Laiko baimė (chronofobija): simptomai, priežastys ir gydymas

Chronofobija – tai stipri ir nuolatinė baimė, susijusi su laiku ar jo tėkme. Šią būklę turintys žmonės dažnai jaučia didelį nerimą ar net siaubą, kai galvoja apie prabėgantį laiką, artėjantį senėjimą ar neišvengiamą mirtį. Kai kuriems kyla poreikis nuolat stebėti laikrodį, žymėti dienas kalendoriuje, o mintys apie laiką tampa kontroliuojančios kasdienybę.

Kas yra chronofobija

Chronofobija laikoma specifine fobija, kuomet žmogus patiria stiprią baimę ar diskomfortą susidūręs su tam tikru objektu ar situacija – šiuo atveju, su laiko tema. Asmuo stengiasi kiek įmanoma išvengti visko, kas primena apie laiko tėkmę, tačiau sustabdyti laiko neįmanoma. Dėl to gali susidaryti beviltiškumo jausmas, o pati fobija tampa sudėtingai valdoma ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Toks nerimas dažnai perauga į kitus emocinius sunkumus, gali sukelti panikos priepuolius, apsunkinti santykius ir net skatinti izoliaciją nuo aplinkinių.

Kas dažniau patiria chronofobiją

• Vyresni žmonės ir sunkiai sergantys asmenys: vis daugiau minčių apie gyvenimo pabaigą, kiek laiko liko, stiprina nerimo jausmus.
• Kaliniai: įkalintiems asmenims dažnai pasireiškia vadinamoji „kalėjimo neurozė“. Laikas gali atrodyti nepakenčiamai lėtas ar neįprastai greitas, o nuolatinis jo skaičiavimas tampa kasdienybe.
• Žmonės, patyrę traumas: po skaudžių išgyvenimų (gamtinės katastrofos, išgyventas pavojus, izoliacija pandemijos metu) gali pasireikšti chronofobijos požymiai. Dažnai ši baimė atsiranda kaip potrauminio streso sindromo dalis.
• Turintys psichikos sveikatos sutrikimų: bendrinio nerimo, panikos ar kitų fobijų istorija, depresija ir priklausomybės padidina chronofobijos išsivystymo riziką.

Chronofobijos priežastys

Specialistai mano, kad chronofobijai įtakos turi tiek genetika, tiek aplinkos veiksniai. Sunki patirtis, liga arba ilgalaikis uždarymas gali paskatinti šios fobijos atsiradimą. Dažniau šią baimę patiria žmonės, kurių artimuosius taip pat kamuoja psichikos sveikatos problemos ar panašūs nerimo sutrikimai.

Kokie veiksniai gali sukelti chronofobiją

Baimės, susijusios su chronofobija, gali pasireikšti skirtingose situacijose. Jas dažnai sužadina kalendorinės datos – šventės, gimtadieniai, sukaktys, diplomų įteikimai. Tokiais atvejais žmones vargina mintys apie:

• Prarastą kontrolę dėl to, kad laikas nestabdomai eina.
• Nuolatinį mirties ar senėjimo baimės pojūtį.
• Staiga besikeičiantį laiko pojūtį – kai jis atrodo begalinis ar neaprėpiamas.
• Laiką, kuris, regis, bėga per greitai arba per lėtai.

Chronofobijos simptomai

• Nuolatinis nerimas arba panikos priepuoliai.
• Depersonalizacija – atrodo, lyg būtų atitrūkta nuo savo kūno ar supančios tikrovės.
• Svesulys ar svaigulys.
• Gausesnis prakaitavimas.
• Širdies plakimas ar permušimai.
• Pykina, maudžia ar vargina skrandis.
• Dusulys.
• Rankų drebėjimas.

Kaip nustatoma ši fobija

Norint diagnozuoti chronofobiją, atliekamas psichikos sveikatos vertinimas. Nėra vieno specifinio testo šiai būklei nustatyti, tad specialistai klausia apie jaučiamus simptomus, praeities psichikos sutrikimus ir galimas kitas baimes. Kartais skiriama konsultacija pas fobijų ir nerimo sutrikimų srities specialistą.

Gydymo ir pagalbos būdai

Kovai su chronofobija taikomos įvairios pagalbos formos:

• Psichoterapija – pats pagrindinis gydymo būdas. Pokalbiai su specialistu padeda suprasti savo baimes ir požiūrio į laiką pokyčius.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET) moko pažvelgti į fobiją kitaip ir keisti savo reakcijas į keliančias nerimą situacijas.
• Hipnoterapija – pasitelkiamos gilios atsipalaidavimo būsenos, siekiant mažinti baimės intensyvumą.
• Medytacija, joga ir kvėpavimo pratimai – šios praktikos padeda mažinti įtampą ir gerinti savijautą.

Vaistų, skirtų specialiai chronofobijai mažinti, nėra. Tačiau kai kurie medikamentai gali būti paskiriami norint sumažinti panikos priepuolius ar palengvinti kitų psichikos sveikatos sutrikimų simptomus.

Galimos komplikacijos

Negydoma chronofobija gali stipriai paveikti žmogaus kasdienybę, socialinius santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. Nuolatinis galvojimas apie laiką stiprina izoliacijos, depresijos ir vienišumo jausmus. Be to, ši būklė gali apsunkinti ir kitų psichikos sveikatos problemų eigą.

Perspektyvos ir prognozė

Terapija dažnai leidžia kontroliuoti chronofobijos požymius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo sėkmė priklauso nuo individualios situacijos, asmens sveikatos istorijos ir motyvacijos. Nerimo sutrikimų atveju gali prireikti ilgalaikės ar net kelių skirtingų terapijų kombinacijos.

Kada verta kreiptis į specialistą

Savaime natūralu kartais susimąstyti apie laiko tėkmę ar gyvenimo pabaigą. Tačiau jei chronofobijos simptomai tampa labai ryškūs ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikalbėti su sveikatos specialistu. Ypač svarbu kreiptis pagalbos, jei dėl baimės kyla stiprus nuolatinis nerimas ar net panikos epizodai.

Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui

• Kas galėtų būti mano patiriamų simptomų priežastis?
• Kokia gydymo ar terapijos forma tinkamiausia mano atveju?
• Kokios jūsų patirtys taikant psichoterapiją, KET ir hipnoterapiją?
• Kokias atsipalaidavimo technikas galiu taikyti savarankiškai?
• Ar chronofobija padidina kitų nerimo ar psichikos sveikatos sutrikimų riziką?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.