Krūties vėžys gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai jis diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims. Vis dėlto, ši liga gali išsivystyti ir kur kas jaunesnėms – net paauglėms ar jaunoms suaugusioms moterims. Kai krūties vėžys nustatomas moteriai nuo 18 iki 45 metų, jis vadinamas ankstyvojo pradžios krūties vėžiu.
Kuo ankstyvasis krūties vėžys išsiskiria?
Jaunai moteriai nustačius krūties vėžį, liga neretai būna pažengusi – taip nutinka todėl, kad įprastai profilaktiniai patikrinimai pradedami tik nuo 40 metų. Jaunos moterys ne visada laiku atpažįsta ligos požymius, tad kreipiasi vėliau. Tokiais atvejais dažnai nustatomi agresyvesni ir sunkiau gydomi naviko tipai.
Kalbant apie audinių pokyčius, dažniausiai jaunesnės moterys serga invaziniuoju latakiniu krūties vėžiu. Taip pat šioje amžiaus grupėje dažniau pasitaiko triplai neigiamas krūties vėžys, kuris laikomas retesniu, tačiau sudėtingesniu gydyti.
Kaip dažnai jaunos moterys serga krūties vėžiu?
Nors jaunesnėms nei 45 metų moterims krūties vėžys diagnozuojamas rečiau, tai nėra itin reta liga. Pavyzdžiui, 2012–2016 metais apie dešimtadalis visų naujai diagnozuotų krūties vėžio atvejų nustatyta būtent šioje amžiaus grupėje. Statistika rodo, kad integruojant 15–39 metų amžiaus grupes, invazinis krūties vėžys diagnozuojamas maždaug vienai iš 196 moterų.
Krūties vėžio simptomai jaunoms moterims
- Guzas krūtyje ar pažastyje
- Krūtų skausmas (mastalgija)
- Odos pokyčiai – paraudimas, su raukšlėmis primenančiu paviršiumi, bėrimas
- Įtrauktas spenelis
- Išskyros iš spenelio, su skausmu ar be jo
- Patinę limfmazgiai
- Krūties ar spenelio storėjimas, patinimas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Maždaug pusė visų ankstyvojo pradžios krūties vėžio atvejų siejama su BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijomis. Šie genai natūraliai saugo nuo navikų, bet jiems pakitus, organizme gali pradėti nekontroliuojamai daugintis nenormalios ląstelės. Turint minėtų genų mutaciją, padidėja tiek krūties, tiek kiaušidžių vėžio rizika.
Papildomai, riziką didina kitų genų (pvz., TP53, PTEN, STK11, PALB2, CDH1) mutacijos. Tyrimai vis dar atranda naujų genetinių ryšių su ankstyvo vėžio atsiradimu. Tačiau ne visi atvejai susiję su genetika – kai kurioms moterims liga išsivysto savaime, be žinomų paveldimų veiksnių.
Didelį vaidmenį turi šeimos istorija: jei artimieji sirgo ar serga krūties vėžiu (ypač iki 50 metų, sirgo abi krūtys, buvo nustatytas vyriškas krūties vėžys, triplai neigiamas vėžys, išplitęs prostatos ar kiaušidžių vėžys), rizika didesnė. Papildomi veiksniai – anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės srityje, ikivėžinės krūties ligos, paveldėtos genų mutacijos, taip pat kilmė (pvz., Aškenazi žydų).
Esant dideliam rizikos laipsniui, gydytojas gali pasiūlyti genetinius tyrimus ir toliau reguliariai stebėti sveikatą specializuotose klinikose.
Diagnostika ir tyrimai
Ligą aptikti ir diagnozuoti jauname amžiuje naudojami tie patys tyrimai, kaip ir vyresnėms moterims. Pirmiausia atliekamas apčiuopos tyrimas, išklausoma paciento ir šeimos ligų istorija, prireikus paskiriama krūties ultragarsija, mamografija ar magnetinio rezonanso tyrimas. Pastebėjus įtartinų darinių, atliekama krūties audinio biopsija.
Svarbiausi profilaktiniai tyrimai jaunoms moterims
- Krūties magnetinio rezonanso tyrimas
- Dažnesnės mamogramos
Jei moters rizika didesnė (pvz., nustatyta genetinė mutacija ar šeimos istorija), gydytojas gali rekomenduoti pradėti tikrintis nuo jaunesnio amžiaus. Ankstyva patikra leidžia nustatyti ligą greičiau, kol ji neperžengė krūties ribų ir yra lengviau gydoma.
Gydymas ir valdymas
Gydymo planas derinamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio tipą, naviko žymenis. Diskutuojama ir apie šeimos planus, nes kai kurie gydymo būdai gali turėti įtakos vaisingumui.
- Chirurginis gydymas – dalinis ar visos krūties šalinimas
- Chemoterapija
- Hormonų terapija
- Imunoterapija
- Spindulinė terapija
- Tikslinė terapija
Prieš pradedant gydymą, svarbu aptarti vaisingumo išsaugojimo galimybes – kai kurių terapijų metu gali pasireikšti menopauzės simptomai ir apsunkėti galimybės pastoti.
Galimi ir kiti gydymo padariniai: dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimai, emociniai sunkumai, nuovargis, skausmas, kūno vaizdo pokyčiai ar limfedema.
Prevencija ir profilaktinė priežiūra
Visiškai apsisaugoti nuo krūties vėžio neįmanoma. Tačiau, jei rizika yra aukšta, galima reguliariai ir anksčiau atlikti tyrimus, konsultuotis su genetinės konsultacijos specialistais. Stebėkite savo kūną – pastebėjus guzelį, skausmą ar kitus pakitimus būtina kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika didina sėkmingo gydymo galimybes.
Jei nustatyta genetinė mutacija ir priklausote didelės rizikos grupei, gydytojas kartu su jumis sudarys individualią stebėjimo ir patikros programą. Kai kuriais atvejais aptariamas ir prevencinės mastektomijos pasirinkimas.
Ligos eiga ir prognozė
Jaunesnių moterų išgyvenamumas dažniausiai priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo vėžio tipo ir stadijos. Jei navikas dar nėra išplitęs, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia 91 proc. Susirgus krūties vėžiui su išplitimu į limfmazgius, šis rodiklis kiek mažesnis – 86 proc. O jei liga išplinta į tolimus organus – pavyzdžiui, kepenis, plaučius, kaulus ar smegenis – išgyvenamumas per penkerius metus siekia apie 31 proc.
Kiekviena situacija yra individuali, todėl apie konkrečius atvejus tikslingiausia kalbėtis su onkologu.
Gyvenimas su ankstyvojo pradžios krūties vėžiu
Diagnozė – didelis iššūkis, keliantis daugybę emocijų, klausimų ir rūpesčių. Svarbu pasirūpinti ne tik medicininiu gydymu, bet ir emocine sveikata. Vertėtų pasikalbėti su specialistais apie galimas paramos grupes, sužinoti daugiau apie pagalbą sergantiesiems ir gauti patarimų iš kitų savo patirtį išgyvenusių moterų.
Nors itin ankstyvas krūties vėžys nustatomas retai, vis dėlto tarp visų diagnozuojamų krūties vėžio atvejų apie 10 proc. tenka moterims iki 45 metų. Svarbu žinoti, kad ši grėsmė egzistuoja ir jaunesniame amžiuje, tad rūpintis savimi ir reguliariai tikrintis verta jau nuo jaunystės.
