Ashermano sindromas – reta gimdos būklė, kai joje pradeda formuotis sąaugos (randinis audinys), mažinančios ertmės tūrį. Paprastai tai primena, lyg kambario sienos stipriai sustorėtų ir sumažintų jo vidinę erdvę.
Kas yra Ashermano sindromas?
Šis sindromas atsiranda, kai gimdos viduje susiformuoja randinis audinys, dar vadinamas sąaugomis arba intrauterinėmis sąaugomis. Dėl tokios būklės sumažėja gimdos ertmė, gali atsirasti dubens skausmas, sutrikti menstruacijų ciklas, o kai kuriais atvejais – išsivystyti nevaisingumas. Tinkamas gydymas padeda sumažinti šiuos negalavimus ir atkurti ankstesnį gimdos būklės funkcionalumą.
Kaip dažnai pasitaiko Ashermano sindromas?
Ashermano sindromas laikomas reta liga. Tikslus sergančiųjų skaičius nežinomas, nes dalis atvejų lieka nepastebėti – kai kuriems asmenims simptomai nepasireiškia arba jie tokie menki, kad dėl jų nesikreipiama į gydytojus.
Kas gali susirgti Ashermano sindromu?
Ši būklė įgyjama, tai reiškia, kad ją išprovokuoja tam tikri įvykiai ar procedūros. Dažniausiai rizika išauga po chirurginių gimdos procedūrų, uždegimų ar onkologinio gydymo. Sindromas dažniau vystosi po:
- Gimdos operacijų, įskaitant histeroskopiją, komplikavusiąsi dilataciją ir kiuretažą (D&K) ar cezario pjūvį.
- Anksčiau patirtų dubens srities infekcijų.
- Onkologinių ligų gydymo.
Paveldimų atvejų nefiksuojama – Ashermano sindromas nėra genetiškai užkoduotas, jis atsiranda dėl aplinkos veiksnių ar medicininių intervencijų.
Simptomai ir priežastys
Ashermano sindromo simptomai
Ashermano sindromą gali lydėti skirtingi simptomai:
- Menstruacijos tampa labai negausios (hipomenorėja).
- Menstruacijų visai nėra arba pasireiškia netipinis kraujavimas iš gimdos.
- Jaučiamas stiprus spazminis ar lėtinis dubens skausmas.
- Nepavyksta pastoti arba kyla sunkumų išnešioti nėštumą.
Kai kuriais atvejais moters savijauta gali būti visiškai normali – dalis sindromo atvejų išlieka be akivaizdžių požymių. Pastebėjus bet kokius neįprastus pokyčius – verta pasitarti su gydytoju.
Priežastys
Randinio audinio susidarymas gimdos viduje dažniausiai yra pasekmė chirurginių intervencijų. Svarbiausios priežastys:
- Operatyvi histeroskopija, kai gydytojas šalina gimdos auglius ar polipus naudodamas elektrinius įrankius.
- Gimdos kaklelio praplėtimas ir kiuretažas – specialiu instrumentu pašalinamas endometriumo ar kitas audinys. Dažniausiai tokios procedūros atliekamos po persileidimo, abortų ar gydant tam tikras ligas. Randai formuojasi, jei procedūra atliekama esant infekcijai.
- Cezario pjūvis – rizika didesnė, jei operacijos metu arba po jos išsivysto infekcija. Paprastai po sveikos operacijos Ashermano sindromas pasitaiko retai.
- Infekcijos – savaime jos paprastai Ashermano sindromo nesukelia, tačiau infekcija kartu su chirurgine procedūra gali paskatinti sąaugų susidarymą. Dažniausios – endometritas, dubens uždegiminė liga.
- Spindulinis gydymas – gydant ginekologinius navikus ar kitas ligas, gali susiformuoti gimdos randai ir sąaugos.
Ar spiralė gali paskatinti Ashermano sindromą?
Nepaisant to, kad intrauterinė spiralė yra ilgalaikė kontracepcijos priemonė ir ilgai būna gimdoje, šio pobūdžio priemonė dažniausiai nesusijusi su Ashermano sindromu. Infekcijos ir audinio pažeidimo rizika egzistuoja, tačiau nėra laikoma pagrindine šios ligos priežastimi.
Diagnozė ir tyrimai
Sindromo nustatymas
Dažniausiai įtarimų sukelia tam tikri simptomai: netipinis kraujavimas, mėnesinių nebuvimas, nevaisingumas ar nuolatinis dubens skausmas. Diagnozuojant gydytojas išsamiai išsiaiškina medicininę anamnezę, įvertina anksčiau atliktas operacijas, infekcijų istoriją, taikytą spindulinį gydymą.
Ginekologinio apžiūros metu papildomai dažnai atliekama sonohisterograma – į gimdą suleidžiama fiziologinio tirpalo ir ultragarsu stebima, ar nėra ertmę blokuojančių audinių. Šis tyrimas leidžia detaliai įvertinti gimdos būklę ir galimus pažeidimus.
Vaizdiniai tyrimai
Norint tiksliai ištirti gimdos būklę, taikomi įvairūs tyrimai:
- Ultragarsas – tiek iš išorės, tiek transvaginaliniu būdu, leidžiantis nustatyti gimdos sienelių pokyčius.
- Histeroskopija – plonas optinis aparatas švelniai įvedamas pro makštį ir kaklelį į gimdos ertmę, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti sąaugas. Procedūros metu dažnai galima ir iškart pradėti gydymą.
- Salino infuzijos sonografija – ultragarsas kartu su fiziologiniu tirpalu padeda detaliai ištirti gimdos formą ir joje esančias patologijas.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydomas Ashermano sindromas?
Yra keli gydymo būdai, priklausomai nuo simptomų, paciento planų pastoti ir randinio audinio kiekio. Jei moteris nejaučia nemalonių pojūčių ar gydymas nėra būtinas, gali būti taikomas stebėjimas. Tačiau jei ateityje planuojamas nėštumas ar pasireiškia skausmas, gydymas rekomenduojamas.
- Pagrindinis tikslas – pašalinti sąaugas ir atkurti gimdos ertmės tūrį bei funkciją.
- Gydymas sumažina skausmą, atstato normalų mėnesinių ciklą ir padidina galimybes pastoti.
- Atliekama histeroskopija – šioje procedūroje gydytojas su specialiu prietaisu atidžiai šalina sąaugas iš gimdos. Vienas pagrindinių iššūkių – apsaugoti sveikus audinius ir nepadidinti randų.
Po procedūros gali būti įvedamas laikinai mažas kateteris, o skiriami hormoniniai preparatai (estrogenai), padedantys atsinaujinti gleivinei. Kateteris apsaugo gimdos sieneles nuo suaugimo ankstyvuoju gijimo laikotarpiu. Proceso metu profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai infekcijų prevencijai.
Prevencija
Randinis audinys po medicininių intervencijų – dažnai neišvengiamas šalutinis poveikis, jei būtina atlikti tam tikras procedūras. Visada verta aptarti galimas rizikas su gydytoju prieš operaciją arba gydymą. Po atliktos procedūros gydytojas gali kviesti į stebėjimo vizitus – taip kontroliuojama ar nesiformuoja naujos sąaugos.
Prognozė ir perspektyvos
Ar Ashermano sindromas pagydomas?
Tinkamai parinktas ir sėkmingai atliktas gydymas dažniausiai leidžia sumažinti arba visai pašalinti simptomus. Po gydymo būtina toliau stebėti sveikatą, kartais atliekami papildomi patikrinimai ar tyrimai, kad būtų laiku pastebėtas naujas randinio audinio atsiradimas.
Ar galima pastoti po gydymo?
Dauguma moterų po sėkmingo gydymo gali tikėtis pastoti, ypač jei nevaisingumą išprovokavo būtent Ashermano sindromas. Vis dėlto, priežastys gali būti įvairios, todėl gydymas padeda tik tuo atveju, kai randinis audinys yra pagrindinė nevaisingumo priežastis.
Ryšys su nevaisingumu
Kai gimdos ertmė dėl sąaugų sumažėja, sutrinka sąlygos apvaisintam kiaušialąsčiui prisitvirtinti ar vaisiui augti. Todėl Ashermano sindromas gali būti viena iš nevaisingumo priežasčių, ypač jei nėštumo nepavyksta pasiekti metus ar ilgiau (ar po 6 mėnesių vyresnėms nei 35 metų moterims).
Ar Ashermano sindromas padidina persileidimo riziką?
Nors pastoti įmanoma, sumažėjusi gimdos ertmė ir sąaugos didina komplikacijų tikimybę nėštumo metu. Kūdikio vystymuisi svarbu, kad placenta galėtų prisitvirtinti reikiamoje vietoje ir kad gimdoje būtų pakankamai erdvės augimui. Ashermano sindromas siejamas su didesne persileidimo, placentos prietakos ir net persileidimo rizika – ypač jei placenta prisitvirtina žemai (placenta previa). Tokios komplikacijos didina gausaus kraujavimo riziką ir gali lemti būtinybę gimdyti atliekant cezario pjūvį.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
