Chondroblastoma – tai reta, gerybinė kaulo naviko rūšis, kuri susidaro iš kremzlinio audinio. Dažniausiai ši būklė nustatoma ilgųjų kaulų galuose, netoli sąnarinių paviršių ir augimo plokštelių. Tokie navikai dažniausiai aptinkami šlaunyje, žaste arba blauzdoje, tačiau retesniais atvejais jie gali susiformuoti ir kitose vietose. Nors chondroblastoma nėra piktybinė, laiku neatpažinta ji gali gerokai pabloginti kasdienę savijautą ir riboti judesius.
Kas dažniausiai serga chondroblastoma?
Didžioji dalis chondroblastomos atvejų nustatomi jaunuoliams nuo 11 iki 25 metų, tačiau apie ketvirtadalį susirgimų sudaro vaikai iki 10 metų amžiaus. Berniukams ši liga pasitaiko dažniau nei mergaitėms. Apskritai, iš visų kaulų navikų chondroblastoma sudaro mažiau nei 1% – tai iš tiesų reta diagnozė.
Kaip pasireiškia chondroblastoma simptomai?
Paprastai pirmieji chondroblastomos požymiai atsiranda iš lėto, o simptomai po truputį stiprėja. Dažniausi simptomai šie:
- Maudimas, aštrus arba deginantis skausmas sąnaryje, kuris su laiku stiprėja.
- Skausmingas jautrumas aplink ilgųjų kaulų galus.
- Pabrinkimas, patinimas dėl susikaupusio sąnarinio skysčio.
- Raumenų silpnumas ar net atrofija šalia naviko, dėl kurios gali atsirasti šlubavimas – ypač jei pažeisti kojų kaulai.
Chondroblastomos priežastys
Tikslios priežastys, kodėl išsivysto chondroblastoma, iki šiol nėra žinomos. Tačiau manoma, kad navikas prasideda augimo plokštelės kremzlėje kaulo gale, netoli sąnario. Kai kurie agresyvesni šios ligos atvejai gali išplisti į plaučius, tačiau net ir tokiu atveju navikas išlieka nepiktybinis.
Diagnozė ir tyrimai
Nustatant chondroblastomą, gydytojas pirmiausiai įvertina jūsų nusiskundimus, klausia apie skausmo pobūdį, trukmę ir jo kitimą. Po pirminės apžiūros dažniausiai atliekami vienas ar keli vaizdiniai tyrimai:
- Rentgenograma.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Patvirtinti diagnozei dažniausiai prireikia biopsijos – atliekant šią procedūrą paimamas mažas naviko audinio mėginys, kuris ištiriamas laboratorijoje. Biopsijos metu pacientui taikoma nejautra.
Gydymo būdai
Pagrindinis chondroblastomos gydymo būdas – chirurginė naviko pašalinimo operacija. Tai padeda panaikinti skausmą, išvengti stipresnių kaulo pažeidimų ir užkirsti kelią ligos atsinaujinimui.
- Jei dėl ligos žuvo dalis kaulo audinio, gali būti reikalinga kaulo persodinimo procedūra – tuomet defektas užpildomas paimtu sveiku kaulo fragmentu iš kitos kūno vietos.
- Tais atvejais, kai dėl naviko vietos ar dydžio saugi operacija nėra įmanoma, taikomi alternatyvūs metodai: radiofrekvencinė abliacija (navikas sunaikinamas aukšto dažnio elektros srove) arba krioterapija (navikas šalinamas stipriai užšaldant skystu azotu).
Vaistai ir pagalba nuo skausmo
Kai vargina sąnarių skausmas, pradžioje galima vartoti nereceptinius analgetikus, pavyzdžiui, acetaminofeną. Visgi, progresuojant navikui, įprasti nuskausminamieji dažniausiai tampa neveiksmingi, todėl būtinas operacinis gydymas.
Ar visada reikalinga operacija?
Chirurginė naviko pašalinimo operacija yra būtina, nes nepašalinta chondroblastoma gali augti toliau, pažeisti kaulą ir sukelti nuolatinį stiprų skausmą, trukdantį judėti.
Atsigavimas po gydymo
Atsistatymo laikotarpis priklauso nuo naviko apimties, vietos bei kaulo pažeidimo. Paprastai po operacijos rekomenduojama mažiausiai vieną naktį pagulėti ligoninėje stebėjimui. Per pirmąsias savaites po intervencijos gali būti juntamas lengvas ar vidutinio stiprumo skausmas, kurį sumažina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas.
Atkūrimo fazėje dažnai taikomos specialios pratimų programos, palaipsniui stiprinančios pažeistą sąnarį ir sugrąžinančios judesių laisvę:
- Pirma savaitė – nedidelio krūvio, be svorio pratimai.
- Po šešių savaičių – lengvi pratimai su mažu svoriu.
- Po trijų mėnesių – pilni pratimai su svoriu, vengiant labai stipraus fizinio krūvio.
- Po pusmečio dažniausiai galima grįžti prie įprasto aktyvumo ritmo.
Ligos atsinaujinimo rizika
Yra tikimybė, kad navikas vėl išaugs – tai pasireiškia maždaug 10% atvejų, dažniausiai per pirmus mėnesius ar metus po operacijos. Dėl šios priežasties gydytojas reguliariai stebės jus atlikdamas rentgeno tyrimus ir apžiūras. Jei liga sugrįžta, prireikia dar vienos intervencijos.
Profilaktika
Kol kas nėra būdų, kaip išvengti chondroblastomos, nes ligos priežastys nenustatytos. Vis dėlto, simptomus galima pilnai suvaldyti taikant tinkamą gydymą ir pašalinus naviką.
Ligos eiga ir prognozė
Gyvenimo kokybė po diagnozės ir gydymo labai priklauso nuo konkrečios naviko vietos ir dydžio. Daugeliu atvejų pašalinus chondroblastomą skausmas praeina ir juntamas pagerėjimas. Nenustatyta, kad chondroblastoma tiesiogiai trumpintų gyvenimo trukmę. Vis tik, jei dėl ligos buvo stipriai pažeistas sąnarį dengianti kremzlė, laikui bėgant galima tikėtis sąnario uždegimo ar net artrito išsivystymo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Patartina kuo skubiau kreiptis į specialistą, jei:
- Jaučiate stiprų, nepraeinantį ar stiprėjantį skausmą sąnarų srityje.
- Skausmas atsinaujina praėjus naviko pašalinimui.
- Operacijos vietoje skauda, ji parausta, ištinsta ar pradeda tekėti pūliai – tai gali rodyti infekciją.
Pokalbis su gydytoju
- Kokio dydžio yra mano navikas?
- Ar jį galima pašalinti saugiai chirurginiu būdu?
- Kaip apsisaugoti nuo infekcijos po operacijos?
