Adenomos yra gerybiniai augliai, susidarantys iš epitelinių audinių, kurie dengia organus ir liaukas. Šie dariniai dažniausiai auga lėtai ir dažnai primena mažus grybus su koteliais. Nors adenomos nėra vėžinės, didesnės ar ilgai neprižiūrimos gali išsigimti į vėžį, todėl svarbu jas stebėti ir, prireikus, gydyti.
- 1.Adenomų rūšys
- 2.Adenomų augimo tipai
- 3.Adenomos simptomai
- 4.Adenomų atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
- 5.Galimos adenomos komplikacijos
- 6.Adenomų nustatymas
- 7.Adenomų gydymas
- 8.Prevencija – ar galima išvengti adenomų?
- 9.Prognozė ir gyvenimas su adenoma
- 10.Savęs priežiūra ir specialistų rekomendacijos
Adenomų rūšys
Adenomos dažniausiai formuojasi įvairiuose liaukiniuose organuose, atsakinguose už hormonų gamybą. Pagal kilmę skiriamos kelios pagrindinės jų rūšys:
- Antinksčių adenomos – susiformuoja antinksčiuose.
- Storųjų žarnų adenomos (polipai) – dažniausiai randamos žarnyno gleivinėje. Dideli, daugiau nei 10 mm polipai vadinami pažengusiomis adenomomis.
- Prieskydinių liaukų adenomos – pažeidžia prieskydines liaukas ir dažnai lemia per didelę parathormono gamybą.
- Hipofizės adenomos – skirstomos į mikroadenomas (mažesnės nei 1 cm) ir makroadenomas (didesnės nei 1 cm).
- Pleomorfinės adenomos – išsivysto seilių liaukose.
- Riebalinių liaukų adenomos – susidaro ten, kur organizmas gamina odos riebalus.
Adenomos taip pat skirstomos pagal hormoninį aktyvumą: veikiančios gamina hormonus, neveikiančios jų negamina ir dažnai nesukelia jokių simptomų.
Adenomų augimo tipai
Adenomos skirstomos ir pagal savo augimo formą:
- Tubulinės – dažniausiai nedidelės, apvalios arba ovalios formos.
- Gaurelinės – didesnės, nelygiu, žiedinių kopūstų primenančiu paviršiumi.
- Tubulogaurelinės – sudaro abiejų ankstesnių tipų mixtūrą.
- Sėslios – išplatėjusiu pagrindu, be ryškaus kotelio.
- Dantytos – būdingas dantytas raštas, matomas mikroskopu.
- Sėslios dantytos – savyje apjungia dantyto ir sėslaus tipo bruožus.
Adenomos simptomai
Adenomų požymiai labai priklauso nuo jų dydžio ir vietos. Maži dariniai dažniausiai nesukelia jokių negalavimų. Visgi bendri simptomai, kurie gali pasireikšti, yra šie:
- Pilvo skausmas
- Nuovargis ar bendras silpnumas
- Galvos skausmas
- Geležies trūkumo sukelta mažakraujystė
- Raumenų silpnumas
- Pykinimas ar vėmimas
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos
Adenomų atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
Adenomos susidaro, kai ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir nesunaikinamos laiku, kaip turėtų būti natūralaus ląstelių atsinaujinimo metu. Kitaip nei vėžinės ląstelės, gerybiniai navikai auga lėčiau ir į aplinkinius audinius ar organus dažniausiai nesiskverbia.
Pagrindiniai rizikos faktoriai
- Amžius – hipofizės adenomos dažniau nustatomos 30–40 metų amžiaus žmonėms.
- Paveldimumas – šeimyninė adenomatozinė polipozė ir kitos genetinės ligos didina riziką.
- Genetika – tam tikri genų pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su endokrininių liaukų dauginiais navikais.
- Moterys dvigubai dažniau serga prieskydinės liaukos adenoma.
- Tam tikra etninė kilmė, pavyzdžiui, kilmė iš Aškenazių žydų bendruomenės, susijusi su didesne rizika.
Galimos adenomos komplikacijos
Nors adenomos yra nepiktybinės, jų augimas gali apsunkinti kitų organų veiklą arba sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Piktybėjimo tikimybė priklauso nuo adenomos dydžio ir vietos. Sparčiai augančios arba didelės adenomos pažeidžia aplinkinius audinius ar dantraukia hormonų gamybą.
Adenomų nustatymas
Norint tiksliai diagnozuoti adenomą, pirmiausia atliekamas išsamus gydytojo apžiūra ir aptariama paciento sveikatos istorija. Specialistas dažnai paskiria vaizdo tyrimus:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
Diagnozei patikslinti gali būti atliekama biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys laboratoriniam tyrimui.
Adenomų gydymas
- Vaistai – skiriami tais atvejais, kai adenoma lemia hormoninius sutrikimus.
- Chirurginė operacija – polipai, didesni nei 5 mm, dažniausiai pašalinami, nes turi didesnę pavojingumo riziką. Taip pat operacija atliekama, jei adenoma sukelia rimtų sveikatos sutrikimų.
- Stebėsena – jei adenoma nedidelė ir nesukelia sveikatos problemų, gali būti taikomas stebėjimo metodas, kuris leidžia laiku pastebėti bet kokius pokyčius.
Prevencija – ar galima išvengti adenomų?
Nors ne visus rizikos veiksnius įmanoma kontroliuoti, profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžinių susirgimų – itin svarbu. Dėmesį reikia atkreipti, jei šeimoje buvo nustatytos polipozės ar kiti genetiniai susirgimai, stipriai padidinantys adenomų riziką. Konsultuokitės su gydytoju dėl tikslesnio patikros dažnio.
Gera savijauta ir sveikatos stiprinimas taip pat padeda sumažinti riziką:
- Nerūkykite
- Vartokite daugiau daržovių, vaisių ir sveikų grūdų
- Būkite fiziškai aktyvūs
- Venkite per didelio alkoholio kiekio
Prognozė ir gyvenimas su adenoma
Gydymas dažniu atveju būna veiksmingas, o prognozė gera – įvairios adenomų rūšys pakankamai gerai reaguoja į taikomas gydymo priemones ir retai virsta vėžiu.
Savęs priežiūra ir specialistų rekomendacijos
Tam tikros adenomos, ypač esančios žarnyne, didina vėžio riziką. Labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją pastebėjus įtartinus simptomus arba jei priklausote rizikos grupei. Reguliarūs patikrinimai, pavyzdžiui, kolonoskopija, leidžia ligą aptikti ankstyvoje stadijoje.
Kai kurie klausimai, į kuriuos būtinai aptarkite su savo gydytoju:
- Kaip dažnai turėčiau pasitikrinti sveikatą?
- Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau naujų adenomų riziką?
- Kokius simptomus svarbu stebėti?
- Kaip adenoma paveikia mano bendrą sveikatos būklę?
