Daugėjant tyrimų, pastebėta, kad vitamino D stoka gali būti susijusi su depresijos simptomų atsiradimu menopauzės metu. Menopauzę išgyvenančios moterys dažnai patiria tiek vitamino D trūkumą, tiek nuotaikos sutrikimus, ir ši abipusė sąsaja tampa vis dažnesniu mokslinių diskusijų objektu.
Kaip susiję vitaminas D ir nuotaika?
Nemažai teorijų aiškina, kodėl vitamino D trūkumas gali lemti prastesnę emocinę savijautą. Ši medžiaga sąveikauja su tam tikrais receptoriais smegenyse, paveikdama elgesį ir emocijų apdorojimą. Kai vitamino D lygis per žemas, šie procesai gali sutrikti, iššaukdamas nuotaikos pokyčius.
Taip pat vitaminas D yra svarbus serotonino gamybai – tai neuromediatorius, kuris reguliuoja nuotaiką. Kai šio vitamino trūksta, gali sumažėti ir serotonino kiekis, todėl žmogus dažniau patiria liūdesį ar nerimą.
Kitas svarbus aspektas – vitaminas D padeda organizmui kontroliuoti uždegiminius procesus. Pastarieji taip pat gali turėti įtakos depresijos vystymuisi. Šiuo metu tyrimai toliau ieško ryšio tarp šių mechanizmų, kad būtų geriau suprantama, kaip visuma veikia psichologinę savijautą menopauzės metu.
Kaip pasitikrinti vitamino D lygį?
Jei pajutote, kad nuotaika blogėja ar vargina kiti depresijos simptomai, pravartu pasitarti su gydytoju. Paprastas kraujo tyrimas gali parodyti, ar jūsų organizmui trūksta vitamino D.
Nustačius šio vitamino trūkumą, gydytojas padės sudaryti tinkamą veiksmų planą ir pasirinkti geriausią būdą atstatyti jo lygį.
Praktiniai būdai didinti vitamino D kiekį
Pagerinti vitamino D kiekį galite keliais metodais:
- vartokite vitamino D papildus
- rinkitės maisto produktus, natūraliai ar papildomai praturtintus šiuo vitaminu, pavyzdžiui, pieno produktus, sultis
- praleiskite daugiau laiko lauke saulėtu oru
Kiek tiksliai vitamino D jums reikia, priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, gyvenimo būdo ar sveikatos būklės. Dėl tinkamo papildo dozavimo ar maitinimosi plano verta pasitarti su gydytoju.
Kaip saugiai mėgautis saule?
Nusprendus papildyti vitamino D atsargas saulės voniomis, būtina pagalvoti ir apie odos apsaugą. Dienos metu rekomenduojama naudoti kremą su plataus spektro apsauga, SPF ne mažiau kaip 30.
- Kremą tepkite kas dvi valandas arba dažniau, jei gausiai prakaituojate ar maudotės
- Rinkitės rūbus, dengiančius kūną – pavyzdžiui, skrybėlę bei ilgas rankoves
Ką daryti, jei nuotaika negerėja?
Jei profilaktinės priemonės neduoda rezultatų ir depresijos simptomai neslūgsta, pravartu aptarti savo savijautą su gydytoju arba emocinės pagalbos specialistu. Kartu rasite veiksmingiausią būdą pasirūpinti psichologine sveikata.
