Tiek blauzdikaulio (tibijos), tiek šeivikaulio lūžiai – tai apatinių galūnių kaulų pažeidimai, dažniausiai įvykstantys dėl stiprios traumos, kai kaulams tenka daugiau jėgos, nei jie gali atlaikyti. Šie lūžiai dažniausiai pasireiškia po autoįvykių, kritimų ar stiprių sportinių traumų. Dažnai sužeidžiami abu šie kaulai vienu metu, tačiau gali lūžti ir tik vienas iš jų.
Lūžių tipai
Priklausomai nuo to, kiek ir kaip lūžo blauzdikaulis ar šeivikaulis, lūžiai skirstomi į kelias grupes. Vieni klasifikuojami pagal lūžio linijos formą:
- Skersinis lūžis
- Įstrižinis lūžis
- Spiralinio pobūdžio lūžis
- Sustambėję arba segmentiniai lūžiai
- Susmulkinti (kominutiniai) lūžiai
Kiti lūžių tipai apibūdinami pagal įvykio mechanizmą:
- Atviras (kompleksiškas) lūžis, kai kaulas pramuša odą
- Streso lūžis – smulkūs įtrūkimai, kurie dažniau kyla dėl pakartotinės apkrovos
- Atplaišos lūžis – kai raumenų, raiščių trūkčiojimas atplėšia kaulo fragmentą
Taip pat pasitaiko ir specifinių vietų lūžiai:
- Tibijos plokštumos lūžis – pažeistas kaulo paviršius šalia kelio ir gali būti pažeista kelio sąnario struktūra
- Pasislinkęs lūžis – kaulų galai paslenkami, tarp jų atsiranda tarpas
- Nepasislinkęs lūžis – kaulo linija pažeista, bet kaulai išlieka savo vietoje
- Distalinis lūžis – pažeidžiamas tolesnis kaulo galas, arčiau čiurnos
- Proksimalinis lūžis – pažeidžiamas kaulo galas arčiau kelio sąnario
Simptomai ir priežastys
Blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių simptomai
- Skausmas
- Patinimas
- Jautrumas palietus
- Judėjimo sutrikimai ar negalėjimas valdyti kojos kaip įprasta
- Hematoma arba pakitusi odos spalva
- Matoma deformacija ar neįprastas iškilimas
Pagrindinės lūžių priežastys
Blauzdikaulio ar šeivikaulio lūžiai dažniausiai atsiranda dėl stiprių traumų – automobilių avarijų, nukritimų iš aukščio ar sportinių kontaktų. Taip pat padidėjusią lūžių riziką patiria asmenys, kurių kaulai yra silpnesni dėl osteoporozės. Dažnai žmonės sužino apie šią ligą tik po pirmojo lūžio.
Diagnostika
Kai įtariamas blauzdikaulio ar šeivikaulio lūžis, gydytojas pirmiausia apžiūri koją ir, prireikus, skiria vaizdinius tyrimus. Dažniausiai šie tyrimai atliekami skubios pagalbos skyriuje po traumos, kai įvertinamos visos traumos rūšys ir gyvybė grėsmės.
Tyrimai lūžio nustatymui
- Rentgeno nuotrauka leidžia tiksliai nustatyti, kuris kaulas lūžęs ir kiek yra pasislinkęs
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – prireikus detaliau įvertinti ne tik kaulo, bet ir aplinkinių audinių būklę
- Kompiuterinė tomografija (KT) – taip pat suteikia išsamesnę informaciją apie kaulų ir audinių pažeidimą nei rentgenas
Gydymas ir reabilitacija
Lūžių gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į lūžio pobūdį, sudėtingumą ir traumos mastą. Galimi keli gydymo variantai:
- Imobilizacija – kai lūžis nesudėtingas, užtenka įtvaro ar gipso. Tada būtini periodiniai rentgeno tyrimai.
- Uždara repozicija – sudėtingesniems ar pasislinkusiems lūžiams taikomas kaulų sugrąžinimas į vietą be operacijos
- Vidinė fiksacija – operacijos metu kaulai sutvirtinami specialiomis plokštelėmis, vinimis ar sraigtais
- Išorinė fiksacija – kaulų fiksacija iš išorės specialiu rėmu, jungiančiu į kaulus įstatytus sraigtelius
- Fizinė terapija – po operacijos atliekami pratimai, skirti jėgai, lankstumui ir mobilumui atstatyti
Galimos komplikacijos
- Ūminis raumenų skyrių sindromas – dėl padidėjusio slėgio raumenyse gali sutrikti kraujotaka ir išsivystyti nuolatiniai raumenų ar nervų pažeidimai
- Netaisyklinga kaulų suaugimo pozicija
- Kaulas gali visiškai nesuaugti arba suaugti lėtai
- Atvirų lūžių atveju padidėja infekcijų rizika
- Galima raumenų, nervų, kraujagyslių, sausgyslių ar raiščių žala aplink sužalojimą
Prevencija
Norint sumažinti apatinių galūnių lūžių riziką, svarbu laikytis tam tikrų saugumo principų:
- Segėti saugos diržą kelionės metu
- Naudoti tinkamas apsaugos priemones sportuojant ar dirbant pavojingus darbus
- Išlaikyti namus ir darbo vietą tvarkingus, vengti kliūčių, kurios gali sukelti pargriuvimą
- Kilti ar pasiekti aukščiau esančius daiktus naudojant laiptelius ar specialias priemones, o ne baldus
- Jeigu esate vyresnis ar turite osteoporozės riziką, pasitarkite su gydytoju dėl kaulų tankio tyrimo
- Eikite su lazda ar vaikštyne, jei vaikščiojimas sunkus ar gresia kritimai
Prognozė ir gijimas
Daugumai pacientų, patyrusių blauzdikaulio ar šeivikaulio lūžį, simptomai ima slopti per keletą savaičių nuo gydymo pradžios. Gijimo laikas priklauso nuo lūžio sunkumo bei pasirinkto gydymo, tačiau dažniausiai visiškai atsigaunama per 4-6 mėnesius. Kaip greitai vėl galėsite laisvai judėti, priklauso nuo individualaus gijimo proceso ir gydytojų rekomendacijų.
Jei patiriate stiprų, neatslūgstantį skausmą, pasitarkite su gydytoju. Reguliariai lankantis pas specialistą ir laikantis rekomendacijų, tikėtina, kad pavyks visiškai pasveikti ir sugrįžti prie ankstesnio aktyvumo.
Kasdienis gyvenimas ir pagalba
Jeigu įtariate blauzdikaulio ar šeivikaulio lūžį, svarbu kuo greičiau kreiptis pas gydytoją ar į skubios pagalbos skyrių, ypač jeigu:
- Skausmas labai stiprus
- Nepavyksta judinti kojos kaip įprasta
- Kojos forma pakitusi ar atrodo nenatūraliai
- Per odą matosi kaulas
- Staiga atsirado naujų kraujosruvų kartu su kitais simptomais
Jei patyrėte rimtą traumą, nedelsdami vykite į skubios pagalbos skyrių.
Klausimai gydytojui
- Kuris kaulas yra lūžęs?
- Kokio tipo tai lūžis?
- Ar reikės operacijos?
- Kiek truks gijimo procesas?
- Kada galėsiu grįžti prie aktyvios veiklos ar sporto?
Gebėjimas vaikščioti po lūžio priklauso nuo to, kuris kaulas lūžo ir kokio pobūdžio buvo trauma. Šeivikaulis nelaiko kūno svorio, tad kai kuriais atvejais galima išlikti judriems net ir lūžiui, tačiau jokiu būdu nereikia ignoruoti skausmo ar kitų simptomų. Jei lūžo blauzdikaulis, kuris palaiko didžiąją kūno masę, dažniausiai stotis, vaikščioti ar remtis koja negalima – svarbu nebandyti „kentėti“ ir kuo skubiau pasitikrinti pas gydytojus.
Patyrus traumą ir atsiradus lūžio simptomams, nedelsiant kreipkitės į medicinos įstaigą.