Somatinio simptomų sutrikimo esmė – itin didelis susirūpinimas kūno pojūčiais ar negalavimais. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, jaučia stiprų nerimą dėl fizinių simptomų, nepriklausomai nuo to, ar šie paaiškinami mediciniškai, ar yra normalios organizmo reakcijos. Dėl šių įkyrių minčių ir jausmų nukenčia kasdienis gyvenimas ir gyvenimo kokybė.
Kaip pasireiškia somatinio simptomų sutrikimo simptomai
Šį sutrikimą galima atpažinti iš kelių pagrindinių požymių. Dažniausi fiziniai simptomai yra:
- Skausmas – dažniausias ir ryškiausias pojūtis.
- Nuovargis arba silpnumas.
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
Simptomai gali būti vienas arba keli, jų stiprumas – nuo lengvo iki labai varginančio. Kartais pasireiškia net tada, kai nėra jokios aiškios medicininės priežasties. Svarbiausi ženklai susiję su tuo, kaip žmogus reaguoja į šiuos kūno pojūčius.
- Žmogus patiria stiprų nerimą dėl savo negalavimų.
- Įprasti arba lengvi pojūčiai gali būti suvokiami kaip pavojingos ligos požymiai.
- Dažnai lankomi gydytojai, atliekami daugybiniai tyrimai, tačiau neigiamus rezultatus sunku priimti.
- Galima keisti gydytojus tikintis, kad kas nors pagaliau patvirtins rimtą ligą, arba gydytis pas kelis specialistus vienu metu.
- Daug energijos ir laiko skiriama sveikatos kontrolei bei nerimui suvaldyti.
- Padidėjęs jautrumas vaistų šalutiniam poveikiui.
- Emociškai stipriai priklausoma nuo artimųjų, dažnai reikalaujama pagalbos, o paramos nesuteikus – jaučiamas pyktis.
- Dėl obsesinių minčių ir jausmų tampa sunku atlikti kasdienes veiklas.
Maždaug 30–60% sergančiųjų susiduria ir su nerimo ar depresijos problemomis.
Kas sukelia šį sutrikimą?
Somatinio simptomų sutrikimo atsiradimui įtakos turi daugybė faktorių, tiek aplinkos, tiek biologinių ar psichologinių:
- Vaikystės fizinė ar seksualinė prievarta.
- Emocinė atskirtis, kai vaikystėje trūko artumo ar tinkamos emocijų išraiškos.
- Pernelyg didelis dėmesys kūno pojūčiams ir galimiems ligos ženklams.
Kuo skiriasi somatinis simptomų sutrikimas nuo kitų panašių sutrikimų
Ligos baimės sutrikimas (anksčiau vadintas hipochondrija) – tai nuolatinė ir perdėta baimė susirgti, net jei fizinių simptomų beveik nėra. Tuo tarpu žmonės, turintys somatinį simptomų sutrikimą, patiria apčiuopiamus kūno pojūčius, tačiau jų nerimas yra neproporcingai didelis.
Konversijos sutrikimas (funkcinis neurologinis sutrikimas) pasireiškia nervų sistemos veiklos problemomis, pavyzdžiui, jutimų ar judėjimo sutrikimais be aiškios medicininės priežasties. Skirtingai nei somatinio simptomų sutrikimo atveju, čia nebūna nuolatinio ir per didelio nerimo dėl paties simptomo.
Kam būdingas šis sutrikimas ir kaip dažnai jis pasitaiko
Somatinio simptomų sutrikimas gali išsivystyti vaikystėje, paauglystėje ar suaugus, tačiau dažniausiai prasideda iki 30 metų amžiaus. Pastebėta, kad moterys šiuo sutrikimu serga žymiai dažniau nei vyrai.
Statistika rodo, kad apie 5–7% suaugusiųjų populiacijos gali susidurti su šia problema.
Kaip nustatomas somatinis simptomų sutrikimas
Diagnozavimas prasideda nuo išsamaus fizinio ištyrimo ir laboratorinių tyrimų. Tai būtina tam, kad būtų atmestos kitos galimos fizinių simptomų priežastys. Gydymo įstaigos specialistai taip pat atsižvelgia į asmens sveikatos istoriją.
Jeigu po tyrimų paaiškėja, kad nėra atitinkančios medicininės ligos ar simptomų stiprumas neadekvatus diagnozei, pacientas dažnai yra nukreipiamas psichikos sveikatos specialistui.
Psichologas ar psichiatras taiko konkrečius kriterijus, kurie padeda tiksliai nustatyti šį sutrikimą. Diagnozei patvirtinti reikia, kad bent vienas simptomas trukdytų gyventi arba keltų didelį diskomfortą ne trumpiau nei pusę metų. Taip pat turi būti pastebimas vienas ar keli iš šių bruožų:
- Nuolatinės ir nepagrįstos mintys apie fizinių simptomų rimtumą.
- Labai aukštas nerimo lygis dėl sveikatos ar kūno pojūčių.
- Per daug laiko ir energijos skiriama savo sveikatos stebėjimui, simptomų analizei.
Daugelis sergančiųjų sunkiai suvokia, kad jų susirūpinimas sveikata yra pernelyg didelis.
Kaip gydomas somatinio simptomų sutrikimas
Gydymo tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę, padėti valdyti tiek fizinius, tiek psichologinius simptomus. Dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda suprasti ir keisti neadekvačius mąstymo modelius bei elgesį. Psichologas arba psichiatras moko atpažinti, kaip tam tikri įsitikinimai ir jausmai veikia sveikatą, padeda rasti būdų mažinti stresą ir nerimą, išmokti naujų reakcijų į situacijas.
- Skatinama objektyviai įvertinti savo požiūrį į simptomus.
- Išmokstama nebekoncentruoti dėmesio į kūno pojūčius.
- Aptariama, kaip išlikti aktyviems ir socialiai įsitraukusiems, net jei vis dar jaučiamas skausmas ar kiti pojūčiai.
- Mokomasi nustatyti, kokie veiksniai paaštrina simptomus, ir kaip su tuo dorotis.
- Siekiama atstatyti kasdienę veiklą.
Kai kuriais atvejais gydytojas skiria antidepresantų – jie gali palengvinti ne tik nuotaiką, bet ir sumažinti skausmą, nuovargį, sąnarių diskomfortą, pagerinti miegą.
Veiksniai, didinantys riziką susirgti šiuo sutrikimu
Moksliniai tyrimai rodo, kad yra keletas padidintos rizikos aplinkybių:
- Per didelis dėmesys savo kūno pojūčiams.
- Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų ar alkoholio.
- Sunkumai ar trauma vaikystėje.
- Vaikystės lėtinės ligos.
- Kiti psichikos sutrikimai, ypač nerimo ar depresijos diagnozės.
- Tam tikros asmenybės tipai – vengiantis, paranojiškas ar obsesinis-kompulsinis.
Psichoterapija gali padėti tiems, kurie yra linkę į šį sutrikimą, išmokti kitokių būdų valdyti stresą ir sumažinti simptomų stiprumą.
Sutrikimo eiga ir prognozė
Somatinio simptomų sutrikimas dažniausiai trunka ilgai ir gali kartotis bangomis – simptomai gali pasunkėti ir palengvėti laikui bėgant.
Nesigydant, šis sutrikimas gali labai apriboti kasdienį gyvenimą, sumažinti darbingumą ar net sukelti emocinę negalią bei pabloginti gyvenimo kokybę. Dažnai išsivysto alkoholio arba kitų medžiagų vartojimo problemos.
Vis dėlto daugeliui žmonių, gavusių tinkamą pagalbą, simptomai sumažėja arba net visiškai išnyksta.
Kasdienis gyvenimas su somatinio simptomų sutrikimu
Palaikymas ir nuoseklus gydymas yra svarbiausi dalykai, padedantys įveikti šį sutrikimą. Naudinga:
- Stiprinti pasitikėjimą pagrindiniu gydytoju, vengiant daugybės skirtingų specialistų.
- Reguliariai lankytis pas savo gydytoją, kad būtų peržiūrimi fiziniai simptomai ir analizuojamas progresas.
- Taip pat rekomenduojama lankytis pas psichikos sveikatos specialistus, padedančius tvarkytis su nerimu ir baime.
Kreiptis į specialistą būtina, jei rūpestis kūno simptomais tampa toks stiprus, kad trukdo funkcionuoti, ar jei pasireiškia stiprūs nerimo ar depresijos požymiai.
