio sukelta anafilaksija – pavojinga alergine reakcija, kai ištinsta kvėpavimo takai ir pasidaro sunku kvėpuoti. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. Kai kurie žmonės turi nuolat su savimi nešiotis adrenalino (epinefrino) švirkštą sunkaus alerginio priepuolio atvejui.

Kaip galima sumažinti riziką

Kūno prakaitavimas ir šilumos reguliavimas yra natūralūs ir būtini procesai, todėl visiškai išvengti cholinerginės dilgėlinės neįmanoma. Tačiau yra būdų, kurie padeda sumažinti atakų tikimybę ir palengvinti simptomus:

  • Venkite aštraus maisto
  • Sportuokite anksti ryte arba vėlyvą vakarą, kai lauke vėsiau
  • Išmokite streso valdymo technikų, mažinkite nerimą
  • Rinkitės šiltas, bet ne karštas, vonias ar dušus
  • Dėvėkite lengvus, orui pralaidžius, drėgmę išgarinančius drabužius

Ligos eiga ir prognozė

Daugumai žmonių cholinerginė dilgėlinė su laiku palengvėja arba visai išnyksta. Remiantis stebėjimais, apie 15 procentų sergančiųjų visiškai pasveiksta be pasikartojimų.

Kada kreiptis į gydytoją

Būtina pasirodyti sveikatos specialistui, jei pasireiškė šie simptomai:

  • Skausmingi, pūlingi, infekcijos požymių turintys bėrimai
  • Bėrimai ir odos tinimas
  • Nepaaiškinamos odos reakcijos
  • Labai stiprus niežėjimas
  • Dusulys, kvėpavimo sutrikimai
  • Anafiksijos požymiai (šiuo atveju būtina skubi pagalba)

Dažnai painiojamos ligos

Cholinerginės dilgėlinės nereikėtų painioti su šilumos bėrimu (dar vadinamu dygliuota šiluma arba miliaria). Šilumos bėrimas atsiranda tuomet, kai prakaitas negali išeiti per užsikimšusias poras ir dėl to susidaro smulkūs, kartais niežtintys bėrimai. Šilumos bėrimas dažniau pasitaiko esant drėgnam ir karštam orui, o užsitęsus gali būti ženklas apie rimtesnius perkaitimo sutrikimus, tokius kaip šilumos išsekimas ar šilumos smūgis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *