Glomerulonefritas – tai liga, pasireiškianti inkstų kamuolėlių (glomerulų) pažeidimu. Šie smulkūs filtrai yra gyvybiškai svarbūs valant kraują nuo kenksmingų medžiagų ir perteklinio skysčio. Dėl glomerulų pažeidimo sutrinka normalus inkstų darbas, todėl organizmas gali pradėti kaupti nuodingus skilimo produktus. Dažnai ši būklė vystosi be aiškių požymių, tačiau kartais pasireiškia ir pastebimi simptomai.
Kas yra glomerulonefritas
Glomerulonefritas priklauso inkstų ligų grupei. Jį sukelia inkstų filtrų – glomerulų – uždegimas ar pažeidimas. Kai ši liga progresuoja, inkstai nebesugeba pakankamai efektyviai pašalinti iš kraujo atliekų ir nereikalingo skysčio. Lengvesniais atvejais, paskyrus tinkamą gydymą, būklė dažnai pagerėja. Visgi sunkesnė ligos eiga gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Kaip veikia inkstų glomerulai
Kiekviename inkste yra beveik milijonas smulkių filtrų – glomerulų. Jie sudaryti iš plonų kraujagyslių tinklo ir pirmieji ima šalinti atliekas bei vandens perteklių iš kraujo. Tai svarbus pirmasis žingsnis šlapimo susidarymo procese. Pažeidus glomerulus, jų filtravimo funkcija susilpnėja, todėl inkstai pradeda veikti prasčiau.
Glomerulonefrito tipai
Glomerulonefritas gali pasireikšti dviem būdais. Jei uždegimas vystosi staigiai, diagnozuojamas ūminis glomerulonefritas. Lėtai prasidedantis ir ilgai trunkantis uždegimas – tai lėtinis glomerulonefritas. Kai kuriems žmonėms po ūminės ligos formos vėliau išsivysto lėtinė.
Glomerulonefrito simptomai
Daugelis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių ligos požymių. Kai pasireiškia simptomai, jie gali būti labai įvairūs:
- Kraujas šlapime – jis gali pasidaryti rausvas, rudokas ar net raudonas
- Pykinimas
- Bėrimas
- Sunkumas kvėpuoti
- Juntamas skausmas sąnariuose ar pilvo srityje
- Pasikeitęs šlapinimosi dažnis – šlapinamasi rečiau arba dažniau nei įprasta
- Tinimai veide arba kojose
- Šlapimas atrodo putotas arba burbuliuotas
- Padidėjęs kraujospūdis
- Gelta
- Svorio kritimas ar apetito stoka
Šie požymiai gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų rezultatas, todėl, pasireiškus bent vienam iš jų, svarbu kreiptis į gydytoją tiksliai diagnozei nustatyti.
Glomerulonefrito priežastys
Dažnai tiksli ligos priežastis lieka nežinoma, tačiau yra keletas galimų veiksnių, kurie gali paskatinti glomerulonefrito išsivystymą:
- Uždegiminės komplikacijos, pavyzdžiui, širdies vožtuvų infekcija
- Perneštos infekcijos, pvz., angina, hepatitas C ar ŽIV
- Imuninės sistemos sutrikimai: ligos, kai imuninė sistema puola sveikus organizmo audinius (pvz., vilkligė)
- Autoimuninės ligos, paveikiančios plaučius ir inkstus (pvz., anti-GBM liga, buvusi vadinama Goodpasture sindromu)
- IgA nefropatija – liga, kai inkstuose kaupiasi nenormalių imunoglobulinų
- Retos kraujagysles pažeidžiančios ligos, tokios kaip granulomatozė su poliangiitu, mikroskopinis poliangiitas, Henocho-Šonleino purpura ar eozinofilinė granulomatozė su poliangiitu
- Paveldimumas (labai reti atvejai)
- Tam tikros vėžio formos, pavyzdžiui, daugine mieloma
Rizikos veiksniai
Ne visi žmonės, turintys rizikos veiksnių, suserga glomerulonefritu, tačiau čia svarbūs šie aspektai:
- Asmeninė ar šeimos inkstų ligų istorija
- Vartojami tam tikri vaistai
- Kai kurių nuodingų medžiagų poveikis
- Virusinės ar bakterinės infekcijos
- Autoimuninės ligos
Galimos komplikacijos
Glomerulonefritas gali smarkiai paveikti inkstų funkciją, o dėl to vystosi įvairūs sveikatos sutrikimai:
- Kraujo krešuliai (pvz., giliųjų venų trombozė arba plaučių embolija)
- Lėtinė inkstų liga (LIL)
- Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)
- Cholesterolio padidėjimas kraujyje
- Inkstų nepakankamumas, išsivystantis sparčiai arba laikui bėgant
- Nefrozinis sindromas – būklė, kai šlapime netenkama daug baltymų, todėl atsiranda putotas šlapimas ir kūno tinimas
Diagnostika
Glomerulonefritas ne visuomet sukelia pastebimus simptomus, todėl dažnai nustatomas atliekant tyrimus dėl kitų nusiskundimų ar profilaktiškai. Įtarus šią ligą, gali būti skiriami šie tyrimai:
- Šlapimo tyrimas – padeda įvertinti, ar šlapime yra baltymų arba kraujo
- Kraujo tyrimas – matuojamas kreatinino kiekis, kuris rodo inkstų filtravimo gebėjimą
- Inksto biopsija – specialia adata paimamas mažas inksto audinio gabalėlis, kuris tiriamas laboratorijoje
- Vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, rentgenograma, kompiuterinė tomografija) – leidžia įvertinti inkstų formą, dydį, aptikti galimus užsikimšimus ar kitus pakitimus
Gydymo galimybės
Kaip gydomas glomerulonefritas, priklauso nuo ligos priežasties ir inkstų veiklos sutrikimo lygio. Pagrindinis tikslas – sustabdyti tolimesnį inkstų žalos progresavimą.
- Pagrindinės ligos gydymas (pavyzdžiui, jei liga sukėlė infekcija, skiriami antibiotikai; jei padidėjęs kraujospūdis – jį mažinantys vaistai)
- Mitybos keitimas – dažnai rekomenduojama riboti baltymų ir druskos kiekį maiste, kad sumažėtų inkstų apkrova
- Imunosupresiniai vaistai, skirti malšinti imuninės sistemos sukeltą uždegimą
- Kraujospūdį reguliuojantys vaistai (AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai)
- Kortikosteroidai, mažinantys uždegimą
- Diuretikai (vadinami „vandens tabletėmis“), padedantys mažinti kūno tinimą ir šalinti skysčio perteklių
- Dializė – taikoma esant sunkiam inkstų nepakankamumui
- Plazmaferezė – specialus kraujo valymo metodas, filtruojantis kenksmingas baltymines medžiagas iš kraujo
Ar galima išvengti glomerulonefrito?
Šiuo metu nėra patikrintų būdų visiškai užkirsti kelią šiai ligai. Vis dėlto, palaikyti inkstų sveikatą ir sumažinti riziką padeda sveika gyvensena. Rekomenduojama:
- Valgyti subalansuotą, kuo natūralesnį maistą
- Laikytis mažai druskos turinčios mitybos, reguliariai judėti ir, jei reikia, vartoti medikamentus kraujospūdžiui kontroliuoti
- Kontroliuoti cukrinį diabetą
- Vengti infekcijų – laikytis higienos, saugiai lytiškai santykiauti
- Kreiptis į gydytoją pajutus infekcijos simptomus, pvz., gerklės skausmą
- Vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus tik taip, kaip nurodyta
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Glomerulonefritu sergančių žmonių sveikimo eiga labai individuali – viskas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Kartais būklė pagerėja savaime, net ir be gydymo, kai kurie žmonės apie ligą sužino tik atlikę kraujo ar šlapimo tyrimus. Tačiau negydoma liga gali sukelti rimtus inkstų pažeidimus ar net inkstų funkcijos nepakankamumą.
Kaip gyventi su glomerulonefritu?
Esant šiai ligai, rekomenduojama reguliariai tikrinti inkstų veiklą, laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus vaistus. Dažnai tenka riboti druskos bei baltymų kiekį mityboje, nes šie produktai apkrauna inkstus.
Ar glomerulonefritas pavojingas?
Ši liga kai kuriems žmonėms gali sukelti inkstų ligą ar nepakankamumą – abi šios būklės yra rimtos ir reikalauja nuolatinės stebėsenos. Svarbu kasmet lankytis pas gydytoją net ir nesant simptomų, nes taip liga gali būti anksti aptikta ir laiku pradėtas gydymas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą, jei pastebite vieną ar kelis šiuos simptomus:
- Kraujas šlapime ar kitokie šlapimo pakitimai
- Šlapinimosi dažnio pokyčiai
- Sąnarių skausmas
- Tinimai veide ar kojose
- Kvėpavimo pasunkėjimas
Klausimai gydytojui
- Kokios yra mano glomerulonefrito priežastys?
- Ar įmanoma pašalinti sukėlėją ir kaip?
- Kokia šiuo metu yra mano inkstų būklė?
- Ar liga gali pagerėti ar blogėti ateityje?
- Ką galiu daryti, kad apsaugočiau savo inkstus?
- Ar ši liga gali būti paveldima?
- Ar prireiks dializės?












