Konjunktyvitas (dažnai vadinamas „rožine akimi“) – tai akies junginės uždegimas. Junginė yra plona gleivinė, dengianti vidinę vokų pusę ir akies obuolio paviršių. Uždegimą gali sukelti infekcija (virusai ar bakterijos) arba alerginė reakcija, pavyzdžiui, į žiedadulkes. Praktikoje svarbu žinoti, kad infekcinis konjunktyvitas teoriškai gali būti perduodamas iš šuns žmogui, nors tai pasitaiko nedažnai. Alerginis konjunktyvitas nėra užkrečiamas.
Kas sukelia konjunktyvitą ir ar jis gali plisti
Pagal dabartines medicinos žinias, užkrečiamas yra tik tas konjunktyvitas, kurį sukelia infekciniai sukėlėjai – virusai arba bakterijos. Tokiais atvejais uždegimą lemia į akį patekusios viruso dalelės ar bakterijos, todėl išlieka rizika infekciją perduoti kitam asmeniui ar, rečiau, užsikrėsti nuo augintinio.
Kita situacija – alerginis konjunktyvitas. Čia problema kyla ne dėl mikrobų, o dėl imuninės sistemos reakcijos į alergenus. Dėl to alergijos sukelti simptomai neperduodami nei nuo gyvūno žmogui, nei tarp žmonių.
Dažniausi konjunktyvito požymiai žmonėms
Konjunktyvitui būdinga, kad akies baltymas tampa rausvas arba ryškiai parausta. Kartu gali pasireikšti ir kiti simptomai:
- niežėjimas;
- deginimo ar perštėjimo jausmas;
- ašarojimas;
- išskyros iš akies ar susidarančios „plutos“ ant vokų;
- padidėjęs jautrumas šviesai;
- neryškus matymas;
- pojūtis, tarsi akyje būtų smėlio ar svetimkūnis.
Jei įtariate konjunktyvitą, tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju. Apžiūra padeda įvertinti tikėtiną priežastį – tai svarbu, nes infekcinės kilmės konjunktyvitas gali būti lengvai perduodamas kitiems.
Esant infekciniam konjunktyvitui, medicinos praktikoje dažnai rekomenduojama kiek įmanoma riboti artimą kontaktą su kitais, kol simptomai aprimsta, kad sumažėtų perdavimo rizika.
Kaip konjunktyvitas gali pasireikšti šunims
Šunims taip pat gali atsirasti paraudusios ar rausvos akys, patinti junginė (gleivinė tarp voko ir akies), pasireikšti niežėjimas. Klinikinė patirtis rodo, kad tai gali būti susiję su alerginiu konjunktyvitu, infekcija arba kitais imuninės sistemos nulemtais sutrikimais.
Jei pastebite, kad augintinio akys paraudo, ašaroja ar atsirado išskyrų, verta kreiptis į veterinarą. Įvertinus priežastį, parenkamas gydymo planas, skirtas uždegimui mažinti ir būklei kontroliuoti.
Kai kurios šunų veislės gali būti labiau linkusios į akių sudirgimus ar infekcijas. Jei akių problemos kartojasi, svarbu apie tai informuoti veterinarą, kad būtų galima numatyti tinkamą priežiūros strategiją.
Kaip perduodamas infekcinis konjunktyvitas
Infekcinis „rožinės akies“ tipas plinta tuomet, kai iš sergančio žmogaus ar gyvūno akies išskyrose esantys sukėlėjai patenka į kito žmogaus akį. Dažniausios situacijos, kai tai gali nutikti:
- naudojami tie patys rankšluosčiai, patalynė ar apklotai;
- prižiūrint augintinio akis (pvz., gydant), o po to paliečiant ar patrinant savo akis;
- valant augintinio akis ir iš karto po to nelaužant rankų higienos, liečiant veidą ar akis.
Pagal turimus duomenis, įvairūs sukėlėjai ant audinių gali išsilaikyti skirtingą laiką: virusai paprastai išlieka iki kelių parų, o tam tikromis sąlygomis – gerokai ilgiau; bakterijos ant audinių dažniausiai išgyvena trumpiau, iki kelių valandų. Dėl to didžiausią reikšmę turi kasdienė higiena ir daiktų nesidalijimas.
Kaip sumažinti užsikrėtimo ir plitimo tikimybę
Norint sumažinti virusinio ar bakterinio konjunktyvito perdavimą, dažniausiai rekomenduojamos šios priemonės:
- dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu;
- stengtis netrinti akių, ypač nešvariomis rankomis;
- prieš liečiant akis visada nusiplauti rankas;
- nesidalyti asmeniniais daiktais (rankšluosčiais, pagalvėmis, patalyne) su žmogumi, kuriam įtariamas ar patvirtintas konjunktyvitas.
Jei konjunktyvitas nustatytas augintiniui, veterinarai dažniausiai skiria akių lašus ar kitą vietinį gydymą. Taip pat gali būti rekomenduota švelniai valyti akis, pašalinant susikaupusias išskyras.
Higiena ypač svarbi prižiūrint gyvūną: rankas reikėtų nusiplauti prieš ir po akių lašų naudojimo ar akių valymo. Taip pat verta išskalbti audinius, su kuriais augintinis tuo metu galėjo turėti kontaktą (pavyzdžiui, apklotus ar pagalvėles), nes jis gali trinti niežtinčias akis į paviršius, o išskyros gali patekti ant tekstilės.
Kai kuriais atvejais riziką sumažina apsauginis antkaklis (vadinamasis Elžbietos tipo antkaklis), kuris neleidžia gyvūnui intensyviai kasytis ar trinti akių į įvairius paviršius.
Esmė
Nors užsikrėsti virusiniu ar bakteriniu konjunktyvitu nuo šuns įmanoma, tai nėra dažnas scenarijus. Alerginis konjunktyvitas neužkrečiamas. Jei augintiniui įtariama infekcinė akių liga, svarbiausia laikytis veterinaro nurodymų, saugoti rankų higieną, nesidalyti tekstile ir atsakingai prižiūrėti tiek gyvūno, tiek savo akių sveikatą.
