Jūsų burnoje nuolat formuojasi apnašos – minkštas, lipnus bakterijų sluoksnis, kuris nusėda ant dantų paviršiaus. Tai įprastas procesas, tačiau jei šių apnašų nebūna reguliariai pašalinama valant dantis ir naudojant siūlą, ilgainiui ima vystytis rimtos burnos problemos: atsiranda ėduonis, dantenų uždegimas ar kiti dantų bei dantenų pažeidimai.
Iš ko susideda apnašos?
Apnašas – tai ne tik bakterijos, bet ir ant dantų pasiliekantys maisto likučiai, bei seilės. Į burną patekus maisto, esant daug angliavandenių ar cukrų, bakterijos ima juos skaidyti. Taip susiformuoja rūgštus ir lipnus sluoksnis, kuris virsta tuo, ką vadiname dantų apnašomis.
Kaip atrodo apnašos?
Nors apnašos paprastai yra bespalvės, maisto likučiams prilipus prie jų, gali atsirasti ir dantų patamsėjimas ar gelsvumas. Burnoje jos jaučiamos kaip šiurkštumas ar „pūkuotumas“ ant dantų – tarsi perbraukus liežuviu, dantys būtų apsivynioję plonu audiniu.
Kuo skiriasi apnašos ir akmenys?
Jei apnašos nešalinamos, jos sukietėja ir virsta dantų akmenimis arba kitaip – kalkėmis. Tuomet jas nuvalyti dantų šepetėliu ar siūlu nebepavyks, prasideda spalvos pokyčiai: iš pradžių apnašos ar akmenys atrodo gelsvi ar balkšvi, tačiau laikui bėgant dėl ypatingų maisto produktų ar žalingų įpročių jie tampa tamsesni.
- Kava
- Arbata
- Raudonasis vynas
- Rūkymas
- Kramtomasis tabakas
Apnašų simptomai
- Dantų šiurkštumas (jausmas, tarsi ant dantų būtų uždėtas plonas sluoksnis)
- Nuolatinis burnos kvapas
- Dantenų paraudimas, tinimas ar kraujavimas valant dantis
Apnašų priežastys
Pagrindinė priežastis – bakterijos, kurios kartu su saldžiu ar krakmolingu maistu (pvz., pienu, sultimis, duona, makaronais ar vaisiais) burnoje sudaro rūgštinį aplinką. Jei po valgio nevalote dantų, susimaišę bakterijos, rūgštys ir maisto likučiai virsta lipnia, nematoma plėvele – dantų apnašomis.
Kokios komplikacijos gresia?
Jei kasdien nenaudojate dantų šepetėlio ir siūlo, ilgainiui apnašos sukietėja ir tampa akmenimis, kurių pašalinimui jau reikia profesionalios burnos higienos. Ignoruojant problemą, ilgalaikės pasekmės gali būti šios:
- Dantų ėduonis
- Dantenų ligos, pvz., dantenų uždegimas
- Danties šaknies infekcija ar abscesas
- Dantų netekimas
Kaip atpažinti apnašas?
Jei liežuviu jaučiate, kad dantys yra šiurkštūs ar „pūkuoti“, tikėtina, kad jau susiformavo apnašų sluoksnis. Dėl tikslesnio įvertinimo verta užsirašyti profilaktiniam vizitui pas odontologą – specialistas kruopščiai patikrins dantis ir dantenas, pasiūlys reikiamą gydymą.
Kaip gydyti apnašas?
Profesionalios burnos higienos metu odontologas ar burnos higienistas naudoja specialius instrumentus, kurie veiksmingai pašalina ir minkštąsias, ir sukietėjusias apnašas. Jei to reikia, gali būti rekomenduotos papildomos priemonės:
- Dantų paviršių sandarikliai – apsaugo krūminių kramtomuosius paviršius nuo naujų apnašų kaupimosi
- Papildomos priemonės sausai burnai – norint paskatinti seilių gamybą
- Fluoro procedūros – padeda pristabdyti bakterijų dauginimąsi ir sumažina ėduonies riziką
- Receptiniai dantų pastos ar antibakteriniai burnos skalavimo skysčiai
Kaip apsisaugoti nuo apnašų kaupimosi?
Norint išvengti apnašų ar sumažinti jų kiekį, svarbiausia laikytis tinkamos burnos higienos ir reguliariai lankytis pas savo odontologą. Štai kas veiksmingai padeda:
- Naudojant dantų siūlą kasdien pašalinamos maisto dalelės tarpdančiuose ir sumažinamas apnašų kiekis – geriausia tai daryti prieš valant dantis
- Du kartus per dieną kruopščiai valyti dantis minkštu dantų šepetėliu ir fluoro turinčia dantų pasta, skiriant bent dvi minutes
- Jei negalite iš karto po valgio išsivalyti dantų – pakramtykite becukrę kramtomąją gumą
- Iš meniu verta išbraukti gausybę cukraus ar krakmolo turinčius produktus, juos pakeičiant naudingais užkandžiais: natūraliu jogurtu, sūriu, šviežiais vaisiais ar daržovėmis
- Burnos skalavimas dezinfekuojamuoju skysčiu
- Profilaktinis apsilankymas pas odontologą bent kartą ar du per metus
Ką daryti, jei apnašos nelabai šalinamos?
Jei kasdien nepavyksta pašalinti apnašų, jos ilgainiui sukietėja ir tampa akmenimis. Tuomet dantų akmenų jau nepavyks pašalinti paprastai, savarankiškai valantis dantis – tam reikės profesionalios odontologo pagalbos.
Kaip dažnai lankytis pas odontologą?
Profilaktiniai vizitai pas odontologą reikalingi reguliariai – dažniausiai pakanka kas šešis mėnesius. Kai kuriems žmonėms gali prireikti lankytis dažniau. Tik specialistas gali įvertinti jūsų individualius poreikius ir rekomenduoti tinkamiausią vizitų grafiką.
Jei tarp profilaktinių vizitų pajutote pasikeitimus – pavyzdžiui, atsirado dantenų jautrumas, kraujavimas ar kitų nusiskundimų – reikėtų nedelsti ir užsirašyti papildomai apžiūrai bei konsultacijai.
Ar sukietėjusios apnašos gali savaime pasišalinti?
Kai apnašos sukietėja ir tampa akmenimis, jų dažniausiai neįmanoma pačiam pašalinti. Retais atvejais labai kietai šepetėliu valantis dantis, akmenų dalelytės gali nutrupėti, tačiau visiškai jų pašalinti be specialisto pagalbos nepavyks.
Rūpinimasis burnos švara, teisingi kasdieniai įpročiai bei reguliarūs apsilankymai pas odontologą – geriausia prevencija, padedanti išvengti apnašų ir vėliau kylančių problemų su dantimis bei dantenomis.
