Osteoradionekrozė – tai būklė, kai kaulas sunyksta dėl patirtos radiacijos. Dažniausiai ji pasireiškia po spindulinės terapijos, taikytos galvos ar kaklo srityje, gydant vėžį. Ši komplikacija gali išsivystyti tiek po kelių mėnesių, tiek po daugelio metų nuo radiacijos. Pagrindiniai osteoradionekrozės požymiai yra skausmas, patinimas ir žaizdos.
Kuo pavojinga osteoradionekrozė?
Dažniausiai pažeidžiama apatinio žandikaulio sritis, tačiau pažeidimai gali apimti ir viršutinį žandikaulį, priekines stuburo dalis ar kitus kaulus, kurie buvo paveikti radiacijos. Ypač retais atvejais osteoradionekrozė gali pažeisti kaukolę – tai labai pavojinga būklė.
Kaip radiacija veikia kaulus?
Spindulinė terapija sutrikdo kraujo tiekimą kaulams, todėl jie tampa neatsparūs infekcijoms, sunkiai gyja po traumų ar chirurginių intervencijų (pvz., dantų rovimo). Dėl pažeistos kraujotakos kaulas ir šalia esantys audiniai praranda galimybę pilnai atsinaujinti ir pradeda žūti. Ypač didelė rizika kyla žandikauliui, nes gydant galvos ir kaklo vėžį radiacija paveikia šią zoną tiesiogiai, o burnos bakterijos dar labiau padidina pavojų susirgti osteoradionekroze.
Ką lemia radiacijos padaryta žala burnoje?
- Kaulo atsiradimas atvirai, kai kaulas matomas per dantenas.
- Kartotiniai žandikaulio skausmo ir patinimo epizodai.
- Nesugyjanti audinių žaizda burnoje ar ant žandikaulio.
Kaip dažnai pasitaiko osteoradionekrozė?
Remiantis įvairiais šaltiniais, maždaug 4–8 % žmonių, kuriems taikyta spindulinė terapija galvos ar kaklo srityje, išsivysto ši komplikacija.
Osteoradionekrozės simptomai
- Opelės ar žaizdos ant dantenų, kaklo ar žandikaulio paviršiaus.
- Skausmas ir patinimas.
- Infekcijos požymiai.
- Netaisyklingas dantų sukandimas.
- Tirpimas ar dilgčiojimas.
- Atviras kaulas burnos viduje.
- Kaulas, išlindęs pro odą (dažniausiai po žandikauliu susidaro fistulė).
- Žandikaulio lūžiai.
- Žandikaulio raumenų įtempimas, trukdantis prasiverti burnai.
Kas lemia osteoradionekrozės išsivystymą?
Dažniausia priežastis – radioterapija galvos ir kaklo srityje. Didžiausia rizika kyla tiems, kurie gydymo metu gavo didesnę kaip 60 grėjų radiacijos dozę.
Veiksniai, didinantys riziką
- Nesirūpinama burnos higiena.
- Nesutvarkyti dantys ar dantenų ligos prieš gydymą.
- Burnos išsausėjimas po radiacijos.
- Sužalojimai žandikaulio srityje po terapijos, ypač per pirmuosius metus.
- Dantų rovimas radiacijos paveiktoje vietoje.
Galimas ir uždelstas pasireiškimas – osteoradionekrozė gali išsivystyti net praėjus metams po radioterapijos.
Kaip nustatoma osteoradionekrozė?
Dažnai ši liga išryškėja tik praėjus ilgam laikui nuo pirminio gydymo. Įtarus osteoradionekrozę gydytojas apžiūri galvos ir kaklo sritis, gali paprašyti informacijos apie gautą radiacijos dozę iš Jūsų gydymo istorijos.
Kokie tyrimai gali būti taikomi?
- dantų rentgenogramos,
- kompiuterinė tomografija (KT) žandikauliui,
- biopsija, padedanti atskirti, ar nėra išplitęs vėžys.
Osteoradionekrozės gydymas
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kiek išplitusi liga ir kokio sunkumo ji yra. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni ilgalaikiai rezultatai. Taikomos tiek chirurginės, tiek nechirurginės priemonės.
Chirurginiai gydymo būdai
- Chirurginis nekrotinio audinio valymas: pašalinamas žuvęs ar infekuotas kaulas bei aplinkiniai audiniai.
- Laisvojo lopinėlio (free flap) rekonstrukcija: paimamas kaulas ir audiniai iš kitos kūno vietos ir persodinami į pažeistą vietą.
- ALTFL (šlaunies fascijos lopas): išorinio šlaunies paviršiaus jungiamasis audinys (fascija) persodinamas į pažeistą vietą. Šio audinio gausi kraujo apytaka ypač padeda atsistatyti žandikauliui.
- Viso kaulo pašalinimas ir pakeitimas: kai pažeidimo mastas didelis, išpjaunamas dalis žandikaulio ir jis pakeičiamas kitu kaulu. Tai sudėtinga ir ilgai trunkanti operacija, todėl stengiamasi ją atlikti tik tais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.
Nechirurginiai gydymo metodai
- Antibiotikai: skiriami esant kaulo ar šalia esančių audinių infekcijai.
- PENTOCLO terapija: vartojami vaistai pentoksifilinas, vitaminas E (tokoferolis) ir klodronatas. Pentoksifilinas gerina kraujotaką pažeistame kaule, vitaminas E stiprina imunitetą, klodronatas lėtina kaulo irimą. Kai kada naudojami tik pentoksifilinas ir vitaminas E (PENTO).
- Hiperbarinė deguonies terapija: tam tikrais atvejais naudojama tam, kad paskatintų gijimą. Pacientas kvėpuoja grynu deguonimi specialioje kameroje, kurioje deguonies koncentracija gerokai didesnė nei įprastai. Šio metodo efektyvumas tebėra diskutuotinas tarp gydytojų.
Kaip galima sumažinti osteoradionekrozės riziką?
Nors visiškai išvengti šios komplikacijos sudėtinga, prieš pradedant galvos ar kaklo spindulinę terapiją gydytojai pataria, kaip sumažinti riziką.
Prieš radiaciją rekomenduojama:
- Apsilankyti pas odontologą, atlikti visų dantų ir dantenų apžiūrą bei profesionalią burnos higieną.
- Susitvarkyti visus dantų ar dantenų sutrikimus.
- Pradėti naudoti kasdienes fluoro priemones dantims stiprinti.
Gydymo metu ir po jo svarbu:
- Rūpintis burnos švara kasdien.
- Riboti saldumynus ir saldžius gėrimus.
- Reguliariai lankytis pas odontologą profilaktiniam tikrinimui ir higienai.
- Laiku gydyti naujai iškilusias burnos problemas.
- Tęsti kasdienę fluoro profilaktiką.
Ligos eiga ir prognozė
Paprastai osteoradionekrozė formuojasi lėtai – praėjus metams ar net ilgiau po gydymo. Nors prarasto kaulo atkurti chirurgai negali, ankstyvas gydymas gali sustabdyti ligos progresavimą net iki 96 % atvejų. Laiku imantis priemonių galima išvengti sudėtingų operacijų ir pasiekti geresnį rezultatą.
Ligos perspektyva priklauso nuo to, kokio dydžio zona pažeista ir kokio sunkumo kaulo mirimas. Kuo mažiau paveikta kaulo, tuo didesnė tikimybė pasveikti be didelės apimties chirurginių procedūrų. Kai kuriems žmonėms liga gali progresuoti iki osteomielito (kaulo uždegimo) arba lūžių atvejų – tokiu atveju reikalingos rimtesnės chirurginės intervencijos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei anksčiau buvo taikyta spindulinė terapija galvos ar kaklo srityje ir pajutote skausmą, patinimą ar žaizdas burnoje, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis pas gydytoją. Tik gydytojas gali nustatyti, ar išsivystė osteoradionekrozė, ir laiku pradėti gydymą.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokio masto yra nekrozė?
- Kokios galimos gydymo alternatyvos?
- Ar reikės chirurginės operacijos?
- Kokia tikėtina ligos eiga ir prognozė?
