Aspergiliozė: tipai, priežastys, simptomai ir gydymas

Aspergiliozė – tai infekcija, kurią sukelia įvairios Aspergillus genties grybelių rūšys. Šie grybai natūraliai randami aplinkoje: ant supuvusių lapų, dirvoje, augalų liekanose ar komposte. Kartais jų aptinkama ir drėgnose vidaus patalpose. Dauguma žmonių kasdien įkvepia Aspergillus sporų ir nepatiria jokių sveikatos problemų. Tačiau jautresniems žmonėms šie grybai gali išprovokuoti alergines reakcijas, sukelti lėtines plaučių ligas arba pavojingą infekciją, galinčią išplisti į įvairius organus – smegenis, inkstus, plaučius ir kitas kūno vietas.

Kas serga aspergilioze?

Skirtingos aspergiliozės formos dažniausiai paveikia tam tikras žmonių grupes. Alerginė šios ligos rūšis dažniau pasireiškia tiems, kurie serga astma, bronchektazėmis ar cistine fibroze. Lėtinių formų rizika didesnė žmonėms, turintiems ilgalaikių plaučių ligų, tokių kaip LOPL, sarkoidozė ar tuberkuliozė. Sunkiausia – invazinė aspergiliozė – dažniausiai užklumpa tuos, kurių imuninė sistema yra nusilpusi: po transplantacijų, pastoviai vartojant kortikosteroidus, sergant diabetu ar turint mažą tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių (neutrofilų) kiekį.

Kaip aspergiliozė plinta ir kodėl ji susergama?

Aspergillus rūšies grybeliai labai paplitę aplink mus – jų sporos lengvai pasklinda ore, tad jų įkvėpti nesunku. Daugumos imunitetas sugeba neutralizuoti šiuos grybus be pasekmių. Tačiau kai turimas nusilpęs imunitetas ar sergama lėtinėmis plaučių ligomis, rizika susirgti aspergilioze išauga. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – įkvėpimas, tačiau grybelis gali patekti ir per atvirą odos žaizdą. Užsikrėsti nuo kito žmogaus neįmanoma – aspergiliozė nėra užkrečiama liga.

Kokie yra aspergiliozės tipai?

Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė
Aspergiloma (taip pat vadinama „grybeline kamuoline“)
Lėtinė plaučių aspergiliozė
Invazinė aspergiliozė

Aspergiliozės simptomai

Ligos požymiai priklauso nuo jos formos ir vietos organizme. Dažniausi simptomai, kai pažeidžiami plaučiai ar kvėpavimo takai:

Susiję įrašai

Užsitęsęs kosulys (kartais – su krauju)
Dusulys
Švokštimas krūtinėje
Skausmas krūtinėje
Temperatūra

Lėtinės plaučių formos atveju gali būti pastebimas nuovargis ir svorio kritimas.

Kai infekcija išplinta į kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeistos srities:

Akys: paraudimas, skausmas, neryškus matymas
Nosies ančiai: užgulimas ar varvėjimas, galvos skausmas, sumažėjusi uoslė
Oda: raudonos, kietos dėmės, vėliau gali atsirasti juodų opų
Smegenys: nuotaikos pokyčiai, sumišimas, traukuliai, silpnumas
Skrandis ir žarnos: pilvo skausmas, viduriavimas ar užkietėjimas, karščiavimas
Sinusai, burnos ertmė, smegenys: veido tinimas vienoje pusėje, galvos skausmas, kraujingos išskyros iš nosies, vokų nusmukimas, juodas pūlingas sekretas

Kaip nustatoma aspergiliozė?

Diagnozė priklauso nuo paciento nusiskundimų ir sveikatos istorijos. Dažnai atliekamos rentgeno ar kompiuterinės tomografijos nuotraukos, tiriami skysčiai ar audinių mėginiai, gali būti skiriami alergologiniai tyrimai. Kadangi simptomai būdingi ir kitoms ligoms, gydytojui gali prireikti papildomų tyrimų išsiaiškinti diagnozei.

Dažniausiai taikomi tyrimai

Alergijos testai: kraujo ar odos bandymai ieškant antikūnų
Biopsija: audinių ar skysčių mėginių paėmimas ir tyrimas
Kraujo tyrimai: ypač tinka ankstyvam invazinės aspergiliozės nustatymui nusilpusiems pacientams
Mikrobiologiniai pasėliai: tyrimai iš kraujo, atsikosėjimo, plaučių, smegenų ar nugaros smegenų skysčio mėginių
Vaizdiniai tyrimai: krūtinės ar kitų kūno dalių rentgeno nuotraukos ar KT tyrimas

Gydymo galimybės

Pasirenkamas gydymo būdas priklauso nuo ligos formos ir paciento bendros sveikatos. Dažniausiai taikomi gydymo metodai: priešgrybeliniai vaistai, kartais chirurginės intervencijos, taip pat imuninę sistemą slopinantys vaistai (kortikosteroidai) kai kurioms formoms.

Chirurginis gydymas

Vienos grybelinės kamuolio (aspergilomos) atveju chirurginis pašalinimas dažnai išgydo šią ligą. Kartais operacijos tenka imtis ir kitoms formoms, jei to reikia gydymo tikslais. Lėtinės plaučių aspergiliozės atveju chirurgija taikoma retai.

Priešgrybeliniai vaistai

Vorikonazolas, izavukonazolas, posakonazolas, itrakonazolas
Liposominis amfotericinas B
Kaspofunginas ar mikafunginas

Kai vienas vaistas neveiksmingas, gydytojas gali parinkti kitą.

Kortikosteroidai

Šie vaistai mažina uždegimą ir paprastai skiriami alerginėms ar odos aspergiliozės formoms. Gali būti vartojami tablečių, inhaliacijų, nosies purškalo ar tepalo pavidalu – priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra infekcija.

Kai kurios neinvazinės aspergiliozės formos visiškai išgydomos pasitelkus chirurgiją ar priešgrybelinius vaistus, tačiau liga gali ir pasikartoti. Labiausiai sudėtinga gydyti invazinę ligos formą.

Aspergiliozės profilaktika

Aspergillus grybelio visiškai išvengti sunku, nes jis itin paplitęs aplinkoje. Didelės rizikos asmenims gydytojas gali skirti priešgrybelinius vaistus prevencijai, reguliariai tirti dėl infekcijos požymių. Ką dar galima padaryti:

Vengti vietų, kur ore daug dulkių ar pelėsių (statybvietės, komposto krūvos)
Nesiimti veiklų, kurios gali padidinti sąlytį su dulkėmis (sodininkavimas, vejos pjovimas). Jei to išvengti nepavyksta, rekomenduojama dėvėti respiratorių ar N95 tipo kaukę

Perspektyvos ir galimos komplikacijos

Prognozė priklauso nuo aspergiliozės formos ir bendros paciento sveikatos. Jei grybelinis kamuolys (aspergiloma) nepažeidęs aplinkinių audinių, dažniausiai gali būti sėkmingai pašalintas chirurginiu būdu. Alerginės formos rečiau kelia pavojų gyvybei, tačiau uždelstas gydymas gali pažeisti plaučius. Lėtinė plaučių forma gali pabloginti kitas ligas, tokias kaip LOPL, ir net kelti pavojų gyvybei. Invazinė aspergiliozė pavojingiausia, ją reikia pradėti gydyti nedelsiant ir nuolat stebėti, nes prognozės šiais atvejais blogesnės, ypač jei imunitetas labai nusilpęs.

Visais atvejais grybelis gali sukelti plaučių pažeidimus – randėjimą (fibrozę), bronchų išsiplėtimą (bronchektazes), plaučių žlugimą (atelektazę). Lėtinės ir invazinės formos gali pažeisti ir kitus organus, sukelti audinių irimą, kvėpavimo nepakankamumą ar sepsį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasitarti su specialistu svarbu, jei priklausote rizikos grupėms: po organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos, taikant chemoterapiją, sergant ŽIV, diabetu ar lėtinėmis plaučių ligomis, naudojant imunitetą slopinančius vaistus.

Į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių reikėtų kreiptis, jei pasireiškia infekcijos simptomai ir esama nusilpusio imuniteto. Ypač pavojingi požymiai: