Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą, t.y. smegenis ir nugaros smegenis. Sergant IS, imuninė sistema klaidingai atakuoja mieliną – apsauginę dangą, gaubiančią nervų ląsteles. Kai mielinas nukenčia, nerviniai impulsai nebepasiekia galutinio tikslo taip efektyviai, o tai paveikia regą, jutimus, judesius ir kitus organizmo veiksmus.
Išsėtinės sklerozės tipai
Yra keturi pagrindiniai išsėtinės sklerozės tipai, kurie apibūdina, kaip liga pasireiškia ir progresuoja:
- Klinikinis izoliuotas sindromas (KIS). Tai pirmas išsėtinę sklerozę primenančių simptomų atvejis, tačiau jis gali neatitikti visų IS diagnozavimo kriterijų. Tokiu atveju ši būklė vadinama KIS. Uždegimas ir mielino pažeidimas sukelia šiuos simptomus, o liga ilgainiui gali išsivystyti į išsėtinę sklerozę.
- Recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė (RRIS). Dažniausiai pasitaikanti IS forma (apytiksliai 85% visų atvejų). Jai būdingi paūmėjimo (recidyvo) laikotarpiai, kai pasireiškia nauji arba seni simptomai, ir remisijos etapai, kai simptomai susilpnėja arba visai išnyksta.
- Antrinė progresuojanti išsėtinė sklerozė (APIS). Ilgainiui RRIS neretai pereina į šią formą. Ji pasižymi lėtiniu simptomų progresavimu. Simptomų paūmėjimas dar galimas, tačiau remisijų būna vis rečiau.
- Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė (PPIS). Kai kuriems žmonėms simptomai nuo pat pradžių lėtai ir stabiliai sunkėja, be aiškių recidyvų ar remisijų.
Retos IS formos
- Navikinė išsėtinė sklerozė. Šiai atmainai būdingi dideli demielinizacijos židiniai smegenyse, kurie gali būti panašūs į navikus.
- Balo koncentrinė sklerozė. Ši forma išsiskiria magnetinio rezonanso tyrime pastebimomis žiedinėmis lekcijomis.
- Marburgo variantas. Itin reta ir greitai progresuojanti IS forma, galinti būti pavojinga gyvybei, jei nėra gydoma.
Išsėtinės sklerozės paplitimas
Europoje ir visame pasaulyje išsėtinė sklerozė paliečia šimtus tūkstančių žmonių. Ji dažniausiai prasideda 20–40 metų amžiuje ir dažniau diagnozuojama moterims. Vis dėlto liga gali užklupti bet kokio amžiaus asmenis, įskaitant vaikus.
Išsėtinės sklerozės simptomai
Ankstyvieji simptomai
- Regėjimo pokyčiai (optinis neuritas, dvejinimasis, suprastėjęs regėjimas)
- Raumenų silpnumas, dažniausiai vienoje kūno pusėje ar žemiau juosmens
- Tirpimas ar neįprasti jutimai vienoje veido ar kūno pusėje, apatinėse galūnėse
Dažniausi IS simptomai
- Lėtinis nuovargis
- Nekoordinuoti judesiai, linkimas netyčia pargriūti
- Galvos svaigimas
- Šlapinimosi sutrikimai
- Pusiausvyros ir koordinacijos praradimas
- Sunkumai mąstant, atminties, dėmesio, mokymosi ar sprendimų priėmimo sutrikimai
- Nuotaikos svyravimai
- Raumenų standumas, spazmai ar drebėjimas (tremoras)
Simptomai gali varijuoti kiekvienam asmeniui ir dažnai kinta dienų eigoje – vieną dieną būna stipresni, kitą silpnesni. Kartais pasitaiko visiško simptomų išnykimo (remisijos) tarpsniai, kai žmogus jaučiasi beveik kaip sveikas.
Kodėl atsiranda išsėtinė sklerozė?
Pagrindinė IS priežastis – mielino, nervų ląsteles saugančio sluoksnio, pažeidimas. Sergant IS, imuninė sistema nebeatpažįsta šio sluoksnio kaip savo ir pradeda jį naikinti. Dėl šios žalos sutrinka signalų perdavimas tarp smegenų, nugaros smegenų ir kitų kūno dalių, dėl ko atsiranda įvairūs neurologiniai simptomai. Tyrimų metu smegenyse dažnai randama randų (lezijų, plokštelių), kurie aiškiai rodo mielino pažeidimą.
Nors tiksli priežastis nežinoma, žinomi veiksniai, kurie didina riziką susirgti IS:
- Rūkymas
- Sąlytis su rūkymo dūmais ar pesticidais
- Mažas vitamino D kiekis
- Ankstesnė infekcija tam tikrais virusais, pavyzdžiui, Epšteino-Baro virusu
- Vaikystės nutukimas
- Paveldimumas (jei kažkas iš giminės sirgo ar turi atitinkamus genus)
Išsėtinės sklerozės rizikos veiksniai
- Dažniau serga 20–40 metų asmenys
- Moterims ligą diagnozuoja dažniau nei vyrams
- Didžiausias sergamumas pastebimas Šiaurės Europos kilmės asmenims
Vis dėlto išsėtinė sklerozė gali paliesti bet ką – net ir vaikus.
Galimos išsėtinės sklerozės komplikacijos
- Eisenos sutrikimai, kai reikalinga pagalba judant
- Šlapimo ar išmatų nelaikymas
- Atminties ir kitos kognityvinės funkcijos praradimas
- Seksualiniai sutrikimai
- Nuotaikos sutrikimai – depresija, nerimas
Diagnozavimas ir tyrimai
Nėra vieno greito tyrimo, kuris tiksliai patvirtintų išsėtinę sklerozę. Diagnozei pasitvirtinti gydytojas atlieka fizinį ir neurologinį ištyrimą, apžiūri simptomus, ligos istoriją. Dažniausiai prireikia atlikti:
- Kraujo ir šlapimo tyrimai
- Magnetinio rezonanso tomografiją
- Optinės koherentinės tomografijos (OKT) tyrimą
- Lumbalinę punkciją (nugaros smegenų skysčio analizę)
- Sukeltų potencialų (EP) tyrimus
Diagnozė dažnai nustatoma ne iš karto – prireikia laiko atskirti ją nuo kitų ligų, turinčių panašius simptomus.
Paprastai IS diagnozuoja gydytojas neurologas, specializuojantis nervų sistemos ligų srityje.
Gydymo galimybės
Išsėtinė sklerozė šiuo metu nėra išgydoma, tačiau gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
- Vaistai
- Kineziterapija, ergoterapija ar logopedo pagalba
- Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos
- Papildomos priemonės, pvz., akiniai ar vaistai regėjimo problemoms, giliųjų smegenų stimuliacija raumenų spazmams
- Pjudėjimą lengvinančios priemonės (lazdelė, vaikštynė, neįgaliojo vežimėlis)
- Skausmo ar spazmų mažinimui – prieštraukuliniai ar antispastiniai vaistai
- Kognityviniams sutrikimams – specifiniai vaistai
- Alternatyvūs metodai: akupunktūra, joga
Esant stipriam IS paūmėjimui ir neefektyviai vaistų terapijai, gali būti rekomenduojami specialūs gydymo metodai, pavyzdžiui, plazmaferezė (plazmos keitimas).
Vaistai, stabdantys ligos progresavimą
Ypatingai svarbūs yra ligos eigą modifikuojantys vaistai (LEMV) – jie padeda sumažinti naujų paūmėjimų dažnį, lėtina ligos progresiją ir slopina naujų smegenų ar nugaros smegenų pažeidimų susidarymą. Naudojamos įvairios vaistų formos:
- Injekcijos į odą – beta interferonas, glatirameras, ofatumumabas
- Lašiniai į veną – alemtuzumabas, natalizumabas, rituksimabas, ocrelizumabas, ublituksimabas
- Geriamieji vaistai – kladribinas, dimetilfumaratas, diroksimelfumaratas, monometilfumaratas, fingolimodas, siponimodas, ponesimodas, ozanimodas, teriflunomidas
Recidyvų gydymas
Esant stipriems simptomams, gydytojai skiria kortikosteroidus, slopinančius imuninę sistemą ir mažinančius uždegimą, taip pagreitinant simptomų nykimą po paūmėjimų. Kiti trumpalaikiai metodai apima intraveninį imunoglobulinų leidimą ar plazmos keitimą.
Kiti gydymo metodai
Yra tiriami nauji vaistai ir inovatyvios gydymo kryptys, kurių nauda tiriama klinikinių tyrimų metu – gydytojas gali pasiūlyti galimybę dalyvauti tokiose programose.
Išsėtinės sklerozės prevencija ir rizikos mažinimas
Ligos visiškai išvengti kol kas neįmanoma, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai kartu su laiku pradėtu gydymu leidžia sumažinti paūmėjimų skaičių ir pristabdyti progresavimą. Svarbiausia yra vartoti paskirtus vaistus (LEMV), taip pat:
- Subalansuotai maitintis
- Miegoti pakankamai valandų
- Reguliariai mankštintis
- Nevartoti tabako gaminių
Emocinę sveikatą taip pat svarbu prižiūrėti, nes liga gali paveikti nuotaiką ar atmintį – ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti neuropsichologo ar psichoterapeuto pagalba.
Ligos eiga ir prognozė
Išsėtinė sklerozė dažniausiai išlieka visą gyvenimą, tačiau šiuolaikinės gydymo priemonės leidžia efektyviai suvaldyti simptomus, sumažinti paūmėjimus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Nepaisant to, ilgainiui kai kuriems žmonėms gali prireikti pagalbos kasdienėje veikloje dėl ligos sukeltos negalios. Ypač reta atvejais liga progresuoja labai agresyviai ir tampa pavojinga gyvybei.
Šiuolaikiniai duomenys rodo, kad sergančiųjų IS gyvenimo trukmė beveik nesiskiria nuo kitų žmonių. Senesnių periodų tyrimai rodė kiek mažesnę gyvenimo trukmę, tačiau pažanga gydyme iš esmės pagerino situaciją.
Kasdienybė su išsėtine skleroze
Nors IS diagnozė gali būti sudėtinga ir psichologiškai, daugelis žmonių gyvena pilnavertį, aktyvų gyvenimą – nuo vaistų iki įvairių terapijų bei pagalbos grupių. Svarbu fiksuoti, kaip kinta simptomai, ir nuolat bendrauti su gydymo komanda – ji padės rasti sprendimus tiek fizinės, tiek emocinės savijautos klausimais.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su gydytoju, jei pastebite tokius požymius:
- Padidėjęs jautrumas karščiui
- Nuolatinis pusiausvyros praradimas
- Atminties sutrikimai
- Tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse
- Regėjimo pokyčiai
- Staigus silpnumas rankose ar kojose
Jei jau sergate IS ir simptomai stiprėja ar atsiranda naujų, būtinai informuokite savo gydytoją.
Pagrindiniai klausimai gydytojui
- Kokį gydymą galėtumėte rekomenduoti?
- Kaip dažnai turėčiau lankyti kineziterapiją?
- Kiek laiko ir kaip vartoti skiriamus vaistus?
- Kurių simptomų turėčiau ypač saugotis?
- Kokie būdai gali padėti palaikyti gerą sveikatą?
- Ar galite pasiūlyti paramos grupių?
