Rageninės ektazija – tai akių sveikatos sutrikimas, kai visiškai arba dalinai pakinta išorinės akies ragenos forma. Dėl šios būklės ragena laipsniškai plonėja ir išsigaubia į išorę, todėl bėgant laikui ryškėja astigmatizmas ir silpsta regėjimo aštrumas. Dažnai ektazija pažeidžia abi akis, tačiau gali būti ir vienašalė.

Rageninės ektazijos rūšys

Yra kelios pagrindinės rageninės ektazijos formos, kurios skiriasi savo eiga ir kilmėmis:

Keratoconus. Tai dažniausia forma, kai ragena plonėja ir deformuojasi, įgaudama kūgio pavidalą.
Keratoglobus. Šiai būklei būdingas didelis ir tolygus visos ragenos suplonėjimas bei išsigaubimas.
Pellucid marginal degeneration. Šio tipo metu ragena plonėja pusmėnulio formos ruožu jos apatinėje dalyje, o virš jo susidaro iškilimas.
Po refrakcinės ragenos operacijų atsirandanti ektazija. Kai kurie žmonės, po tokių regėjimo korekcijos operacijų kaip LASIK ar PRK, gali patirti ektaziją dėl iš anksto neaptikto struktūrinio ragenos silpnumo.
Po ragenos persodinimo atsirandanti ektazija. Retais atvejais komplikacijos po ragenos transplantacijos, ypač gydant keratokonusą, sukelia šią formą.

Kas dažniausiai serga ragenine ektazija?

Ši liga gali išsivystyti bet kurios amžiaus grupės, lyties ir etninės kilmės žmonėms. Ligos pradžia priklauso nuo konkrečios formos:

Keratoglobus dažniausiai pradeda reikštis vaikystėje ar paauglystėje.
Keratoconus simptomai paprastai pastebimi paauglystėje arba dvidešimtais gyvenimo metais.
Pellucid marginal degeneration dažniausiai išryškėja 20–40 gyvenimo metais.
Pooperacinė ektazija gali pasireikšti praėjus mėnesiams ar metams po regos korekcijos operacijos.

Simptomai ir priežastys

Rageninės ektazijos simptomai

Atkuriant regėjimo sutrikimus, ankstyvosiose ektazijos stadijose simptomai gali būti vos pastebimi arba jų visai nebūti. Vystantis būklei, gali pasireikšti:

Susiję įrašai

Nuolat stiprėjantis regėjimo pablogėjimas.
Šviesos akinimas ir švytėjimas.
Šviesos aureolės aplink šviesos šaltinius.
Dvigubas matymas (diplopija).

Dažniausias požymis – progresuojantis regėjimo blogėjimas, kai pradinėse stadijose padeda akiniai, vėliau ir jie ar kontaktiniai lęšiai nebėra pakankamai veiksmingi.

Plonėjanti ir deformuota ragena iškreipia šviesos sklidimą į akį, todėl stiprėja astigmatizmas. Kai kurios formos, ypač keratokonusas, gali sukelti ragenos randėjimą, kuris dar labiau blogina regėjimą.

Galimos komplikacijos

Retas, bet pavojingas komplikacijų atvejis – staigus ragenos patinimas (ragenos hidropsas), kuris ypač gresia sergantiems keratokonusu. Tai pasireiškia staiga suprastėjusiu regėjimu, stipriu akies skausmu, jautrumu šviesai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Daugeliu atvejų tiksli ektazijos priežastis išlieka nežinoma. Keratokonusui ir keratoglobusui būdingas šeiminis polinkis. Pooperacinė ragenos ektazija atsiranda dėl ragenos struktūros silpnumo, kuris nebuvo nustatytas iki operacijos.

Riziką didinantys veiksniai:

Jungiamojo audinio ligos (pvz., Ehlers-Danlos sindromas).
Lėtinės ligos ar odos būklės, skatinančios akių trynimą (pvz., alergijos, egzema).
Dažnas ir stiprus akių trynimas.
Kietų kontaktinių lęšių naudojimas.
Regėjimo korekcijos operacijos.

Diagnostika ir tyrimai

Rageninės ektazijos diagnostika grindžiama kelių metodų deriniu:

Išsami akių patikra.
Paciento asmeninės ir šeimos sveikatos istorijos aptarimas.
Instrumentiniai tyrimai – plyšinės lempos apžiūra ir ragenos topografija.

Ankstyva diagnostika leidžia sudaryti veiksmingą gydymo planą ir išvengti komplikacijų. Ypač svarbu reguliariai lankytis profilaktiniuose akių patikrinimuose, jei turite šeiminę istoriją ar regos sutrikimų anamnezę.

Prieš regos korekcijos operacijas dėmesys diagnostikai dar svarbesnis, nes vos pastebima ar besimptomė ragenos ektazija gali progresuoti po intervencijų.

Gydymo galimybės

Ektazijos gydymas parenkamas individualiai pagal ligos sunkumą ir regėjimo aštrumą. Galimi gydymo būdai:

Akiniai.
Kontaktiniai lęšiai (minkšti, standūs).
Chirurginės procedūros.

Akių akiniai ir lęšiai

Pradinėse ligos stadijose regėjimą geriausiai pagerina akiniai – jie nesustabdo ligos progresavimo, bet padeda pamatyti aiškiau. Kontakto lęšiai, ypač standūs, dažnai tampa reikalingi ligai perėjus į vidutinę stadiją.

Chirurginės intervencijos

Kai įprastos korekcinės priemonės tampa nebeveiksmingos, svarstomas chirurginis gydymas. Operacijos tipas priklauso nuo pažeidimo laipsnio ir pobūdžio:

Ragenos žiedų implantavimas. Implantavus specialius žiedus į rageną, pagerinama jos forma ir šviesos laužimo savybės, dėl to regėjimas tampa ryškesnis.
Ragenos stiprinimas (kornealinė kroslinkingo procedūra). Procedūros metu stiprinami ragenos kolageniniai audiniai, todėl sulėtinamas arba net sustabdomas ligos progresavimas, ypač jei procedūra atliekama ankstyvoje stadijoje.
Ragenos persodinimas. Esant dideliems pakitimams, galima transplantacija, kurios metu pažeistos ragenos dalys pakeičiamos donorinėmis. Operacijos tipas parenkamas pagal audinių pažeidimo mastą.

Kaip sumažinti riziką?

Daugumos rageninės ektazijos tipų išvengti neįmanoma, tačiau ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti gydymą ir suvaldyti procesą. Kaip padidinti ankstyvos diagnostikos galimybes?

Kasmet tikrinkitės akis.
Prieš planuojamas regos korekcijos operacijas pasitarkite su gydytoju apie riziką.
Pasidomėkite šeimos istorija ir, jei kas nors iš artimųjų sirgo ektazija, informuokite apie tai gydytoją.

Ligos eiga ir gyvenimas su ragenine ektazija

Ligos prognozė priklauso nuo progresavimo greičio, diagnozės ankstyvumo ir taikomo gydymo. Tinkamai prižiūrint reguliariai, galima išlaikyti pakankamą regėjimą daugelį metų.

Kasdieniniai įpročiai

Kasdieniai įpročiai daro nedidelę įtaką ligos eigai, tačiau reikėtų vengti akių trynimo – tai gali pabloginti ektazijos eigą. Jei dažnai norite trinti akis dėl alergijų ar kitų priežasčių, kreipkitės į gydytoją – jis gali rekomenduoti atitinkamą gydymą.

Kada būtina pasikonsultuoti?

Po diagnozės gydytojas paskirs, kaip dažnai reikia lankytis kontroliniuose vizituose – nuo kartą per metus iki kas kelis mėnesius. Reguliarūs apsilankymai leidžia laiku pastebėti ligos eigą ir pritaikyti gydymą.

Nedelskite suplanuoti konsultacijos, jei pastebite, kad regėjimas ima prastėti ar atsiranda naujų simptomų.

Kada reikalinga skubi pagalba?

Jei staiga pajutote stiprų akies skausmą, regėjimo praradimą ar staigų akies patinimą, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos tarnybas – tai gali būti pavojingi simptomai, reikalaujantys neatidėliotinos pagalbos.

Kaip atskirti rageninės ektazijos formas?

Dažnai kyla klausimas, kaip skiriasi rageninė ektazija nuo keratokonuso. Rageninė ektazija – platesnė, apimanti būklių grupė, į kurią įeina ir keratokonusas, kaip dažniausia jos forma. Pastaroji pasitaiko maždaug 1 iš 400–2 000 gyventojų, tačiau tiksli statistika gali būti didesnė.