Staiga sustojusi širdis – itin pavojinga būklė, kurią gali sukelti širdies ritmo sutrikimai. Ji dažnai pasireiškia netikėtai: žmogus staiga nualpsta, nekvėpuoja, nebeatsiliepia į aplinką, o simptomai atsiranda be jokio išankstinio įspėjimo. Tai dar vadinama staigiąja širdies mirtimi, nes be skubios pagalbos ši būklė greitai tampa mirtina.
Kas yra staigus širdies sustojimas?
Staigus širdies sustojimas įvyksta, kai širdis nustoja plakti arba plaka taip dažnai ir greitai, kad kraujas nebegali būti išstumiamas į organizmą. Širdies raumuo nebesugeba pumpuoti kraujo, todėl visi organai negauna gyvybiškai būtino deguonies. Per kelias minutes be deguonies žmogaus būklė tampa kritinė. Gyvybei išgelbėti svarbu kuo greičiau pradėti gaivinimą ir naudoti defibriliatorių, jei jis pasiekiamas.
Pavojinga būklė ištinka labai greitai: žmogus nualpsta, nereaguoja, nebekvėpuoja. Laiku pradėtas gaivinimas (krūtinės paspaudimai) ir defibriliacija suteikia didžiausią tikimybę atstatyti širdies veiklą ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Kaip dažnai pasitaiko širdies sustojimas?
Staigus širdies sustojimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nors dažniausiai nustatomas suaugusiesiems. Kartais ši gyvybei pavojinga būklė ištinka ir vaikus. Riziką ypač padidina jau turimos širdies ligos arba širdies infarktas, tačiau širdies sustojimas gali įvykti ir neturint aiškių širdies problemų. Dažnai pasitaiko, kad žmonės jaučiaosi visiškai sveiki iki tol, kol ištinka ši būklė.
Staigaus širdies sustojimo simptomai
Staiga sustojus širdžiai, simptomai dažniausiai būna labai netikėti. Dažniausi požymiai yra:
- Netikėtas sąmonės netekimas (nualpimas)
- Širdies permušimai ar stiprūs plakimai
- Svaigulys arba pareinamumas
- Silpnumas
Prieš nualpimą kartais gali pasireikšti papildomi simptomai:
- Spaudimas arba skausmas krūtinėje
- Pykinimas bei vėmimas
- Dusulys
Širdies sustojimo priežastys ir rizikos faktoriai
Staigaus širdies sustojimo pagrindinė priežastis – širdies ritmą reguliuojančios sistemos veiklos sutrikimai. Dažniausiai širdis ima plakti neįprastai greitai ir chaotiškai – tai vadinama skilvelių virpėjimu. Tokios būklės metu širdis praranda gebėjimą pumpuoti kraują ir viso organizmo organai, ypač smegenys, lieka be deguonies. Negavus gydymo galima mirti vos per kelias minutes.
Prie rizikos veiksnių, sukeliančių šiuos ritmo sutrikimus, priskiriama:
- Kardiomiopatijos
- Širdies nepakankamumas
- Persirgtas širdies infarktas
- Ilgo QT intervalo sindromas (įgimtas ar įgytas)
- Brugada sindromas
- Sunki infekcija ar dideli sužalojimai su masyviu kraujo netekimu
- Apsinuodijimas vaistais ar narkotinėmis medžiagomis
- Įgimtos širdies ligos ar struktūriniai pokyčiai po ligų
- Koronarinė širdies liga
- Ypač įtempta fizinė veikla arba intensyvus kraujo netekimas
- Kvėpavimo sutrikimai
- Sunkus apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis
Dalis šių veiksnių lemia deguonies trūkumą ar kraujo tūrio sumažėjimą, dėl ko širdis negali atlikti savo funkcijos.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
- Anksčiau pasireiškęs širdies sustojimas ar panašūs atvejai šeimoje
- Širdies ritmo sutrikimų (pvz., ilgasis QT sindromas) istorija
- Sveikstant po širdies infarkto patirtos aritmijos
- Įgimtos ar įgytos širdies ir kraujagyslių problemos
- Širdies vožtuvų ligos
- Dažni alpimai
- Kardiomiopatijos
- Dideli kraujo elektrolitų (pvz., kalio ar magnio) pokyčiai
- Nutukimas, cukrinis diabetas
- Vartojamos tam tikros medžiagos, didinančios pavojingų aritmijų riziką
Pasekmės ir galimos komplikacijos
Net ir išgyvenus po širdies sustojimo, dažnai tenka susidurti su įvairiais ilgalaikiais padariniais. Gali atsirasti atminties sutrikimų, dėmesio sunkumų, nuovargis, raumenų silpnumas bei psichikos sveikatos problemų: nerimas, depresija ar potrauminio streso sindromas. Kartais reikalinga ilgalaikė reabilitacija, kad būtų galima vėl savarankiškai atlikti kasdienius veiksmus.
Sunkių atvejų metu, kai smegenys ilgai negavo deguonies, padidėja nuolatinio smegenų pažeidimo rizika, gali išsivystyti kalbos, judesių, rijimo sutrikimai, regėjimo problemos ar net komos būsena.
Kaip nustatoma širdies sustojimo diagnozė?
Širdies sustojimo diagnozė remiasi staiga pasireiškiančiais požymiais: žmogus alpsta, nesiregistruoja pulsas, žmogus nekvėpuoja. Kadangi būklė kritinė, gydymo ir pagalbos sprendimai turi būti priimami nedelsiant, be išsamių tyrimų.
Gydymo būdai esant širdies sustojimui
Staigaus širdies sustojimo atveju būtina veikti iš karto. Jei gydymas pradedamas per pirmąsias minutes, išgyvenamumas gali siekti net 90 proc. Kiekviena vėlavimo minutė lemia vis blogėjančias prognozes. Be gaivinimo (krūtinės paspaudimų) ir defibriliacijos, žmogus gali mirti per 8 minutes, o smegenims padaroma žala jau po 5 minučių deguonies trūkumo.
Pamatę, kad žmogus staiga nualpo ir nereaguoja, svarbiausia tuoj pat pradėti gaivinimą. Net jei žinote tik rankų paspaudimų techniką, tai gali išgelbėti gyvybę – spaudžiant krūtinę užtikrinamas minimalus kraujo ir deguonies tiekimas smegenims iki atvykstant gydytojams. Labai svarbu panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių (jei toks yra netoliese): jis atstato širdies ritmą elektra ir ženkliai padidina išgyvenamumo tikimybę.
Atvykus medikams, taikoma defibriliacija: specialios pagalvėlės dedamos ant krūtinės, impulsas siunčiamas į širdį ir gali užblokuoti netinkamus impulsus, leisdamas grįžti normaliam širdies plakimui. Dažnai skiriami ir vaistai nuo aritmijų, kurie padeda atkurti teisingą širdies elektrinį aktyvumą.
Po sėkmingo atgaivinimo žmogus dažniausiai gydomas ligoninėje, kur atliekami papildomi tyrimai, gydomos ar užkirstų kelią tolimesnėms širdies ligoms.
Po gaivinimo krūtinės ląsta gali būti pažeidžiama – pasitaiko lūžių ar sumušimų, tačiau šios traumos yra priimtina rizika gelbstint gyvybę.
Kaip galima užkirsti kelią širdies sustojimui?
Staigaus širdies sustojimo tikrai galima išvengti, ypač jei žinote savo rizikos veiksnius ir imamasi prevencijos. Jei šeimoje pasitaikė ritmo sutrikimų, verta pasitarti su genetiku – tikrinant šeimos narius galima nustatyti, kas turi didesnę riziką.
Gydytojas dažnai atlieka tokius tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, magnetinio rezonanso tyrimą, kraujo tyrimus (ypač svarbu įvertinti elektrolitus), širdies elektrinio laidumo (elektrofiziologinius) testus. Pagal širdies problemų rūšį parenkami ir tyrimai, ir gydymo būdai.
Prevencijos priemonės
- Implantuojamas širdies defibriliatorius (ICD)
- Vaistų nuo aritmijų vartojimas
- Beta adrenoblokatoriai
- Širdies kraujagyslių plėtimas atliekant angioplastiką arba aplinkkelio operaciją
Papildomai, labai svarbu sveikai gyventi – atsisakyti tabako, reguliuoti kraujospūdį, cholesterolį, diabetą, palaikyti tinkamą svorį, pasirinkti širdžiai palankią mitybą ir kasdien būti fiziškai aktyviems.
Prognozė ir ilgalaikė būklė po širdies sustojimo
Išgyvenus po širdies sustojimo, laukia ilgas ir dažnai sudėtingas sveikimo procesas. Gali prireikti pakartotinių apsilankymų ligoninėje dėl inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimų, ilgalaikių širdies problemų. Didelę įtaką savijautai turi laikas, kurį smegenys praleido be deguonies: kuo greičiau atgauta širdies veikla, tuo mažesnė negrįžtamų pažeidimų rizika.
Nemažai pacientų jaučia ataksiją (koordinacijos sutrikimus), raumenų silpnumą, kalbos, rijimo, atminties problemas, regos pokyčius, pakitusią elgseną. Daugelis susiduria ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis – reikia pagalbos norint grįžti į įprastą gyvenimą. Ankstyvas gaivinimas ir defibriliacija yra raktas į geresnę prognozę ir galimybę išvengti sunkių pažeidimų.
Kasdienis gyvenimas ir savirūpa po širdies sustojimo
Po staigaus širdies sustojimo daugelį lydi ilgas sveikimo kelias, kuriam dažniausiai būtina reabilitacija ir nuolatinė specialistų priežiūra. Reikia laiko, kad vėl būtų galima vaikščioti, rengtis, grįžti prie buvusio gyvenimo ritmo. Net ir tiems, kurie grįžta prie kasdienių veiklų, kartais tenka mokytis iš naujo atlikti paprastus darbus ar savarankiškai pasirūpinti savimi.
Svarbi ir psichologinė pagalba: išgyvenus gyvybei pavojingą būklę gali išsivystyti nerimo, potrauminio streso arba depresijos simptomai. Tokiu atveju rekomenduotina kreiptis į specialistus, dalyvauti reabilitacijos programose.
- Nerimas
- Depresija
- Potrauminio streso simptomai
- Nuolatinė įtampa ar stresas
Kada kreiptis į medikus?
Po širdies sustojimo reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra, dažni konsultaciniai vizitai ar tolimesnės gydymo procedūros, kad sumažėtų tikimybė būklei pasikartoti. Apie naujus ar keistus simptomus būtina pranešti gydytojui – taip galima laiku sureaguoti į galimas komplikacijas.
Jei pastebite, kad žmogus staiga nualpo, tapo be sąmonės – būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ir imtis gaivinimo veiksmų bei surasti artimiausią defibriliatorių.
Skirtumai tarp širdies sustojimo ir infarkto
Širdies sustojimas – tai būklė, kurią sukelia elektrinės širdies veiklos sutrikimai. Tuo tarpu širdies infarktas vystosi, kai užsikemša širdies kraujagyslė, todėl širdis nebegauna deguonies. Infarktas gali būti viena iš priežasčių, kodėl įvyksta širdies sustojimas, bet jos nėra tas pats.
Kuo skiriasi širdies sustojimas nuo staigios širdies mirties?
Širdies sustojimo metu galima išgelbėti žmogų, jei kuo greičiau imamasi gaivinimo veiksmų. Jei pagalba nesuteikiama, širdies sustojimas virsta staigiąja širdies mirtimi – gyvybės išgelbėti nebeįmanoma. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išgyventi be sunkių pasekmių.
Ar širdies sustojimas yra skausmingas?
Prieš prarandant sąmonę, dalis žmonių jaučia skausmą krūtinėje. Tačiau vos tik žmogus nualpsta, skausmo pojūčio nebelieka. Po resuscitacijos procedūrų dalis pacientų gali jausti diskomfortą krūtinėje dėl galimų sužalojimų.
