Blauzdos raumens patempimas – tai būklė, kai veikiant per dideliam tempimui, pažeidžiamas blauzdos raumuo. Žemiau kelių, už blauzdikaulio esantys blauzdos raumenys tęsiasi nuo šlaunies iki kulno ir yra labai svarbūs judesiams – jie leidžia lenkti ir tiesti pėdą, čiurną bei kelį. Patemptas blauzdos raumuo sukelia skausmą, gali riboti galimybę bėgioti, šokinėti ir net užsiimti įprasta kasdiene veikla.
Kas vyksta patempiant blauzdą
Blauzdos patempimas dažniausiai atsiranda, kai raumuo staiga pertempiamas arba priverstinai suspaudžiamas. Dažnai taip nutinka sportuojant – šuolis, staigus posūkis ar netikėtas sustojimas gali sukelti sužalojimą. Ypač rizikinga, kai pirštai nevalingai atlenkiami aukštyn, o blauzdos raumuo akimirksniu priverčiamas temptis.
Nors dauguma tokių traumų būna lengvos, kartais pažeidimas būna rimtesnis – raumuo gali būti stipriai perplėštas ar net visiškai nutrūkti. Nepriklausomai nuo sunkumo, svarbu neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją. Greitas diagnozavimas ir tinkamas gydymas padeda greičiau grįžti prie įprastos veiklos.
Blauzdos patempimo simptomai
- Staigus, netikėtas skausmas blauzdos srityje
- Patinimas aplink pažeistą vietą
- Skausmas, pasireiškiantis judinant pėdą, čiurną ar kelį
- Raumens jautrumas, sunku įtempti blauzdos raumenį ar stovėti ant pirštų
- Mėlynės arba kraujosruvos
- Traukos ar spragtelėjimo pojūtis traumos metu
- Sunkumas lenkti kelį
Dažniausiai patyrę tokį sužalojimą žmonės iškart nebegali tęsti fizinės veiklos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Patempiant blauzdos raumenį dažniausia priežastis – staigus judesys po ramybės arba netikėtas tempimas. Sužalojimą dažniausiai sukelia staigūs šuoliai, greiti posūkiai ar netikėti sustojimai. Net ir nesportuojantys žmonės gali patirti šią traumą, tačiau aktyviai sportuojantys, ypač tie, kurie atlieka daug staigių startų ir sustojimų (futbolo, krepšinio, teniso žaidėjai, sprinteriai), su patempimu susiduria dažniau. Kai kada sužeidimas vadinamas ir „tenisininko koja“.
- Amžius – didesnė rizika būdinga žmonėms, vyresniems nei 40 metų.
- Fizinio pasirengimo trūkumas – neapšilus ar nepasiruošus sportui lengviau patirti traumą.
- Ankstesni sužalojimai – patirtas patempimas ar kitos kojos traumos padidina naujų traumų tikimybę.
- Raumenų kietumas arba sutrumpėjimas – standūs raumenys lengviau pertempiami.
- Lytis – kai kurie tyrimai rodo, jog vyrai dažniau susižeidžia blauzdą.
Galimos komplikacijos
- Lėtinis skausmas
- Kompartimento sindromas
- Giliųjų venų trombozė
- Pakartotinė trauma
- Randinis audinys
Diagnozavimo eiga
Apsilankius gydytojui, bus atliekamas išsamus ištyrimas ir išklausinėjama apie sužalojimo aplinkybes ir pojūčius iškart po traumos. Tikslus aprašymas padeda nustatyti diagnozę.
Jei reikia, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad atmestų kitus rimtus pažeidimus, tokius kaip Achilo sausgyslės plyšimas ar giliųjų venų trombozė, nes apie dešimtadaliui žmonių, kuriems įtariamas blauzdos patempimas, nustatoma trombozė – tai pavojinga būklė.
- Ultragarso tyrimas – leidžia įvertinti, ar nėra kraujo krešulių.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda įvertinti, ar raumuo visiškai ar iš dalies plyšo.
Gydymo principai ir rekomendacijos
Patempto blauzdos raumens gydymas dažniausiai grindžiamas RICE metodu:
- Poilsis. Reikia atsisakyti fizinės veiklos ir saugoti pažeistą vietą nuo tolesnių sužeidimų.
- Ledas. Reikia šaldyti sužeistą vietą iki 20 minučių kas dvi valandas. Ledą dėti reikia ant audinio – niekada tiesiai ant odos.
- Spaudimas. Sumažinti tinimą padeda tamprus tvarstis ar speciali juosta.
- Pakėlimas. Blauzdą laikyti virš širdies lygio, visą koją paremti pagalvėmis ar minkštais daiktais.
Nors šiuos veiksmus dažnai galima atlikti ir namuose, verta pasitarti su gydytoju dėl papildomų gydymo ypatybių.
Nustačius traumą, gali būti rekomenduojamos skausmą malšinančios priemonės, reabilitacija ar prireikus – specialus įtvaras ar minkštas batas, kuris apriboja blauzdos judėjimą. Vėl užsiimti aktyvia veikla reikia tik visiškai sugijus – tik gydytojas gali tiksliai įvertinti, kada vėl saugu pradėti lengviau judėti. Gijimo trukmė priklauso nuo sužalojimo sunkumo – kartais atsigauti prireikia kelių savaičių ar net mėnesių.
Ko vengti
- Nenaudokite šilumos pažeistai vietai gydyti.
- Nevartokite alkoholio.
- Nemasažuokite skaudančio raumens.
- Neapkraukite pažeistos kojos ir nesportuokite, kol visiškai nepasveiksite.
Prevencijos patarimai
- Reguliariai stiprinkite ir lavinkite blauzdų raumenis.
- Sportuodami arba treniruodamiesi nevarginkite kojų skausmo metu.
- Būtina pailsėti ir leisti raumenims atsigauti tarp treniruočių.
- Įtraukite tempimo pratimus į kasdienę rutiną.
- Visada tinkamai apšilkite prieš veiklą ir tempkite blauzdos raumenis.
- Rinkitės tinkamą, gerai prilaikančią avalynę.
- Sportuodami naudokite taisyklingą techniką.
Kada kreiptis į medikus
- Negalite atsistoti arba perkelti svorio ant sužeistos kojos.
- Nepavyksta lenkti ar tiesinti pėdos, čiurnos ar kelio.
- Patiriate stiprų skausmą žemiau kelio.
- Atsiranda patinimas apatinėje kojos dalyje, pėdoje ar čiurnoje.
Patempus blauzdą, padidėja tikimybė ateityje patirti tokią pačią traumą. Svarbiausia – neskubėti grįžti prie pilno fizinio krūvio ir leisti raumeniui visiškai atsigauti, taip sumažinant pakartotinių pažeidimų riziką.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
