Padidintas akispūdis – tai būklė, kai akyje kaupiasi didesnis nei įprasta slėgis. Tokia situacija atsiranda dėl sutrikusios akies skysčio (vadinamojo vandeninio humoro) apytakos ir drenažo sistemos darbo. Skysčio sankaupai trukdant pasišalinti iš akies, slėgis viduje kyla. Šis padidėjęs akispūdis gali paveikti vieną arba abi akis – tuomet atitinkamai apibūdinama kaip vienpusis ar abipusis padidėjęs akispūdis.
Kas yra padidintas akispūdis?
Akys nuolat gamina skaidrų vandeninį humoro skystį, kuris maitina ir drėkina priekinę akies dalį, o vėliau pasišalina specialiu drenažo kampu tarp ragenerio ir rainelės. Esant pusiausvyrai tarp susidarančio ir pašalinamo skysčio, vidinis akies slėgis (vadinamas akispūdžiu) išlieka normalus. Tačiau jei drenažo sistema neveikia tinkamai, slėgis pradeda didėti.
Normalų akispūdį galima laikyti tarp 11 ir 21 mmHg. Jis matuojamas tokiais pačiais vienetais kaip ir kraujospūdis – milimetrais gyvsidabrio stulpelio. Jei per kelis vizitus specialistas fiksuoja didesnį nei 21 mmHg akispūdį vienoje arba abiejose akyse, gali būti nustatytas padidintas akispūdis.
Kuo skiriasi padidintas akispūdis ir glaukoma?
Padidėjęs spaudimas akyje pats savaime dar nėra glaukoma, tačiau jis yra svarbus glaukomos rizikos veiksnys. Sergant glaukoma, ilgai užsitęsęs padidėjęs akispūdis pažeidžia regos nervą – svarbiausią akies nervą, perduodantį regos signalus į smegenis. Jei glaukoma nėra gydoma, gali būti pažeistas matymas ir prarandama rega.
Padidėjusio akispūdžio paplitimas
Padidintas akispūdis išsivysto daugeliui žmonių, dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40 metų. Tai dažniau diagnozuojama asmenims, kurių šeimos anamnezėje yra glaukomos ar tokių akių problemų. Kuo aukštesnis akispūdis, tuo didesnė tikimybė išsivystyti glaukomai.
Padidinto akispūdžio rizikos veiksniai
Tam tikri veiksniai padidina riziką susidurti su padidėjusiu akispūdžiu ar net glaukoma. Dalies jų pakeisti negalime, tačiau kai kuriuos galima kontroliuoti. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Aukštas kraujospūdis
- Žemas kraujospūdis
- Diabetas
- Didelė trumparegystė
- Pernelyg plona ragena (skaidri akies dalis)
- Kraujavimas ties regos nervo galvute
- Akies pigmento ar pseudoeksfoliacijos sindromas, sukeliantis baltyminių ar pigmentinių dalelių kaupimąsi ir užkimšimus akies drenažo sistemoje
- Amžius virš 40 metų
- Ilgalaikis steroidų vartojimas
- Šeimos istorija, kai buvo diagnozuota glaukoma ar padidintas akispūdis
- Ankstesnės akių traumos ar operacijos
- Priklausymas tam tikrai etninei grupei
Padidinto akispūdžio simptomai
Ši būklė dažniausiai nesukelia jokių akivaizdžių požymių – būtent todėl labai svarbu reguliariai tikrintis akis specialisto kabinete. Tik profilaktinių patikrinimų metu gali būti pastebėtas didesnis už normą akispūdis. Retais atvejais gali pasireikšti lengvas akių skausmas, stiprėjantis judinant akis ar jas spaudžiant. Galvos skausmai, svaigulys ar kiti bendrai pasireiškiantys simptomai paprastai nėra susiję su padidėjusiu akispūdžiu.
Padidėjusio akispūdžio priežastys
Akispūdis pakyla tada, kai akyje susikaupia per daug vandeninio humoro arba kai nutekėjimo kampas (tarp ragenerio ir rainelės) būna užsikimšęs ar kitaip sutrikęs. Galimos priežastys:
- Sutrinka arba užsiblokuoja skysčio nutekėjimo kampas
- Atsiranda baltyminių ar pigmentinių dalelių sankaupų, kurios blokuoja drenažą
- Akyje išplitusios navikinės ląstelės trukdo skysčio nutekėjimui
- Ankstesnės akių traumos ar pažeidimai
- Kai kuriais atvejais stresas gali turėti įtakos didesniam akispūdžiui – tyrimai rodo, jog nuolatinė įtampa gali turėti neigiamos įtakos.
Padidinto akispūdžio diagnostika
Jei specialistas įtaria padidėjusį akispūdį, atliekami įvairūs tyrimai:
- Gonioskopija – patikrina, ar skysčio nutekėjimo sistema veikia tvarkingai. Tam naudojama speciali optika ir plyšinė lempa.
- Pachimetrinis tyrimas – leidžia įvertinti ragenos storį.
- Tonometrinis tyrimas – parodo tikslų akies vidinį spaudimą.
- Regos lauko testas – tiriamas matymo laukas ir periferinė rega.
- Optinė koherentinė tomografija – vertinamas regos nervo būklė.
Padidėjusio akispūdžio gydymas
Kai kuriais atvejais, jei akispūdis nekelia tiesioginės grėsmės, rekomenduojama stebėti būklę ir dažnai lankytis pas akių specialistą. Jei nusprendžiama gydyti, dažniausiai skiriami vaistiniai lašai, mažinantys spaudimą akyje. Specialistai taip pat nuolat vertina, ar gydymas veiksmingas, ir koreguoja jį pagal poreikį.
- Prostaglandinai – lašinami kartą per parą; jie pagerina skysčio pašalinimą.
- Beta adrenoblokatoriai – paprastai vartojami vieną ar du kartus per dieną, mažina pagaminamo skysčio kiekį.
- Alfa adrenoblokatoriai – lašinami keletą kartų per dieną, mažina skysčio susidarymą ir didina jo nutekėjimą.
- Karboanhidrazės inhibitoriai – vartojami du ar tris kartus per dieną, taip pat mažina skysčio gamybą.
- Rho kinazės inhibitoriai – dažniausiai skiriami kartą per dieną, sumažina skysčio gamybą.
- Miotikai (cholinerginiai vaistai) – didina natūralų akies skysčio ištekėjimą. Naudojami rečiau nei anksčiau, dažniausiai reikia lašinti kelis kartus per parą.
Kai kuriems žmonėms vaistiniai preparatai gali sukelti akis dirginimą ar paraudimą. Jei gydymas vaistais nėra veiksmingas, siūloma operacija – dažnai taikoma lazerinė trabekuloplastika, kur lazerio pagalba atveriamas užsikimšęs nutekėjimo kampas.
Kaip sumažinti padidėjusio akispūdžio riziką?
Nors daugelio rizikos veiksnių pakeisti negalime, yra būdų palaikyti akių ir bendrą sveikatą:
- Reguliariai lankytis profilaktiniuose akių patikrinimuose – kuo anksčiau pastebimi pakitimai, tuo geresnė prognozė.
- Nerūkyti – rūkymas žalingas akims. Jei reikia pagalbos mesti, pasitarkite su gydytoju.
- Saugoti akis – dėvėti akinius nuo saulės ir akių apsaugą dirbant ar sportuojant.
- Domėtis šeimos ligų istorija – žinoti, ar artimieji sirgo akių ligomis (pvz., glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija).
- Reguliariai ilsinti akis, ypač dirbant kompiuteriu ar ilgai žiūrint į ekraną.
- Laikytis higienos nešiojant kontaktinius lęšius, kad išvengtumėte infekcijų.
Norėdami geriau rūpintis bendra sveikata, laikykitės šių rekomendacijų:
- Rinkitės subalansuotą mitybą, valgykite daug tamsiai žalių lapinių daržovių (pvz., lapinių kopūstų, špinatų), žuvies su omega-3 rūgštimis – tuno, lašišos, paltuso.
- Palaikykite aktyvų gyvenimo būdą, sportas naudingas ir akių, ir viso kūno sveikatai.
- Reguliariai stebėkite kraujo spaudimą, cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje ir stenkitės išlaikyti juos normose.
- Mokykitės streso valdymo būdų: meditacija, joga, sportas, kvėpavimo pratimai – tai gali padėti išvengti įtampos poveikio.
Kokia prognozė sergant padidintu akispūdžiu?
Nors visiškai išgydyti padidinto akispūdžio neįmanoma, liga sėkmingai valdoma tinkama priežiūra ir gydymu. Nuolatinė specialisto priežiūra svarbi siekiant išvengti žalos regai. Nors padidintas akispūdis padidina glaukomos riziką, tačiau ne visi sergantys šia būkle ją ir patirs.
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl padidinto akispūdžio?
Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl apsilankymų dažnumo ir nelaukite, jei pajuntate nuolatinį, neįprastą diskomfortą ar skausmą akyse. Jei pastebite naujų ar intensyvėjančių regėjimo sutrikimų, nedelskite ir pasikonsultuokite su akių specialistu.
