Patentinis ovalusis langas – tai nedidelė anga tarp dešiniojo ir kairiojo širdies prieširdžių, leidžianti kraujui tekėti tarp jų. Dažniausiai ši anga natūraliai užsidaro po gimimo, tačiau nemažai žmonių ji lieka atvira ir vėliau gyvenime. Toks reiškinys vadinamas patentiniu ovaliuoju langu – „patentinis“ reiškia „atviras“.
Kas yra patentinis ovalusis langas?
Pirmosiomis gyvenimo dienomis kiekvienas iš mūsų turi foramen ovale – natūralų tarpą tarp dviejų viršutinių širdies kamerų. Toks atviras langas reikalingas vaisiaus vystymosi laikotarpiu: tada vaiko plaučiai dar neveikia, o deguonimi prisotintas kraujas atkeliauja tiesiai iš mamos placentos per virkštelę. Ovalusis langas padeda kraujui iš dešiniojo prieširdžio patekti į kairįjį ir greičiau pasiekti svarbiausius organus, tokius kaip smegenys.
Gimus kūdikiui, kai jis pradeda kvėpuoti savarankiškai, kraujas ima tekėti į plaučius, įgauna deguonies ir tuomet perkeliauja į kairiąją širdies pusę. Tuo metu ši anga turi užsiverti – taip besivystanti širdis prisitaiko prie naujo gyvenimo būdo. Tačiau tam tikrai daliai žmonių šis tarpelis pilnai neužsiveria ir išlieka atviras visą gyvenimą.
Kam gali pasireikšti ši būklė?
Patentinis ovalusis langas gali pasitaikyti kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties ar rasės. Yra žinoma, kad ši būklė aptinkama dažniau tarp:
- Nardymo mėgėjų ar profesionalų, ypač jei jie patyrė dekompresijos pažeidimų – oro burbuliukai kraujyje gali tapti rimta problema esant ovaliajam langui.
- Žmonių, kuriems buvo ištiktas insultas nežinomos kilmės (kriptogeninis insultas).
Kaip dažnai pasitaiko patentinis ovalusis langas?
Maždaug 25 % pasaulio žmonių – tai reiškia kas ketvirtam – aptinkamas atviras ovalusis langas. Tarp pacientų, patyrusių nežinomos kilmės insultą, ši būklė nustatoma dar dažniau – net iki 40 % atvejų. Visgi dauguma žmonių, turinčių šį darinį, niekada nepatiria rimtesnių pasekmių.
Kaip širdį veikia patentinis ovalusis langas?
Nors dažniausiai ši anga didesnės žalos nepadaro, retkarčiais ji sudaro sąlygas nedideliam kraujo kiekiui judėti tarp širdies prieširdžių. Tai aktualu dėl to, kad per šią angą į kairiąją širdies pusę gali patekti kraujo krešuliai. Pasiekę kraujotaką, šie krešuliai gali nukeliauti į smegenis ar kitus gyvybiškai svarbius organus – inkstus ar pačią širdį – ir sukelti jų pažeidimus, pavyzdžiui, išeminį insultą.
Patentinis ovalusis langas – simptomai
- Dažniausiai simptomų nejaučiama.
- Insultas ir trumpalaikis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas (TIA, „mini-insultas“), dėl kurio prarandama judėjimo kontrolė ar pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, tokie kaip smegenys, žarnos ar inkstai.
- Retesnės pasekmės – širdies infarktas, deguonies stygiaus sukelti požymiai ar platipnė-ortodeoksija, pasireiškianti dusuliu būnant stačiai ir žemu deguonies kiekiu kraujyje.
Priežastys
Šiuo metu nežinoma, kodėl pas kai kuriuos žmones ovalusis langas po gimimo neužsidaro. Nėra aiškių rizikos faktorių, kurie lemtų šį reiškinį.
Kaip nustatoma diagnozė?
Jei gydytojas įtaria, kad turite patentinį ovalųjį langą, pirmiausia bus įvertinti jūsų nusiskundimai ir atliktas apžiūros tyrimas. Jei įtarimas išlieka, gali būti paskirti papildomi tyrimai:
- Transtorakinis širdies echoskopavimas – ultragarsas, kuriuo per krūtinės ląstą vertinami širdies dariniai ir jų veikla.
- Transesofaginis echoskopavimas – tyrimo metu per stemplę įvedamas daviklis su kamera, leidžiantis iš arčiau pamatyti širdį ir aptikti net smulkius defektus.
- Transkranialinis Doplerio ultragarsas – ultragarso metodas galvos kraujotakai ir galimiems krešuliams aptikti.
Gydytojas gali pasiūlyti ir burbuliukų testą: į veną suleidžiama druskos tirpalo su burbuliukais ir stebima, ar jie patenka iš dešiniosios į kairiąją širdies pusę – tuomet patvirtinama PFO diagnozė.
Gydymo galimybės
Dauguma patentinio ovaliojo lango atvejų gydymo nereikalauja. Tačiau jei didelė rizika arba jau yra insulto, kraujo krešulių istorija, taikomas atitinkamas gydymas:
- Kraują skystinantys vaistai (aspirinas, varfarinas) padeda sumažinti krešulių susidarymo tikimybę.
- Kateterizacija: širdies flapas uždaromas per ilgą plonytį vamzdelį (kateterį), įvestą pro kirkšnį ir nukreiptą link širdies. Užverčiamas specialiu užsukamu įtaisu. Yra įrodyta, kad toks metodas jaunesniems nei 60 metų žmonėms dažnai veiksmingesnis nei chirurginė operacija.
- Chirurginis gydymas: atvėrę širdies sritį gydytojai užsiuva atvirą angą. Kai kuriais atvejais taikoma minimaliai invazinė operacija su robotinėmis priemonėmis – per kelias mažas skylutes krūtinėje.
Pastarojo meto moksliniai tyrimai rodo, kad uždarius patentinį ovalųjį langą sumažėja pakartotinio, nepaaiškinamo insulto rizika. Dėl tinkamiausio gydymo reikėtų individualiai pasitarti su gydytoju.
Galimos komplikacijos
- Vaistai (aspirinas, varfarinas): kraujavimas, smegenų kraujosruvos.
- Kateterizacijos procedūra: galima krešulių susiformavimo, kraujagyslių pažeidimo, uždarymo įtaiso pasislinkimo, infekcijos ar širdies uždegimo (endokardito) rizika. Taip pat gali pasitaikyti plaučių embolija, oro embolija, širdies ritmų sutrikimai, prieširdžių virpėjimas, iškylanti širdies tamponados grėsmė ar ovaliojo lango neuzsidarymas.
- Operacija: gali kilti kraujavimas, infekcijos, prieširdžių virpėjimas, insulto rizika.
Ar galima sumažinti šios būklės riziką?
Patentinio ovalio lango atsiradimui įtakos neturite – šios būklės išvengti neįmanoma. Vis dėlto, jei jums buvo nežinomos kilmės insultas, būtina nuodugni patikra – tai leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų.
Ligos eiga ir perspektyvos
Dauguma mažų vaikų per pirmuosius gyvenimo metus užsidaro ovalusis langas savaime. O tie suaugusieji, kuriems ši anga išlieka, dažnai gyvena pilnavertį gyvenimą be didesnių apribojimų.
Kaip pasirūpinti savimi turint patentinį ovalųjį langą?
- Nevartokite alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų.
- Rinkitės subalansuotą, širdžiai palankią mitybą.
- Kraujospūdį ir cholesterolio kiekį palaikykite normos ribose – tai padeda saugoti širdį ir sumažinti insulto tikimybę.
- Stenkitės išlaikyti sveiką kūno svorį.
- Meskite rūkyti ir venkite tabako gaminių.
- Gydykite ligas, kurios turi įtakos insulto rizikai, ypač prieširdžių virpėjimą.
- Svarbu keisti kūno padėtį ir per ilgai nesėdėti vienoje vietoje, kad nesusidarytų kraujo krešulių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kilus įtarimui dėl insulto, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Įstaigą pasiekite nedelsiant, jei pasireiškia:
- Kvėpavimo ir kalbos sunkumai, supratimo sutrikimas.
- Galvos sukimasis ar pusiausvyros praradimas.
- Staigus vienos veido pusės, rankos ar kojos nejautrumas ar silpnumas.
- Regos sutrikimai.
- Staigus, stiprus galvos skausmas.
