Intraokulinė melanoma – tai reta akies viduje susiformuojanti vėžio rūšis, kuri išsivysto dėl nekontroliuojamo pigmentą (spalvą) gaminančių ląstelių – melanocitų – dauginimosi. Ši liga gali sukelti regos sutrikimus ar net regos praradimą, priklausomai nuo auglio dydžio bei jo progresavimo trukmės.
Kas yra intraokulinė melanoma?
Intraokulinė melanoma, dar žinoma kaip uvealinė melanoma, dažniausiai pažeidžia akies vidurinį sluoksnį – uveą, esantį tarp išorinės baltosios akies dalies (skleros) ir tinklainės, kuri yra atsakinga už vaizdo apdorojimą bei regėjimo proceso valdymą. Melanoma gali susiformuoti bet kurioje iš trijų uveos dalių:
- rainelėje (spalvotoje akies dalyje);
- krumplyno kūne (raumenų žiedas už rainelės);
- gyslainėje (kraujo indų turintis audinys, aprūpinantis akį maistinėmis medžiagomis ir deguonimi).
Nors šis auglys dažniausiai prasideda gyslainėje, melanoma gali išplisti ir į kitas kūno vietas, dažniausiai į kepenis. Skirtingai nei odos melanoma, intraokulin3 melanoma išsivysto tose pačiose ląstelėse, tačiau yra skirtinga liga.
Rizikos veiksniai ir paplitimas
Intraokulinė melanoma – suaugusiųjų tarpe dažniausiai pasitaikantis piktybinis akies auglys, tačiau ji išlieka itin reta: kasmet diagnozuojama vos keliems tūkstančiams žmonių. Didžiausią riziką susidurti su šia liga turi:
- šviesios odos ar akių savininkai;
- asmenys, kurių šeimoje buvo nustatyta uvealinė melanoma (reta);
- pagyvenę žmonės, dažniausiai nuo 70 iki 80 metų amžiaus;
- baltosios rasės atstovai.
Kaip vystosi intraokulinė melanoma?
Pagrindinė sausakimšų melanocitų dauginimosi priežastis – genetiniai pakitimai. Tam tikros DNR mutacijos suteikia ląstelėms klaidingus „nurodymus“, dėl ko jos pradeda nekontroliuojamai augti ir formuoti auglius. Nors daugeliu atvejų tiksli pokyčio priežastis nežinoma, dažnai lemia paveldimi ar spontaniškai atsiradę genetiniai pokyčiai.
Intraokulinės melanomos simptomai
Ši liga gali ilgai nesukelti jokių požymių, nes auglys dažnai formuojasi sunkiai pastebimoje akies vietoje. Visgi, ligai progresuojant pastebimi šie simptomai:
- juodi taškeliai regėjimo lauke ar „aklosios dėmės“;
- neryškus, silpnesnis matymas;
- pakitusi akies padėtis akiduobėje;
- pakitusi vyzdžio forma ar dydis;
- patamsėjusi dėmelė ant rainelės;
- pasislinkęs lęšiukas (būdinga augliui krumplyno kūne);
- regos dvejinimasis;
- skausmas akyje;
- šviesos blykčiojimas ar regėjimo „musetės“;
- atsiskyrusi tinklainė (dažnai auglio gyslainėje ženklas).
Diagnozė ir tyrimai
Gydytojas įvertina nusiskundimus ir medicininę istoriją, atlieka regėjimo patikrą bei apžiūri akies vidų. Dažnai specialiais lašais išplečiama vyzdį, kad būtų geriau matomos užpakalinės akies struktūros.
Papildomiems tyrimams naudojami:
- kraujagyslių angiografija, padedanti nustatyti galimus užsikimšimus ar kraujavimus gyslainėje;
- ultragarsinis tyrimas, kuriuo matuojamas auglio dydis bei ieškoma navikų.
Nustačius akies melanomą, papildomi kraujo ar vaizdo tyrimai padeda įvertinti, ar liga neišplito į kitus organus – tai svarbu parenkant gydymą.
Gydymo galimybės
Jei auglys mažas (ne storesnis nei 2,5 mm) ir nesukelia simptomų ar regos sutrikimų, gydytojai gali siūlyti tiesiog atidžiai stebėti situaciją. Jei liga progresuoja, dažniausiai taikoma spindulinė terapija arba operacinis gydymas. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo auglio vietos, dydžio ir storio, bendros sveikatos bei to, ar vėžys išplitęs už akies ribų.
Chirurginiai metodai
- Naviko šalinimas su dalimi aplinkinių sveikų audinių;
- Enukleacija – visos akies ir nedidelės regos nervo dalies pašalinimas.
Po akies pašalinimo galima pritaikyti dirbtinę akį – tai padės išlaikyti išvaizdą, tačiau regėjimo atkurti nepavyks. Su kiekviena operacijos rūšimi susijusi regėjimo netekimo rizika.
Spindulinė terapija
Spindulinė terapija taikoma siekiant sunaikinti naviką stipriomis spindulių dozėmis. Yra du pagrindiniai gydymo būdai:
- išorinė spindulinė terapija – spinduliai nukreipiami į naviką iš išorės, naudojant tikslines technikas, tokias kaip protonų spinduliai, siekiant sumažinti žalą aplinkiniams akių ir smegenų audiniams;
- vidinė spindulinė terapija (radioaktyvios plokštelės) – mažos radioaktyvios medžiagos „sėklos“ įmontuojamos į specialią metalinę plokštelę ir pritvirtinamos prie akies viduje esančio auglio, taip apsaugant likusius audinius.
Kiti gydymo būdai
- Transpupilinė termoterapija (TTT) – naviko šalinimas karščio lazeriu;
- Endorezekcija – auglio pašalinimas iš akies vidaus.
Prevencija ir profilaktika
Dauguma rizikos veiksnių, tokių kaip amžius ar rasė, nėra keičiami. Visgi, reguliarūs vizitai pas akių gydytoją ir profilaktiniai akių tyrimai gali padėti anksti pastebėti galimus pakitimus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Prognozė
Įvairių tyrimų duomenimis, apie 40–50 % pacientų intraokulinė melanoma per laiką išplinta į kitus organus, dažniausiai kepenis (apie 90 % šių atvejų). Gyslainės ir krumplyno kūno navikai skirstomi į didesnę metastazavimo rizikos grupę nei rainelės. Kaip ir esant kitoms vėžio rūšims, ankstyva diagnostika bei gydymas gerina išgyvenamumą.
Gyvenimas su intraokuline melanoma
Svarbu palaikyti nuolatinį ryšį su gydytojais bei atidžiai stebėti savo būklę. Gali būti paskiriami reguliarūs kepenų vaizdo tyrimai – taip lengviau nustatyti, ar liga neišplitusi.
Klausimai gydytojui
- Koks naviko dydis?
- Kurie gydymo būdai tiktų būtent mano atveju?
- Ar gydymas gali paveikti mano regėjimą?
- Ar galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Ar įmanoma ligos atkrytis po gydymo?











