Gimdytojų tarpe dažnai pasitaikanti situacija – ant kūdikio galvos pasirodo gelsvos ar balkšvos pleiskanojančios dėmės. Tai visai nepavojinga būsena, vadinama „lopšelio pleiskanomis“. Šios pleiskanos gali būti šiek tiek riebios ar sausos, jas gali lydėti nestipri paraudusi ar šviesesnė odos juosta būtent ten, kur atsirado žvyneliai. Nors būklė gali atrodyti neįprastai, ji nesukelia nei niežėjimo, nei skausmo, nei kitokių nemalonių potyrių kūdikiui. Lopšelio pleiskanos nesutrikdo vaiko miego ar apetito ir dažniausiai per kelias savaites ar mėnesius visiškai pranyksta pačios.
Kuo lopšelio pleiskanos skiriasi nuo kitų būklių?
Lopšelio pleiskanos dažniausiai pasireiškia per pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius. Dažniausiai jos išnyksta iki pirmojo gimtadienio, bet retais atvejais gali pasireikšti ir vėliau – 1 ar 2 metų vaikams. Dauguma atvejų – labai lengvi, todėl gydymo paprastai nereikia.
Medicininis šios būklės terminas – seborėjinis dermatitas. Nors suaugusiesiems jis vadinamas pleiskanomis, kūdikių atveju židiniai būna tik ant galvos odos ir dažniausiai atsiranda netrukus po gimimo. Kai kuriais atvejais seborėjinis dermatitas gali plisti ir į kitas kūno vietas – pavyzdžiui, ant veido ar užpakaliuko odos. Jei pastebite tokį išplitimą, verta pasitarti su vaiko gydytoju, kuris gali patarti, kaip palengvinti būklę.
Lopšelio pleiskanų simptomai
Pagrindinis požymis – ant kūdikio galvos atsiradusios pleiskanojančios, gelsvos arba baltos dėmės. Užčiuopiant jos gali būti sausos ir byrėti, arba atvirkščiai – priminti vaškinį, riebų paviršių. Dažniausiai šios dėmės vaikui nesukelia jokio diskomforto – mažyliai jų dažniausiai net nepastebi.
Kaip atrodo lopšelio pleiskanos?
- Dėmės panašios į žvynelius, primenančius žuvies žvynus.
- Gali atrodyti suskeldėjusios arba sluoksniuotos.
- Kartais būna apsuptos rausva arba rožine dėmele (jei kūdikio oda šviesi), arba oda aplink gali būti tamsesnė ar šviesesnė nei įprastai (jei oda tamsesnė).
- Paprastai prilipusios prie galvos odos ir lengvai nenubyra.
Kur gali atsirasti lopšelio pleiskanų?
Šis pavadinimas taikomas tik pleiskanojančiai galvos odai, tačiau seborėjinis dermatitas gali pasireikšti ir kitose vietose:
- Ant kaktos.
- Ant antakių ar už ausų.
- Odos raukšlėse ant kaklo ar rankų.
- Ant sėdmenų (gali pasireikšti kaip vystyklų bėrimas).
Pastebėjus išplitusius bėrimus verta pasikonsultuoti su gydytoju, nes kai kada prireikia specialių kremų arba gydomųjų priemonių.
Ar lopšelio pleiskanos užkrečiamos?
Ši būklė neužkrečiama. Nereikia baimintis, kad kūdikis galėtų užkrėsti kitus vaikus – jis gali lankyti žaidimų grupes ar darželį visiškai saugiai.
Lopšelio pleiskanų priežastys
Nors tikslius veiksnius, kodėl kai kuriems kūdikiams išsivysto lopšelio pleiskanos, mokslininkai dar tiksliai neišsiaiškino, įtariama, kad prie to gali prisidėti keli dalykai. Viena iš to priežasčių – aktyvesnė kūdikio riebalinių liaukų veikla, galimai veikiama motinos hormonų. Tuomet viršutiniai odos sluoksniai nesugeba laiku pasišalinti ir atsilupa ne visai, o prilimpa prie galvos odos.
Dar vienas veiksnys – natūraliai ant odos gyvenanti mieliogrybių rūšis (Malassezia). Nors tikslus šios grybelio vaidmuo nėra žinomas, jis taip pat gali prisidėti prie būklės atsiradimo.
Visais atvejais tėvai neturėtų jausti kaltės, nes nei higienos trūkumas, nei kasdieniai įpročiai to nesukelia – lopšelio pleiskanos pasitaiko labai daugeliui kūdikių ir neturi jokios įtakos vaiko sveikatai.
Kaip nustatoma lopšelio pleiskanų diagnozė?
Dažniausiai gydytojui pakanka apžiūrėti kūdikio galvos odą – būdingi žvyneliai ir jų vieta padeda greitai atskirti šią būklę nuo kitų odos sutrikimų. Papildomų tyrimų ar odos mėginių imti nereikia.
Lopšelio pleiskanų priežiūra ir gydymas
Daugumai naujagimių gydyti nereikia – pleiskanos savaime praeina per kelis mėnesius. Tačiau tėvai gali padėti spartinti gijimą keliais švelniais būdais namuose.
Kaip prižiūrėti kūdikio galvos odą?
- Drėkinkite. Prieš plaunant galvytę, ant jos užtepkite kūdikiams tinkamą emolientą – įprastą mineralinį aliejų, kūdikių aliejų ar vazeliną. Olivmedžių aliejaus ar žemės riešutų aliejaus geriau vengti (dėl odos sudirginimo ar alergijų pavojaus). Geriausia palikti drėkinamąją priemonę kelioms valandoms ar net nakčiai.
- Švelnus plovimas. Galvos odą plaukite kas antrą dieną švelniu, bekvapiu kūdikių šampūnu. Masažuokite pirštų galiukais arba minkšta skalbimo šluoste. Saugokitės nagais ar kietais šukavimo įrankiais – per stipriai nenubraukite žvynelių, nes galite sukelti pažeidimų.
- Venkite skynimo. Nedraskykite, neplėšykite pleiskanų rankomis – taip galite sužeisti odą ir sukelti infekcijos riziką.
- Šepečio naudojimas. Galite naudoti specialų minkštą šepečiuką, kuris padės švelniai pašalinti atsiklijavusius pleiskanas nuo galvos odos.
Kokį šampūną pasirinkti?
Lopšelio pleiskanų atveju tinka paprastas kūdikių šampūnas – svarbiausia, kad jis būtų švelnus ir be kvapiklių. Venkite suaugusiesiems skirtų priemonių arba pleiskanų šampūnų, nes jie nėra pritaikyti jautriai kūdikio odai. Jei pageidaujate, galite paieškoti specialiai lopšelio pleiskanoms skirtų šampūnų arba pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamiausios priemonės.
Ar galima išvengti lopšelio pleiskanų?
Kol kas nėra žinoma, kaip būtų galima užkirsti kelią šiai būklei. Specialistai sutaria, kad lopšelio pleiskanos nepavojingos ir dažniausiai greitai išnyksta savaime, nepriklausomai nuo taikomų priemonių.
Ligos eiga ir prognozė
Lopšelio pleiskanos dažniausiai visiškai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius. Nors tėvai gali šiek tiek paspartinti gijimą švelnia priežiūra namuose, būklė iš esmės yra laikina.
Jei per kelis mėnesius pokyčių nematote, gali būti prasminga pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei ant kūdikio odos bėrimai atsirado ir kitose kūno vietose, jei odos paviršius tapo šiltas, išbėrimas ima skleisti nemalonų kvapą, pasirodė skysčio ar kraujo, arba pažaidų zona stipriai paraudo ar patino.
- Tokie požymiai gali rodyti, kad reikalingi gydytojo skirti specialūs kremai ar šampūnai.
- Kartais atvejis gali būti susijęs su uždegiminiuoju dermatitu, reikalingu gydyti.
- Gali pasitaikyti ir kitų odos būklių, kurias turi nustatyti specialistas (pvz., atopinis dermatitas ar niežai), tad gydytojo konsultacija tokiais atvejais tikrai svarbi.
