Vandens trūkumas organizme – tai daugiau nei tik troškulio pojūtis saulėtą dieną. Organizmo dehidratacija reiškia tokią skysčių netektį, kai kūnas nebegali normaliai funkcionuoti. Ji pasireiškia tada, kai netenkama daugiau skysčių, nei jų gaunama su maistu ir gėrimais. Dažniausiai dehidratacija pasireiškia stipriai prakaituojant karštu oru ar sergant ir vemiant, viduriuojant arba turint aukštą temperatūrą. Taip pat rizika didėja, jei geriama per mažai vandens ar vartojami vaistai, kurie skatina šlapimo išsiskyrimą.
Organizmas natūraliai reaguoja į skysčių trūkumą sukeldamas troškulį. Pajutus troškulį reikėtų nedelsti ir atsigerti, geriausia – švaraus vandens. Lengvą dehidrataciją dažniausiai galima įveikti padidinus išgeriamų skysčių kiekį, tačiau ne visada jos požymiai yra akivaizdūs. Ypač atsargiai turėtų būti stebimi vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, kuriems sunkiau atpažinti arba pasakyti apie troškulį. Sunkios dehidratacijos atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą – neturint pagalbos, ji gali būti pavojinga gyvybei.
Vandens vaidmuo organizme
Didžioji žmogaus kūno dalis sudaryta iš vandens – net iki 78%. Net ir tokie organai kaip smegenys ar širdis apie 73% sudaryti iš vandens, raumenyse ir inkstuose šis rodiklis siekia 79%, o net kaulų sudėtyje vandens yra apie trečdalį. Plaučiuose šis skaičius dar didesnis – net 83%.
- Sklandesnė virškinimo veikla ir atliekų šalinimas
- Sąnarių lubrikacija ir judėjimo lengvumas
- Seilių susidarymas – svarbus maisto virškinimui
- Stabilus hormonų ir kitų cheminių medžiagų balansas
- Deguonies pernešimas visame kūne
- Kaulų apsauga bei minkštųjų audinių apsauga nuo smūgių
- Temperatūros reguliavimas, ypač karštame ore
- Smegenų, stuburo ir (nėštumo metu) vaisiaus apsauga nuo kratymo
Karštomis dienomis ar aktyviai judant mūsų organizmas šilumą pašalina prakaituojant. Tuomet sparčiai netenkame vandens, todėl būtina reguliariai papildyti skysčių atsargas, kad nepablogėtų bendra savijauta.
Dehidratacijos simptomai
Simptomai vaikams
- Labai sausos lūpos ir liežuvis
- Verkiant nebėga ašaros
- Kūdikiams – mažiau nei šešios šlapios sauskelnės per parą, o mažyliams – šlapinimosi nebuvimas ilgiau nei aštuonias valandas
- Įdubęs momenėlis
- Paniurę, sausos akys
- Oda pasidariusi sausa, raukšlėta
- Gilus, dažnas kvėpavimas
- Šalti ar net melsvi rankų bei kojų pirštai
Suaugusiųjų požymiai
- Galvos skausmas, sumišimas, painiava
- Sunkus nuovargis ar silpnumas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Sausa burna ar įkyrus kosulys
- Labai dažnas pulsas bei žemas spaudimas
- Menkesnis apetitas, tačiau kartais norisi saldumynų
- Odos paraudimas, tinimas
- Patinusios pėdos
- Raumenų spazmai
- Nejautrumas karščiui ar šalčiui
- Vidurių užkietėjimas
- Tamsus, koncentruotas šlapimas – sveikas šlapimas turi būti šviesus, permatomas
Reikia nepamiršti, kad kai kurios sveikatos būklės, pavyzdžiui, stiprus viduriavimas ar vėmimas, gali labai greitai sukelti pavojingą skysčių praradimą.
Dažniausios dehidratacijos priežastys
Vandens trūkumo organizme priežastys – tai ne tik nepakankamas skysčių vartojimas. Dehidratuoti lengva esant stipriam prakaitavimui, vemiant ar viduriuojant. Taip pat skysčiai greičiau netenkami vartojant šlapimą varančius vaistus, sergant tam tikromis ligomis ar esant aukštai temperatūrai.
Kas pažeidžiamiausi dehidratacijai?
Visiems, kurie nepakankamai geria, gresia dehidratacija. Tačiau didžiausia rizika kyla mažiems vaikams, ypač kai jie serga ar dar nemoka išreikšti troškulio. Senyvo amžiaus žmonės taip pat dažnai nejaučia troškulio, jų organizme natūraliai būna mažiau vandens, taigi ir rizika didesnė. Slaugant pagyvenusį ar sergantį artimąjį, labai svarbu reguliariai jam pasiūlyti skysčių, nes net ir lengvos infekcijos gali greitai išprovokuoti dehidrataciją.
Dehidratacijos komplikacijos
Stipriai netekus skysčių, gresia elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, šiluminės ligos (pavyzdžiui, šilumos smūgis), inkstų akmenys bei inkstų nepakankamumas. Kraštutiniais atvejais gali ištikti šokas, koma ar net mirtis, todėl pavojingus simptomus pajutus reikia skubiai kreiptis į medikus.
Dehidratacijos nustatymas
Pajutęs troškulį žmogus jau yra pradėjęs dehidratuoti. Dažnai pakanka įvertinti simptomus bei atlikti apžiūrą. Prireikus būklė įvertinama atliekant kraujo tyrimus (elektrolitams ir inkstų funkcijai nustatyti) bei šlapimo testus.
Kokie dehidratacijos laipsniai?
- Lengva dehidratacija: padės išgerti daugiau skysčių per burną. Jei stipriai prarandama skysčių (gausiai vemiant ar viduriuojant), praverčia ir elektrolitų turintys gėrimai. Dažnai jau po kelių minučių savijauta pagerėja.
- Vidutinė: prireikia lašinės, skysčiams atkurti per veną. Atliekama poliklinikoje ar ligoninėje.
- Sunki: būtina medikų pagalba ir gydymas ligoninėje.
Pagalba ir gydymas
Kaip greičiausiai pašalinti dehidrataciją?
Pirmiausia reikia išgerti pakankamai vandens. Taip pat gali pagelbėti burnoje tirpdomi rehidratacijos milteliai, kurie papildomi elektrolitais.
Kaip padėti vaikui atsigauti namuose?
- Griežtai laikykitės gydytojo nurodymų dėl vaikų maitinimo.
- Vaikams iki dvejų metų nesiūlykite vaistų nuo viduriavimo be gydytojo leidimo.
- Siūlykite nesaldintus gėrimus, skysčiai su cukrumi ar dažikliais gali stiprinti viduriavimą.
- Kūdikius maitinkite įprastai, tęsiant žindymą.
- Prireikus – duokite elektrolitų tirpalo pagal gydytojo rekomendacijas.
- Lėtai didinkite skysčių ir maisto kiekį, kai vaikas atsigauna.
- Temperatūrai mažinti vartokite tik gydytojo rekomenduotą medikamentą (be aspirino).
- Skirkite vaikui pakankamai poilsio.
- Stebėkite stiprėjančius ar pasikartojančius dehidratacijos požymius.
Gydymas ligoninėje
- Skysčiai lašinami per veną (IV)
- Nuolat stebima elektrolitų pusiausvyra
- Temperatūrai mažinti skiriami tinkami vaistai
- Skiriama poilsio
Kaip išvengti dehidratacijos?
Kasdien stebėkite, kiek skysčių išgeriate. Geriausia rinktis vandenį, nes saldūs, gazuoti ar kofeino turintys gėrimai dar labiau varo šlapimą ir prisideda prie skysčių netekimo. Pasižiūrėkite į savo šlapimą – jei jis šviesus ir skaidrus, organizmui netrūksta vandens, o jei pastebite tamsesnį atspalvį – laikas atsigerti daugiau.
- Sportuojant ar būnant aktyviam, patariama likus valandai ar dviem prieš aktyvumą išgerti 0,5 l skysčių ir po to papildomai gerti kas 10–15 minučių maždaug 200–350 ml.
- Baigus aktyvumą, reikia papildomai išgerti 0,5–0,7 l skysčių, kad kompensuotumėte prarastą kiekį.
Kiek vandens reikia gerti?
Vandens poreikiai priklauso nuo kiekvieno žmogaus svorio, amžiaus, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ir kitų veiksnių. Sergančiųjų širdies ligomis, diabetu ar cistine fibroze poreikiai gali būti specifiniai, todėl dėl tinkamo kiekio reikėtų pasitarti su gydytoju. Populiarus patarimas išgerti aštuonias stiklines per dieną tinka daugeliui, tačiau individualiai gali skirtis.
Kokie gėrimai geriausiai drėkina, o kurių reikėtų vengti?
- Trumpoms aktyvioms veikloms (iki vienos valandos) užtenka paprasto vandens.
- Jei veikla trunka ilgiau arba gausiai prakaituojama, galima rinktis sportinius gėrimus su elektrolitais (svarbus natrio ir kalio papildymas).
- Alkoholio ar daug kofeino turintys gėrimai skatina skysčių pasišalinimą, todėl jų reikėtų vengti.
- Saldžių ar rūgščių vaisių sulčių taip pat nereikėtų gerti per daug, nes jose daug angliavandenių, mažai natrio ir jos gali dirginti skrandį.
- Jei trūksta elektrolitų, gali pasireikšti raumenų mėšlungis.
Patarimai, kaip paskatinti save (ir artimuosius) gerti daugiau vandens
- Visada su savimi turėkite užpildytą vandens buteliuką
- Per pietus ir užkandžiams rinkitės vandenį, o ne saldžius gėrimus
- Paskaninkite vandenį citrinos ar laimo griežinėliu, įdėkite vaisių skonio, bet stebėkite, kad nebūtų per daug cukraus
- Valgykite kuo daugiau sriubų, vaisių, daržovių – jie taip pat suteikia daug vandens
- Jei sunku išgerti daug vienu metu, dalinkite vandenį mažomis porcijomis per dieną
Prognozė ir gyvenimas su dehidratacija
Laiku pastebėjus ir išgerianti daugiau vandens, net ir lengva dehidratacija dažniausiai praeina greitai. Jei dehidratacija pažengusi ar sunkesnė, gali prireikti gydymo ligoninėje su lašinėmis. Negydoma, ši būklė gali sukelti rimtų komplikacijų – nuo elektrolitų disbalanso iki organų nepakankamumo ar net mirties.
Paprastai, jei priežastis pašalinta ir papildyta pakankamai skysčių, lengva ar vidutinė dehidratacija išnyksta per vieną dieną. Sunkesniais atvejais, kai taikomas tinkamas gydymas, pagijimas trunka 2–3 dienas.
Kasdieniai patarimai ir klausimai dėl dehidratacijos
Ką gerti netekus daug skysčių?
Iš karto pajutus troškulį, geriausia išgerti vandens. Po 5–10 minučių dažnai jaučiamas palengvėjimas. Jei simptomai intensyvūs, rinkitės ir elektrolitus papildančius tirpalus.
Kada sunerimti dėl kūdikio dehidratacijos?
- Kai pastebite aiškius dehidratacijos požymius
- Kai padažnėja vėmimas ar viduriavimas
- Kai kūdikis nesišlapina arba neturi šlapių sauskelnių ilgiau nei 8 valandas
- Kai vaikelis tampa mieguistas ar apatiškas
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei pasireiškia aukšta temperatūra (virš 39,4 °C)
- Stebimas raumenų trūkčiojimas
- Oda tampa ryškiai raudona, karšta ir sausa
- Atsiranda pykinimas
- Pulsas labai dažnas
- Galimi traukuliai
- Nebėra prakaitavimo
- Jaučiama sumišimas, neaiški kalba
- Jaučiamas svaigulys ar prarandama sąmonė
- Pasireiškia haliucinacijos
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kodėl man ar mano vaikui pasireiškė dehidratacija?
- Kaip apsisaugoti nuo vandens trūkumo ateityje?
- Ar reikėtų koreguoti vartojamų vaistų sąrašą dėl dehidratacijos?
- Jei nemėgstu vandens, kuo jį galiu pakeisti?
- Kokiais atvejais vaikui reikia skirti vaistų ir kaip dažnai juos duoti?
- Kada vaiko būklė pradės gerėti?
- Ar reikalinga pakartotinė gydytojo apžiūra?
- Ką duoti ar ko vengti vaiką maitinant?
- Kuriuos simptomus būtina pranešti gydytojui?
