Dantų karūnas apgaubiančios cistos – tai skysčiu užpildyti maišeliai, susiformuojantys aplink dar neišdygusį nuolatinį dantį. Tokios cistos priklauso dantinių cistų grupei ir dažniausiai pažeidžia žandikaulio sritį. Nors jos dažniausiai siejamos su protiniais dantimis, jos gali išsivystyti aplink bet kurį dantį, kuris dar nėra pralaužęs dantenų ir išlikęs kaulo viduje.
Bendri faktai
Dantines cistas sunku pastebėti be specialių tyrimų – dažnai žmogus jų nejaučia ir nežino apie jų buvimą, kol jas aptinka rentgeno nuotraukose ar kituose vaizdo tyrimuose. Nors tokios cistos dažniausiai nėra pavojingos, tačiau ilgainiui jos gali pažeisti žandikaulio kaulą ar gretimus dantis, ypač jei sparčiai auga. Todėl net ir mažos dantinės cistos dažniausiai rekomenduojama šalinti.
Dantinių cistų atsiradimas labiausiai būdingas jauniems žmonėms – dažniausiai jas nustatoma 20–30 metų amžiuje, tačiau jos gali būti diagnozuotos ir vaikams.
Dentigerinės cistos požymiai
- Tarpų atsiradimas tarp dantų aplinkoje, kur susiformavo cista.
- Vienas ar keli dantys gali pasislinkti iš įprastos padėties.
- Pastebimas dantenų patinimas.
- Padidėjęs jautrumas dantų srityje.
Kaip formuojasi dantinė cista?
Ši cista susidaro, kai tarp danties karūnėlės ir išorinės emalio apvalkalo pradeda kauptis skystis. Gydytojai tiksliai nežino, kodėl šis kaupimasis įvyksta. Paprastai dantį formuojantis folikulas saugo dantį žandikaulyje, kol šis subręsta ir išdygsta per dantenas. Kai šis procesas nevyksta tinkamai, folikule kaupiasi skystis ir susiformuoja dentigerinė cista, dėl ko dantis lieka žandikaulio viduje.
Kokios galimos komplikacijos?
- Gerybiniai žandikaulio augliai, pavyzdžiui, ameloblastoma.
- Infekcijos.
- Žandikaulio skausmas arba lūžiai.
- Dantų netekimas, jei cista pažeidžia šaknis ar aplinkinius audinius.
- Labai retai – vėžiniai žandikaulio dariniai.
Diagnozavimas
Dentigerinės cistos dažniausiai aptinkamos kito tyrimo metu – pavyzdžiui, jei odontologas profilaktiškai daro žandikaulio rentgenogramą. Jei cista matoma arba jaučiamas gumbelis, gydytojas gali ją atpažinti apžiūros metu. Tiksliai diagnozei patvirtinti dažniausiai naudojami šie vaizdo tyrimai:
- Panoraminis rentgenas – vienoje nuotraukoje matomi visi dantys bei žandikaulis.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia išsamiai įvertinti žandikaulio kaulą ir dantų poziciją trimatėje erdvėje.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – detaliau „parodo“ minkštuosius audinius aplink cistą.
Gydymas ir priežiūra
Standartinis dentigerinės cistos gydymo būdas – burnos chirurginė intervencija. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo cistos dydžio. Jei cista nedidelė, kartu su ja paprastai pašalinamas ir nepraaugęs, cistos pažeistas dantis. Jei cista labai išplitusi, taikoma marsupializacijos procedūra – cista perpjaunama, jos kraštai sujungiami su aplinkinėmis dantenomis, kad skysčiai galėtų laisvai pasišalinti.
Cistai pašalinus, jei susidaro didesnis defektas žandikaulyje, gali būti atliekamas kaulo priauginimas (kaulo transplantacija). Tokiu būdu atkuriamas normalus žandikaulio reljefas ir užtikrinamas stabilus gijimas.
Atsigavimas po gydymo
Dauguma pacientų po gydymo jaučiasi geriau jau po kelių dienų ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau žandikaulio kaulas visiškai atsistato per kelis mėnesius. Reikia periodiškai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti gijimą.
Prevencinės priemonės
Norint išvengti dantinių cistų neįmanoma, tačiau savalaikis gydymas sumažina galimų komplikacijų riziką. Ypač svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, net jei nejaučiate jokių simptomų.
Ligos prognozė
Pačios dentigerinės cistos nėra pavojingos sveikatai, tačiau jų negydant galimos komplikacijos. Dažniausiai odontologas stebi tokią cistą, tačiau jos visiškas pašalinimas yra veiksmingiausias būdas išvengti atsinaujinimo ar rimtesnių bėdų.
Gyvenimas po cistos
Jei pastebite dantenų skausmą ar patinimą, svarbu kuo greičiau kreiptis į odontologą. Reguliarūs profilaktiniai vizitai (du kartus per metus) leidžia laiku nustatyti pokyčius ir pradėti gydymą dar prieš atsirandant komplikacijoms.
Klausimai gydytojui
- Ar būtinas gydymas iš karto, ar galima stebėti cistą?
- Kokius simptomus turėčiau stebėti namuose?
- Kada rekomenduojate atvykti pakartotiniam vizitui?
- Ar galite pateikti rekomendacijų tolimesnei priežiūrai?
Skirtumai nuo kitų cistų
Dentigerinės cistos yra labai panašios į išdygimo (erupcines) cistas, tačiau jos atsiranda skirtingu danties vystymosi etapu. Dentigerinė cista susiformuoja danties dar esant kaulo viduje, o išdygimo cista atsiranda tada, kai dantis jau kyla į dantenas, bet dar neišdygęs. Pastarosios dažniausiai diagnozuojamos vaikams, kurių dantys dar tik pradeda dygti.
