Antitireoglobulino antikūnų tyrimas – tai kraujo tyrimas, padedantis įvertinti, ar imuninė sistema negamina antikūnų prieš tireoglobuliną (skydliaukės baltymą). Pagal dabartines medicinos žinias, tokie antikūnai dažniausiai aptinkami sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis, kai imuninė sistema klaidingai puola paties organizmo audinius.
Kaip tai susiję su skydliauke
Skydliaukė yra kakle esanti liauka, kuri gamina hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą. Ji taip pat gamina įvairius baltymus, vienas jų – tireoglobulinas. Clinikinėje praktikoje žinoma, kad tireoglobulinas yra svarbi „žaliava“, iš kurios skydliaukė gamina aktyvius hormonus.
Kai kurių autoimuninių būklių atveju organizmas pradeda gaminti antikūnus, nukreiptus prieš skydliaukės struktūras. Dažnas taikinys yra būtent tireoglobulinas, todėl kraujyje gali padaugėti antitireoglobulino antikūnų. Padidėjęs jų kiekis gali rodyti autoimuninį procesą, nors vien pagal šį rodiklį diagnozė paprastai nenustatoma – rezultatai vertinami kartu su simptomais ir kitais tyrimais.
Kada gydytojas gali paskirti šį tyrimą
Medicinos praktikoje antitireoglobulino antikūnai tiriami, kai įtariamas skydliaukės sutrikimas arba siekiama patikslinti jo priežastį. Tyrimas gali būti skiriamas, jei vargina požymiai, būdingi skydliaukės veiklos pokyčiams, pavyzdžiui:
- nuovargis;
- nepaaiškinamas svorio didėjimas;
- vidurių užkietėjimas;
- sausa oda.
Tyrimas taip pat gali būti paskirtas, jei padidėja skydliaukė (atsiranda gūžys) arba kai gydytojas įtaria autoimuninę skydliaukės ligą, pavyzdžiui, Greivso ligą ar Hašimoto tiroiditą. Tokiais atvejais šis tyrimas gali padėti geriau suprasti, ar sutrikusi skydliaukės funkcija susijusi su autoimuniniu mechanizmu.
Kaip pasiruošti tyrimui
Tyrimui reikalingas veninio kraujo mėginys. Pasiruošimo taisyklės gali skirtis, todėl svarbiausia vadovautis gydytojo ar laboratorijos nurodymais. Kartais gali būti prašoma kelioms valandoms prieš tyrimą nevalgyti ir negerti.
Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir papildus – tiek receptinius, tiek nereceptinius. Kai kurie preparatai gali turėti įtakos kraujo paėmimui ar rezultatų interpretacijai. Vaistų nenutraukite savarankiškai – jei reikia, gydytojas paaiškins, ką ir kada koreguoti.
Kaip atliekamas tyrimas
Kraujo mėginį paprastai paima slaugytojas ar laboratorijos specialistas. Dažniausiai kraujas imamas plona adata iš rankos venos, surenkamas į mėgintuvėlį ir perduodamas ištirti laboratorijoje. Kada bus paruošti rezultatai, informuoja gydytojas arba laboratorija.
Galimi nepatogumai ir rizikos
Kaip ir atliekant kitus įprastus kraujo tyrimus, rizika paprastai yra nedidelė. Dūrio vietoje gali būti jaučiamas trumpalaikis diskomfortas, atsirasti skausmingumas ar mėlynė.
Kartais, ypač jei venos sunkiau pasiekiamos, gali prireikti dūrio kelis kartus. Rečiau pasitaiko:
- galvos svaigimas ar alpimas;
- gausesnis kraujavimas dūrio vietoje;
- kraujo sankaupa po oda (hematoma);
- infekcija dūrio vietoje;
- venos uždegimas (flebitas).
Daugumai žmonių tyrimo nauda (galimybė tiksliau įvertinti skydliaukės sutrikimo priežastį) nusveria galimas rizikas.
Ką gali reikšti tyrimo atsakymas
Dažnai įprastas (normos ribose) atsakymas apibūdinamas kaip neigiamas – tai reiškia, kad antitireoglobulino antikūnų kraujo mėginyje neaptikta. Vis dėlto kartais gali būti randami nedideli jų kiekiai, kurie gali būti susiję su įvairiomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui:
- 1 tipo cukriniu diabetu;
- piktybine mažakraujyste (kai dėl vitamino B12 stokos mažėja eritrocitų);
- kai kuriomis jungiamojo audinio ligomis, tarp jų reumatoidiniu artritu ar sklerodermija;
- skydliaukės vėžiu.
Jei antitireoglobulino antikūnų kiekis yra didelis, tai gali rodyti ryškesnį autoimuninį procesą, dažniausiai siejamą su Greivso liga arba Hašimoto tiroiditu. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad vien antikūnų rezultato nepakanka – dažniausiai kartu vertinami skydliaukės hormonų tyrimai ir kiti autoimuniniai žymenys.
Kai kuriais atvejais antitireoglobulino antikūnai nustatomi ir tada, kai aiškios ligos požymių nėra. Jei antikūnai aptinkami, bet tikslios priežasties nustatyti nepavyksta, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą ir periodinį būklės įvertinimą.
Ką aptarti su gydytoju po tyrimo
Gydytojas padės suprasti, ką jūsų situacijoje reiškia gauti rezultatai ir kokie veiksmai tikslingi toliau. Tolesni žingsniai priklauso nuo simptomų, kitų tyrimų ir bendros sveikatos būklės – gali būti rekomenduoti papildomi tyrimai arba gydymo planas.
