Cholera yra itin pavojinga žarnyno infekcija, kuri pasireiškia staiga užklumpančiu stipriu viduriavimu ir greitu skysčių netekimu. Be tinkamos pagalbos ši būklė gali būti mirtina dėl dehidratacijos.
- 1.Kas yra cholera?
- 2.Kaip plinta cholera?
- 3.Kur dažniausiai pasitaiko cholera?
- 4.Kaip dažnai sergama cholera?
- 5.Choleros simptomai
- 6.Kas sukelia cholerą?
- 7.Cholera: perdavimo keliai
- 8.Kas gali labiau rizikuoti susirgti cholera?
- 9.Galimos choleros komplikacijos
- 10.Kaip nustatoma cholera?
- 11.Choleros gydymas
- 12.Kaip saugotis choleros?
- 13.Choleros eiga ir prognozė
- 14.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- 15.Kaip keliauti saugiai choleros paveiktuose regionuose?
Kas yra cholera?
Cholera – tai bakterinio pobūdžio žarnyno liga, kurią sukelia Vibrio cholerae bakterijos. Užsikrėtus gali pasireikšti greitai prasidedantis, gausus vandeningas viduriavimas. Dėl šio reiškinio organizmas per trumpą laiką netenka didelio kiekio skysčių bei elektrolitų. Būtent staigi dehidratacija daro šią infekciją pavojingą.
Kaip plinta cholera?
Ši liga dažniausiai fiksuojama regionuose, kur trūksta saugaus geriamojo vandens ar higienos sąlygų. Choleros protrūkių dažniau pasitaiko vietovėse, paveiktose stichinių nelaimių – nuo liūčių iki žemės drebėjimų. Kitas ligos perdavimo šaltinis – nepakankamai termiškai apdoroti vėžiagyviai, ypač midijos ir kiti jūros produktai.
Cholera tiesiogiai nuo žmogaus žmogui neplinta. Užsikrėsti galima netiesiogiai – per užterštą vandenį, maistą arba prastai nuplautas rankas. Dažniausiai bakterijos išplinta, kai užkrėstais išmatomis užteršiamas šulinio ar paviršinis vanduo, kuris vėliau naudojamas valgymui ar maisto ruošai.
Kur dažniausiai pasitaiko cholera?
Didžiausi choleros protrūkiai naujausiais metais buvo registruoti Azijoje, Sub-Sacharinės Afrikos regionuose ir Karibų baseino šalyse. Nepaisant tam tikrų geografinių skirtumų, liga gali pasireikšti bet kurioje pasaulio vietoje, ypač jei nėra galimybės naudoti švarų vandenį ar nuotekų tvarką.
Kaip dažnai sergama cholera?
Kasmet visame pasaulyje cholera suserga nuo 1 iki 4 milijonų žmonių. Nors gydymas yra gana aiškus, dėl uždelstos pagalbos kiekvienais metais nuo šios ligos miršta nuo 20 tūkstančių iki daugiau nei 100 tūkstančių žmonių.
Choleros simptomai
Pirmas ir ryškiausias choleros požymis yra stiprus, vandeningas viduriavimas, dažnai su gleivėmis, kuris dėl savo išvaizdos vadinamas „ryžių vandens išmatomis“. Prarandami dideli skysčių kiekiai labai greitai sukelia pavojingą dehidrataciją ir elektrolitų trūkumą. Be viduriavimo, gali pasireikšti:
- Vėmimas
- Didelis troškulys
- Pavargimas, nuovargis
- Raumenų spazmai arba silpnumas
- Svaigulys
- Sumažėjęs šlapinimasis
- Spartus širdies plakimas
Įdomu, kad dalis žmonių gali nejausti jokių simptomų, tačiau vis tiek platinti infekciją.
Kas sukelia cholerą?
Ligos kaltininkai – Vibrio cholerae bakterijos, kurios natūraliai aptinkamos šiltame, silpnai druskingame vandenyje. Nusigavusios į žmogaus organizmą per vandenį, maistą ar jūros produktus, jos prisitvirtina prie plonųjų žarnų sienelių ir ima gaminti toksinus. Būtent šie toksinai sukelia ženklias skysčių išskyras į žarnyną, paleidžiančias gausų viduriavimą.
Cholera: perdavimo keliai
- Valgant žalius ar nepakankamai virtus vėžiagyvius
- Geriamasis vanduo, užterštas užsikrėtusio žmogaus išmatomis
- Maistas, pagamintas naudojant užterštą vandenį
Kas gali labiau rizikuoti susirgti cholera?
Ligos protrūkiai daug dažniau kyla regionuose, kuriuose nėra švaraus vandens, kanalizacijos ar gerų sanitarijos priemonių, taip pat klestinčiose po stichinių nelaimių vietovėse. Nors susirgti gali bet kas, keletas veiksnių padidina riziką:
- Moteriškoji lytis
- 0 kraujo grupė
- Mažas skrandžio rūgštingumas (hipochlorhidrija), pvz., vartojant skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus
- Praeityje atlikta skrandžio šalinimo operacija
- H. pylori infekcija
Galimos choleros komplikacijos
Pagrindinis pavojus – staigus skysčių ir mineralų netekimas. Greitai nesiimant veiksmų, gali išsivystyti sunkios komplikacijos:
- Į šoką vedantis didelis kraujo tūrio sumažėjimas (hipovoleminis šokas)
- Širdies ritmo sutrikimai
- Ūminis organų nepakankamumas
Kaip nustatoma cholera?
Diagnozė nustatoma paėmus ir ištiriant išmatų mėginį dėl Vibrio cholerae bakterijų. Kartais papildomai atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti dehidratacijos lygį ar elektrolitų pusiausvyrą.
Choleros gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – kuo greičiau atkurti prarastus skysčius ir elektrolitus. Dažnai užtenka gerti daug skysčių, geriausia – specialių rehidratacinių tirpalų, o sunkiais atvejais – leidžiami intraveniniai skysčiai. Kai kuriais atvejais gydytojai skiria antibiotikų (pvz., doksiciklino, eritromicino ar azitromicino), padedančių greičiau įveikti infekciją.
Vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų gydytojai papildomai rekomenduoja cinko preparatus. Svarbu žinoti, kad vaistai nuo viduriavimo cholerai netinka – jie gali net pabloginti simptomus.
Kaip saugotis choleros?
Geriausia apsauga – naudoti tik saugų, dezinfekuotą vandenį, kruopščiai plauti rankas su muilu, ir gaminant maistą naudoti švarų vandenį. Nežinodami vandens švaros, geriau rinkitės fasuotą vandenį, virintą vandenį arba vandenį, kurį išvalėte specialiomis tabletėmis.
Tiems, kurie gyvena ar keliauja į didesnės rizikos šalis, gali būti pasiūlyta profilaktinė vakcina nuo choleros. Vakcina sumažina susirgimo tikimybę, tačiau negali visiškai jos eliminuoti.
Iš esmės, choleros prevencija priklauso nuo galimybės visiems gyventojams naudotis švariu geriamuoju vandeniu ir tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis. Tai – viešosios sveikatos ir pasaulinių humanitarinių pastangų sritis.
Choleros eiga ir prognozė
Susirgus cholera ar bet kokia žarnyno infekcija su gausiu viduriavimu ar vėmimu, ypač svarbu neatidėliojant pradėti gerti daug skysčių – geriausia tam tinka švarus vanduo, sultinys ar specialūs rehidrataciniai gėrimai. Reikėtų vengti saldžių gazuotų, sportinių ar vaisių gėrimų, nes jie gali dar labiau paspartinti viduriavimą.
Dažniausiai cholera gali praeiti savaime, jei laiku atkuriami skysčiai ir elektrolitai. Antibiotikai – nebūtini lengvos eigos atvejais. Be tinkamo gydymo mirtingumas siekia daugiau nei 50 %, tačiau tinkamai gydant šis rodiklis sumažėja iki mažiau nei 1 %.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Smarkiai viduriuojant arba vemiant labai svarbu pasirūpinti, kad organizmas neprarastų skysčių. Jeigu jaučiate šiuos simptomus, nedelskite kreiptis į medikus:
- Raumenų spazmai
- Labai didelis troškulys
- Mažas arba visai nėra šlapinimosi
- Svaigulys
- Jėgų trūkumas
- Greitas širdies plakimas
- Sumišimas ar pakitusi sąmonės būsena
Kaip keliauti saugiai choleros paveiktuose regionuose?
Planuojant kelionę į vietoves, kur fiksuojami choleros protrūkiai, itin svarbu laikytis asmens higienos. Venkite gerti neaiškios kilmės vandenį, maistui ruošti ir dantims valytis naudokite tik virtą ar fasuotą vandenį, nuplaukite rankas vandeniu su muilu.
Praverstų pasirūpinti šiais reikmenimis:
- Buteliuose išpilstytas vanduo
- Chloro tabletės vandens dezinfekcijai
- Buitinis baliklis
- Jodo tabletės
- Fasuotas, karštyje nepažeistas maistas
Jei kelionės metu ar grįžus pasireiškė stiprus viduriavimas, būtina nedelsti ir atstatyti skysčius bei elektrolitus, o atvejui sunkėjant – kuo greičiau ieškoti medicinos pagalbos.
