Galimi vertimai: 1. Cerebrovaskulinės ligos: tipai, priežastys ir simptomai 2. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai: rūšys, priežastys ir požymiai Priklausomai nuo konteksto, galima rinktis: „Cerebrovaskulinės ligos: rūšys, priežastys ir simptomai”

Cerebrovaskulinė liga – tai terminas, apimantis įvairius smegenų kraujagyslių sutrikimus. Kitaip tariant, šios ligos paveikia kraujotaką smegenyse, o joms vystantis gali sumažėti kraujo pritekėjimas (išemija) arba atsirasti kraujavimas (hemoragija). Abiejų tipų pažeidimai dažnai vadinami insultu. Smegenų kraujagyslių ligos apima ne tik insultus, bet ir daugelį kitų kraujagyslių sutrikimų.

Kraujagyslės, kurias veikia liga

Cerebrovaskulinės ligos gali pažeisti tiek arterijas, tiek venas. Dažniausiai nuo šių ligų nukenčia didžiosios smegenines arterijos. Pagrindinės jų yra:

• Miego arterijos – eina kaklo priekyje, dauguma žmonių turi dvi tokių arterijų poras, vieną dešinėje, kitą kairėje pusėje.
• Slankstelinės arterijos – eina kaklo nugara, taip pat būna po vieną dešinėje ir kairėje pusėje.

Pagrindiniai tipai

Dažniausias šių ligų tipas yra insultas. Tačiau smegenų kraujagyslių pažeidimai gali pasireikšti ir kitomis ligomis:

• Arteriovenozinė malformacija (AVM).
• Smegenų aneurizma.
• Kraujavimas smegenyse (intrakranijinė hemoragija).
• Miego arterijos susiaurėjimas, dar vadinamas miego arterijos stenoze.
• Kaklo arterijos plyšimas (disekcija).
• Grįžtamoji smegenų kraujagyslių susitraukimo sindromas.
• Povandeninės smegenų srities kraujavimas (subarachnoidinis hemoragija).
• Trumpalaikis išeminis priepuolis (TIA), dar vadinamas „mini insultu“.
• Paveldima hemoraginė teleangiektazija (HHT).
• Moyamoya liga.

Kieno rizika susirgti didesnė?

Šiomis ligomis gali sirgti bet kurios lyties, amžiaus ar rasės žmonės. Vis dėlto kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip vyresnis amžius arba biologinė lytis, didina tikimybę susirgti. Kai kurie asmenys dėl įgimtų ar įgytų ypatumų priklauso didesnės rizikos grupei.

Kaip dažnai pasitaiko smegenų kraujagyslių ligos?

Smegenų kraujagyslių ligos yra dažniausia sunkių pažeidimų priežastis ir viena pagrindinių mirties priežasčių daugelyje pasaulio šalių.

Ligos simptomai

Cerebrovaskulinės ligos simptomai priklauso nuo to, kuri smegenų dalis pažeidžiama. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:

• Pusiausvyros sutrikimai.
• Sąmonės sutrikimai, dezorientacija.
• Nualpimas.
• Regėjimo praradimas ar dvigubas matymas.
• Vienos kūno ar veido pusės paralyžius arba silpnumas.
• Staigus ir stiprus galvos skausmas.
• Kalbos supratimo ar tarimo sunkumai.
• Kalbos nerišlumas.
• Jutimų pokyčiai vienoje kūno ar veido pusėje.

Ligos priežastys

Smegenų kraujagyslių ligas gali lemti įvairios priežastys:

• Kraujagyslėje besiformuojantis trombas – dažniausiai atsiranda susiaurėjusioje ar pakitusioje kraujagyslės vietoje.
• Iš kitų kūno vietų į smegenis atkeliaujantis kraujo krešulys (embolija), dažniausiai – iš širdies.
• Kraujagyslės plyšimas ir kraujavimas, kurį dažniausiai sukelia nekontroliuojamas padidėjęs kraujo spaudimas.
• Aterosklerozė – kraujagyslių užsikimšimas dėl cholesterolio nuosėdų.
• Kraujagyslių struktūros sutrikimai.
• Galvos smegenų trauma.

Diagnozė ir tyrimai

Smegenų kraujagyslių ligos reikalauja greitos diagnostikos, nes laiku nesuteikus pagalbos gali išsivystyti nepataisoma žala. Gydytojas pirmiausia įvertins jūsų sveikatos istoriją ir atliks apžiūrą, ieškodamas:

• Mentalinės būklės (sąmoningumo, orientacijos) pokyčių.
• Regos arba akių judesio sutrikimų.
• Silpnumo ar paralyžiaus.
• Jutimų sumažėjimo ar pakitimų.
• Kalbos aiškumo, supratimo ir gebėjimo įvardyti objektus.
• Pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimų.
• Svaigulio ar sukimosi pojūčio.

Diagnozei patikslinti gali būti taikomi įvairūs tyrimai, priklausomai nuo situacijos:

• Smegenų angiografija.
• Kompiuterinė tomografija su kontrastu.
• Elektrokardiograma (EKG).
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
• Juosmens punkcija (smegenų skysčio tyrimas).

Gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės ir būklės sunkumo. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė apriboti žalą smegenims ir išvengti rimtų pasekmių.

Dažniausiai skiriami vaistai, gerinantys kraujo tekėjimą į smegenis. Tai gali būti:

• Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio.
• Kraujo skystinantys vaistai (antikoaguliantai).
• Preparatai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje.
• Vaistai gliukozės kiekio reguliavimui.

Kai užsikimšimas kraujagyslėse yra stiprus, gali prireikti chirurginės intervencijos:

• Miego arterijos išplėtimas balionu (angioplastika) – pro arteriją įvedamas kateteris su balionėliu, kuris ją praplečia.
• Miego arterijos endarterektomija – per pjūvį pašalinamos aterosklerotinės nuosėdos.
• Miego arterijos stentavimas – į arteriją įvedamas stentas, pagerinantis kraujotaką.
• Trombus siurbiančios priemonės įvedimas per kateterį (mechaninė trombektomija).

Kaip sumažinti riziką?

Norint sumažinti smegenų kraujagyslių ligų riziką, ypač svarbi kasdienė rutina ir sveikas gyvenimo būdas:

• Kruopščiai reguliuokite arterinį kraujospūdį.
• Laikykitės sveikos mitybos – mažinkite druskos, riebalų ir kalorijų suvartojimą.
• Reguliariai sportuokite.
• Venkite piktnaudžiavimo alkoholiu.
• Nevartokite narkotinių medžiagų.
• Išlaikykite sveiką kūno svorį.
• Stebėkite cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.
• Meskite rūkyti.
• Mažinkite stresą.
• Nuolat tikrinkitės sveikatą pas gydytoją.
• Jei nurodyta, vartokite kraują skystinančius vaistus dėl širdies ritmo sutrikimų.
• Prieš skiriant hormonų terapiją menopauzės simptomų valdymui, svarstykite kraujo krešulių riziką.

Kiti rizikos veiksniai

Bendri rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti smegenų kraujagyslių ligomis:

• Diabetas.
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Aukštas cholesterolio kiekis.

Tam tikrų ligų tipų rizika taip pat padidėja esant:

• Nėštumui – didesnė veninės trombozės rizika smegenyse.
• Įgimtiems (paveldimiems) sutrikimams, dėl kurių padidėja aneurizmos ar kitų kraujagyslių problemų tikimybė.
• Galvos traumoms.
• Hormonų pakeičiamajai terapijai, esant kraujagyslių pažeidimams.

Prognozė ir gyvenimas su liga

Laiku valdant būklę ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima pasiekti visišką sveikatos atsigavimą bei išsaugoti įprastą gyvenimo kokybę. Vis dėlto kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos ar netgi nuolatiniai neurologiniai sutrikimai. Galimos komplikacijos:

• Žodžių paieškos sunkumai (afazija).
• Eisena sutrikimai.
• Atminties pablogėjimas.
• Paralyžius ar raumenų silpnumas veide, rankose arba kojose.
• Laikinas ar nuolatinis protinės veiklos susilpnėjimas.
• Mąstymo arba sprendimų priėmimo sutrikimai.

Ligos eiga ir sveikimo prognozė priklauso nuo to, kaip greitai buvo pradėtas gydymas, kokio dydžio ir sunkumo buvo židinys bei kurią smegenų sritį jis paveikė.

Kasdienė priežiūra

Sergant smegenų kraujagyslių ligomis, labai svarbu rūpintis savo sveikata. Patariama laikytis šių gairių:

• Laikykitės sveikos gyvensenos principų.
• Reguliariai vartokite gydytojo paskirtus vaistus nuo gretutinių ligų.
• Kilus neurologinių funkcijų sutrikimams, gali prireikti reabilitacijos:
• Ergoterapija.
• Kineziterapija.
• Psichologinė pagalba.
• Logopedo pagalba.

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote naujus ar stiprėjančius simptomus bei kilus abejonių dėl gydymo veiksmingumo. Aptarkite turimus klausimus ir gydymo alternatyvas su savo šeimos gydytoju ar specialistu.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.