Choriokarcinoma: Priežastys, simptomai, gydymas ir profilaktika

Choriokarcinoma yra itin reta ir agresyvi vėžio forma, kuri dažniausiai išsivysto gimdoje ar kiaušidėse. Ši liga daug dažniau pasitaiko po tam tikrų nėštumų komplikacijų, o greitas jos plitimas reikalauja skubaus gydymo. Nors choriokarcinoma nėra dažna, apie ją svarbu žinoti dėl rimtų pasekmių sveikatai.

Choriokarcinomos rūšių skirtumai

Choriokarcinoma skirstoma į dvi pagrindines rūšis – gestacinę ir negestacinę. Gestacinė forma siejama su nėštumu ir apima vėžį, kuris išsivysto nėštumo metu ar netrukus po jo. Kita, negestacinė rūšis, gali kilti tiek vyrams, tiek moterims, dažniausiai iš lytinių ląstelių kiaušidėse, gimdos gleivinėje arba sėklidėse, bet nėra susijusi su placenta.

Gestacinė choriokarcinoma priskiriama gestacinėms trofoblastinėms ligoms – tai būklių grupė, kai iš placentos audinio nėštumo metu susiformuoja navikai. Placenta įprastai maitina ir aprūpina deguonimi vystomąsi vaisių per virkštelę.

Kaip dažnai pasitaiko ši liga?

Nors gestaciniai trofoblastiniai susirgimai apskritai yra reti ir nustatomi maždaug 0,1 % nėštumų, pati gestacinė choriokarcinoma sudaro apie 5 % visų šių ligų. Vidutiniškai ši vėžio forma aptinkama mažiau nei 7 iš 100 000 nėštumų.

Kas turi didžiausią riziką susirgti?

Didžiausia rizika choriokarcinomai tenka tiems, kuriems buvo diagnozuota molinė nėštumas – kai apvaisintas kiaušialąstė ir spermatozoidas susijungia netaisyklingai ir užuot susiformavus placentai, gimdoje auga pūslėti mazgeliai (hidatidinė mola). Choriokarcinoma taip pat gali išsivystyti po kiaušintakio nėštumo, persileidimo ar net visiškai normalaus gimdymo.

• Moterims, kurios buvo jaunesnės nei 20 metų arba vyresnės nei 40 metų pastojimo metu, rizika šiek tiek padidėja.
• Bet koks buvęs nėštumas (nesvarbu, ar baigėsi persileidimu, negimdiniu ar normaliu gimdymu) gali padidinti tikimybę, nors dažniausiai susirgę anksčiau turėjo molinę nėštumą.

Ligos simptomai

Pirmi choriokarcinomos požymiai dažniausiai pasireiškia moterims, kurios neseniai buvo nėščios. Dažniausi simptomai yra:

• Nereguliarus kraujavimas iš makšties
• Skausmas dubens srityje

Jei auglys išplitęs į kitus organus, simptomai gali būti skirtingi ir priklauso nuo to, kokios kūno dalys pažeistos:

• Kosulys ar dusulys, jei vėžys pateko į plaučius
• Stiprus kraujavimas, pakitę išskyros ar gumulai makštyje (kai liga plinta toje vietoje)
• Priepuoliai ar galvos skausmai, jei paveikiamos smegenys
• Pilvo skausmas, jei paveikti kepenys ar inkstai

Priežastys ir vystymasis

Choriokarcinoma vystosi tuomet, kai placentos ląstelės (trofoblastai) ima nekontroliuojamai daugintis ir tapti vėžinėmis. Maždaug pusei pacientų prieš ligą buvo diagnozuota molinė nėštumas – būklė, kai vietoje sveiko placentos audinio gimdoje randasi pūslėti, skysčio pripildyti dariniai.

Negestacinėje rūšyje vėžiniai procesai prasideda iš lytinių ląstelių – kiaušidėse, sėklidėse arba gimdos gleivinėje, kai šios ima gaminti hormono beta-hCG ir mikroskopiškai atrodo kaip trofoblastai.

Choriokarcinoma laikoma labai agresyvia, nes gali plisti staiga ir net po kelių mėnesių ar metų po nėštumo ar molinės nėštumo.

Kiek greitai gali vystytis ši liga?

Nėra aiškaus laikotarpio, per kurį išsivysto choriokarcinoma – liga gali atsirasti po kelių mėnesių ar net metų nuo praėjusio nėštumo. Kadangi navikas plinta sparčiai, svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą.

Galimos komplikacijos

Dėl greito išplitimo choriokarcinoma kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, jei laiku nesikreipiama į gydytojus. Pavykus laiku diagnozuoti ir pradėjus gydymą, daugeliui ligonių pavyksta visiškai pasveikti – ankstyva ligos stadija lemia geresnį gydymo rezultatą.

Kaip nustatoma choriokarcinoma?

Diagnozuojant šį naviką, atliekami keli tyrimai:

• Dubenio arba bendras apžiūrėjimas
• Kraujo tyrimas beta-hCG kiekiui nustatyti (jis dažnai aukštas esant šiai vėžio formai)
• Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai
• Bendras kraujo tyrimas
• Dubenio echoskopija
• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
• Plaučių rentgenograma

Šių tyrimų pagalba gydytojas ne tik nustato ligą, bet ir vertina, kiek ji išplitusi organizme.

Gydymo galimybės

Gydymo planas priklauso nuo naviko išplitimo, bendros paciento sveikatos būklės ir asmeninių pageidavimų. Dažniausiai pirminis gydymas – chemoterapija, kurios vaistai naikina vėžines ląsteles. Kai kuriems ligoniams papildomai prireikia gimdos pašalinimo operacijos (histerektomijos), spindulinės terapijos ar kelių gydymo būdų derinio.

Pasibaigus gydymui, gydytojas reguliariai skiria kontrolinius tyrimus ir stebi, ar liga nesugrįžta.

Ar choriokarcinoma išgydoma?

Ši vėžio rūšis paprastai sėkmingai gydoma chemoterapija – prognozė ypač gera, jei liga diagnozuota ankstyvoje stadijoje ir nespėjo išplisti.

• Išgyvenamumo rodikliai sergant mažos rizikos gestacine choriokarcinoma praktiškai siekia 100 %.
• Aukštos rizikos atveju išgyvenamumas – apie 94 %.

Sunkiau išgydomi atvejai būna tuomet, kai:

• Ankstesnė chemoterapija nebuvo veiksminga
• Liga prasidėjo po sėkmingo nėštumo ir gimdymo
• Prieš gydymą beta-hCG kiekis viršijo 40 000 mIU/ml
• Nuo paskutinio nėštumo ar simptomų atsiradimo iki gydymo pradžios praėjo daugiau nei keturi mėnesiai

Negestacinė choriokarcinoma paprastai būna atsparesnė gydymui ir pasižymi prastesne prognoze, nes chemoterapija gali būti mažiau efektyvi.

Ar galima šios ligos išvengti?

Šiuo metu nėra būdo užkirsti kelią choriokarcinomai. Jei jums buvo nustatyta molinė nėštumas, svarbu aptarti vėžio riziką su gydytoju ir laikytis jo nurodymų dėl tolesnių stebėjimų.

Gyvenimas po gydymo ir vaisingumas

Daugelis moterų, pasveikusių nuo choriokarcinomos, gali susilaukti vaikų ateityje, tačiau tai priklauso nuo ligos eigos ir taikyto gydymo. Planuojant šeimą po gydymo visada pravartu aptarti galimybes bei norus su gydytoju.

Kada reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus neįprastą kraujavimą iš makšties ar jaučiant dubens skausmą – ypač jeigu neseniai buvo molinė nėštumas, persileidimas ar kitas nėštumo nutraukimas – būtina pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.