Amniono skysčio embolija: priežastys, simptomai, gydymas

Vaisiaus vandenų embolija yra itin reta, tačiau itin pavojinga nėštumo arba gimdymo metu pasireiškianti komplikacija. Šios būklės metu vaisiaus vandenys patenka į moters kraujotaką, sukeldami stiprią alerginę arba imuninę organizmo reakciją. Nors dažniausiai vaisiaus vandenys į kraują patenka be jokių pasekmių, kai kurioms moterims ši reakcija būna staigi ir sunki bei gali sukelti grėsmę gyvybei tiek motinai, tiek dar negimusiam kūdikiui.

Turinys

1.Kas yra vaisiaus vandenų embolija?
2.Kaip dažnai pasitaiko ši komplikacija?
3.Vaisiaus vandenų embolijos rizikos veiksniai
4.Vaisiaus vandenų embolijos simptomai
5.Galimos komplikacijos
6.Kas sukelia vaisiaus vandenų emboliją?
7.Kaip diagnozuojama ši būklė?
8.Vaisiaus vandenų embolijos gydymas
9.Ar galima išvengti vaisiaus vandenų embolijos?
10.Prognozė ir galimos pasekmės

Kas yra vaisiaus vandenų embolija?

Nėštumo metu vaisiaus vandenys supa kūdikį gimdoje – tai skystis, kuriame yra daugiausia vandens, bet taip pat ir vaisiaus ląstelių bei audinių fragmentų. Dėl iki galo neišaiškintų priežasčių kai kurios nėščiosios gimdymo metu arba iš karto po jo sureaguoja į šį skystį alergiškai. Dėl to organizmas staiga pradeda gaminti imuninius atsaką, kuris gali sutrikdyti širdies bei kvėpavimo funkcijas.

Šios komplikacijos eiga būna nenumatoma – viskas gali prasidėti labai greitai ir netikėtai. Dažniausiai reikia nedelsiant teikti skubią medicininę pagalbą, nes ši būklė kelia pavojų gyvybei.

Dažniausiai vaisiaus vandenys į kraują patenka natūralios gimdymo eigos metu, bet tik labai retais atvejais tai sukelia pavojingą reakciją. Mokslininkai lig šiol tiksliai negali įvardyti, dėl ko kai kurios moterys patiria šią komplikaciją.

Vaisiaus vandenų embolija kartais vadinama nėštumo anafilaksiniu sindromu.

Susiję įrašai

Kaip dažnai pasitaiko ši komplikacija?

Ši būklė itin reta – ji nustatoma maždaug kas 40 000–53 800 gimdymų Europoje ir kitose šalyse. Toks retumas apsunkina detalesnius tyrimus.

Vaisiaus vandenų embolijos rizikos veiksniai

Nors rizikos veiksnius identifikuoti sudėtinga, nes pati būklė labai reta, moksliniai duomenys išskiria keletą situacijų, kurios gali padidinti riziką:

Nėščiosios amžius virš 35 metų
Daugiavaisis nėštumas (dvyniai, trynukai)
Vaisiaus būklės patologija (širdies ritmo pokyčiai)
Problemos su placenta, pavyzdžiui, placentos atsiskyrimas
Preeklampsija ar eklampsija
Didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas)
Gimdos kaklelio plyšimai
Gimdymo skatinimas vaistais ar procedūromis
Gimdymas Cezario pjūvio būdu
Instrumentinis gimdymas (naudojant žnyples ar vakuumą)

Vaisiaus vandenų embolijos simptomai

Simptomai prasideda staiga ir gali labai greitai stiprėti. Jie dažnai panašūs į kitas rimtas gimdymo komplikacijas, todėl nustatyti šią būklę būna sunku. Galimi požymiai:

Dusulys arba kvėpavimo pasunkėjimas
Staigus kraujospūdžio kritimas
Skysčių kaupimasis plaučiuose (plaučių edema)
Širdies ritmo sutrikimai
Kraujavimas iš gimdos, Cezario pjūvio pjūvio vietos arba intraveninės linijos vietų
Vaisiaus būklės pablogėjimas
Nerimas, sumišimas, staiga užklupantis baimės pojūtis
Drebulys ar šaltkrėtis

Galimos komplikacijos

Ši komplikacija itin pavojinga abiem – ir motinai, ir kūdikiui. Motinai gali išsivystyti:

Širdies ar kvėpavimo veiklos nepakankamumas
Sąmonės praradimas
Traukuliai
Masinis kraujavimas
Kraujotakos sutrikimai dėl krešėjimo problemų (DIC)
Insultas
Širdies sustojimas
Smegenų pažeidimai
Mirtis

Nenugalimas kraujavimas gali tuoj pat kelti grėsmę gyvybei. Tuo metu kūdikiui rizika priklauso nuo to, kada būtent prasideda embolija – jei ji pasireiškia prieš gimimą, gali prireikti neatidėliotino gimdymo. Kūdikiai, gimę prasidėjus vaisiaus vandenų embolijai, rizikuoja nepakankamai gauti deguonies, dėl ko gali būti pažeidžiama nervų sistema ar smegenys.

Kas sukelia vaisiaus vandenų emboliją?

Tiksli šios būklės priežastis nėra žinoma. Kartais manoma, kad mechaninis placentos barjerų pažeidimas gimdymo metu gali išprovokuoti organizmo imuninę reakciją, tačiau kodėl taip nutinka tik kai kurioms moterims, nenustatyta.

Ši komplikacija gali pasireikšti tiek natūralaus gimdymo, tiek ir atliekant Cezario pjūvį.

Kaip diagnozuojama ši būklė?

Nustatyti vaisiaus vandenų emboliją labai sudėtinga, nes simptomai primena daugelį kitų pavojingų būklių. Diagnozė patvirtinama, kai greta gimdymo ar iškart po jo staiga atsiranda kvėpavimo, širdies veiklos ir kraujavimo sutrikimų, kurių nepaaiškina kitos priežastys. Dažniausiai šie požymiai pastebimi gimdymo metu ar per pirmas 30 minučių po gimdymo, kai būtina nedelsiant pradėti gydymą.

Kraujospūdžio kritimas
Dusulys
Širdies ritmo sutrikimai ar širdies sustojimas
Stiprus nevaldomas kraujavimas

Gydytojai skiria dvi šios būklės stadijas:

Pirma stadija – žaibiška kvėpavimo bei širdies veiklos nesėkmė, dažniausiai sukelianti sunkiausias pasekmes.
Antra stadija – hemoraginė, pasireiškianti masiniu nekontroliuojamu kraujavimu iš gimdos ar Cezario pjūvio pjūvio vietos.

Diagnozuojant, dažniausiai nėra laiko nuodugniems tyrimams, tačiau sveikstant po šios komplikacijos gali būti atliekami šie papildomi tyrimai:

Širdies veiklos tyrimas (EKG)
Kraujo įsotinimo deguonimi matavimas
Krūtinės rentgenograma (ieškoma skysčių aplink širdį)
Echokardiograma (širdies funkcijos tyrimas ultragarsu)

Vaisiaus vandenų embolijos gydymas

Esant šiai būklei būtina kuo greičiau pradėti gydymą, kad būtų išgelbėta motinos ir vaiko gyvybė. Gydytojai naudojasi šiais gydymo metodais:

Nedelsiant gimdomas kūdikis
Kraujo, plazmos bei trombocitų perpylimai
Histerektomija (gimdos pašalinimas) stipriam kraujavimui stabdyti
Steroidai ar kitokie medikamentai, stabilizuojantys kraujospūdį ar širdies veiklą
Širdies gaivinimas (CPR)
Deguonies tiekimas per trachėjos vamzdelį ar dirbtinė plaučių ventiliacija
Pulmoninės arterijos ar centrinės venos kateteriai kraujospūdžiui stebėti

Ar galima išvengti vaisiaus vandenų embolijos?

Deja, šioje situacijoje nėra žinomos prevencijos priemonės. Šiuo metu nėra aišku, kodėl ir kurioms moterims pasireiškia ši reakcija.

Vienintelis būdas – iš anksto paruošti gimdymo planą, jame nurodant, kaip reikėtų elgtis galimos skubios medicinos pagalbos situacijos metu. Tokį planą verta aptarti su artimaisiais bei gydytojais, kad visi žinotų, kokių žingsnių imsis medikų komanda, jei kiltų nenumatytų komplikacijų.

Prognozė ir galimos pasekmės

Nustatyti tikslius išgyvenamumo procentus sudėtinga, nes atvejų labai mažai ir jų eiga labai skirtinga. Tačiau kai kuriais duomenimis, mirtingumas gali siekti iki 60 %.

Ilgalaikės pasekmės priklauso nuo reakcijos stiprumo ir bendros moters sveikatos būklės. Po šios komplikacijos galima patirti tiek fizinius, tiek psichologinius sunkumus. Galimos ilgalaikės pasekmės: