Demencija – tai būklė, kuriai būdingas reikšmingas žmogaus pažintinių funkcijų silpnėjimas, tiek, kad tai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Svarbu atkreipti dėmesį, jog demencija – tai ne viena konkreti liga, o apibūdinimas, apimantis keletą sutrikimų, dėl kurių pažeidžiama atmintis, mąstymas, kalba, koordinacija, nuotaika ir elgesys.
Demencijos esmė
Kai žmogus suserga demencija, sutrinka dvi ar daugiau pažinimo funkcijų – tai gali būti atminties pablogėjimas, sunkumai planuojant, susipainiojimas kalboje, sumažėjusi orientacija ar netikėti elgesio pokyčiai. Pradinės smegenų veiklos sumenkėjimas dažniausiai atsiranda dėl tam tikrų ligų ar infekcijų, veikiančių tas smegenų dalis, kurios atsakingos už mokymąsi, sprendimų priėmimą, atmintį ar kalbą.
Nors dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, taip pat būna ir kitų šio sindromo tipų – pavyzdžiui, kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija, mišri demencija, bei demencijos, atsirandančios dėl kitų ligų (pavyzdžiui, sergant Parkinsono liga) ar sukeliančios simptomus, panašius į demenciją dėl grįžtamų veiksnių, tokių kaip vaistų poveikis ar skydliaukės sutrikimas.
Kas dažniausiai serga demencija?
Demencija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, todėl ji laikoma „vėlyvojo amžiaus“ liga. Pasaulyje apie 5–8 % žmonių, vyresnių nei 65 metų, jau yra susidūrę su kuria nors demencijos forma, ir šis skaičius sparčiai didėja su kiekvienais metais virš šios ribos. Apytiksliai pusė visų 85 metų ir vyresnių asmenų turi demencijos simptomų.
Ligos paplitimas gali skirtis priklausomai nuo etninės kilmės bei kitų sveikatos veiksnių, tačiau amžius išlieka ryškiausias rizikos veiksnys.
Pagrindiniai demencijos tipai
Demencijos galima suskirstyti į kelias grupes: pirminė (kai demencija yra pagrindinė liga), antrinė (kai demencija atsiranda dėl kitos ligos) bei grįžtamos būklės, sukeliančios simptomus, panašius į demenciją.
Pagrindinės demencijos rūšys
- Alzheimerio liga. Tai dažniausia demencijos forma, kuriai būdingas nenormalių baltymų kaupimasis smegenyse, sutrikdantis nervinių ląstelių tarpusavio ryšius ir jų žūtį. Pagrindiniai požymiai – trumpalaikės atminties silpnėjimas, sumaištis, asmenybės ar elgesio pokyčiai. Vėliau atsiranda sunkumų kalbant, prarandama gebėjimų atlikti įprastus veiksmus.
- Kraujagyslinė demencija. Dėl smegenų kraujagyslių pažeidimo, dažniausiai po insulto ar dėl aterosklerozės, sumažėja smegenų aprūpinimas krauju. Simptomai – atminties ir gebėjimo koncentruotis prastėjimas, sunkumai užbaigiant įprastas užduotis. Ligos eiga gali būti laipsniška ar staigi.
- Lewy kūnelių demencija. Šios formos metu smegenų nervinėse ląstelėse susidaro baltymų sankaupos, sukeldamos koordinacijos, balanso sutrikimus, haliucinacijas bei kitas pažinimo problemas.
- Frontotemporalinė demencija (FTD). Ši rūšis siejama su kaktinės bei smilkininės smegenų žievės pažeidimais. Pirmieji simptomai pasireiškia pakitusiu socialiniu elgesiu, asmenybės ar kalbos įgūdžių praradimu. Ši demencija dažnai prasideda jauname amžiuje, apie 45–64 metus.
- Mišri demencija. Tai kelių skirtingų demencijos tipų derinys, dažniau būdingas vyresniems nei 80 metų žmonėms. Tokiu atveju simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo tuo pačiu metu veikiančių demencijų.
Demencija dėl kitų ligų ir būklių
- Huntingtono liga. Paveldima liga, kuri sukelia progresinį judesių, pažinimo ir elgesio sutrikimą.
- Parkinsono liga. Vėlyvose stadijose gali pasireikšti demencijos simptomais – atminties ir mąstymo sutrikimais, haliucinacijomis, nuotaikos pokyčiais.
- Kreicfeldo-Jakobo liga. Retai pasitaikanti infekcinė neurologinė liga, kuriai būdingas greitas pažinimo funkcijų nykimas.
- Vernikės-Korsakovo sindromas. Dažniausiai dėl stipraus B1 vitamino trūkumo atsirandanti būklė, dažna tarp žmonių, turinčių priklausomybę alkoholiui. Pasireiškia judesių koordinacijos, atminties, informacijos įsisavinimo bei kalbos sutrikimais.
- Galvos trauma. Pakartotinės stiprios galvos traumos gali sukelti lėtinius pažinimo sutrikimus, kurie išryškėja po metų ar net dešimtmečių.
Grįžtami demencijos simptomai
- Normalaus spaudimo hidrocefalija. Kaupiasi smegenų skystis, sukeldamas atminties ir koordinacijos problemas. Dažnai gydoma chirurginiu būdu nutekinant skystį.
- Vitaminų trūkumas. B1, B6, B12, vario ar E vitamino stoka gali imituoti demencijos simptomus.
- Infekcijos. Kai kurios virusinės ar bakterinės ligos, tokios kaip ŽIV, sifilis, Laimo liga ar net šlapimo takų infekcijos vyresniems žmonėms, sukelia stiprų sąmonės sutrikimą, kuris gali būti panašus į demenciją. Dėl uždegiminių procesų ar smegenų kraujotakos sutrikimų COVID-19 infekcijos atveju taip pat gali išryškėti trumpalaikis supainiojimas.
- Metabolinės ir endokrininės ligos. Skydliaukės ligos, kepenų ar inkstų nepakankamumas, cukraus kiekio svyravimai ir kai kurių metalų kaupimasis organizme kartais išprovokuoja laikiną pažintinių funkcijų prastėjimą.
- Navikai, kraujosruvos. Smegenų navikai ar kraujavimas po galvos traumos gali sukelti simptomus, panašius į demenciją.
Demencijos simptomai
Pagrindiniai ligos pradžios požymiai
- Užmirštami neseniai įvykę dalykai, pokalbiai ar vietos.
- Komentarų ar klausimų kartojimas dažnai ir greitai.
- Kasdien naudojami daiktai pametami arba padedami į keistas vietas.
- Pasiklydimas laike – sunku įvardyti metų laiką, mėnesį, datą.
- Sunku rasti tinkamus žodžius arba suprasti kalbą.
- Pastebimas nuotaikos, elgesio ar interesų pokytis.
Ligos progresavimą išduodantys simptomai
- Dar labiau silpnėjanti atmintis bei gebėjimas priimti sprendimus.
- Didėja sunkumų kalbant, suprasti, ką norima pasakyti.
- Sudėtingėja net kasdienės veiklos, pvz., apsirengti, naudotis telefonu ar valdyti pultą.
- Mąstymo ir elgesio pokyčiai, prastėja problemų sprendimas.
- Keičiasi miego įpročiai.
- Atsiranda nerimo, susierzinimo, baimės ar apatijos priepuolių, didėja priklausomybė nuo kitų.
- Prireikia vis daugiau pagalbos tvarkantis su kasdieniais poreikiais – apsitvarkyti, nusiprausti, pavalgyti.
- Pasireiškia haliucinacijos – žmogus gali matyti ar girdėti tai, ko nėra.
Verta žinoti, kad simptomai gali skirtis priklausomai nuo demencijos tipo, pažeistos smegenų srities, todėl kiekvieno žmogaus patyrimas yra unikalus.
Demencijos priežastys
Demenciją sukelia nervinių ląstelių žūtis arba sutrikusi jų tarpusavio komunikacija. Tai gali būti dėl pačių nervinių ląstelių ligų, gali pakenkti užsikimšusios kraujagyslės ar uždegiminiai procesai. Kartais demencijos simptomus sukelia kitos, gydomos ligos ar būklės.
Grįžtamas demencijos priežastis būtina atpažinti – laiku gydant, pažintinių funkcijų sutrikimus galima sustabdyti ar net visiškai išgydyti.
Kaip diagnozuojama demencija?
Demencijos diagnostika dažnai sudėtinga, nes šią būklę gali lemti įvairios ligos, o simptomai panašūs į daugelio kitų sutrikimų. Reikia išsamios anamnezės, dabartinės sveikatos įvertinimo ir galimų rizikos veiksnių analizės.
- Vertinama, kaip progresavo simptomai, apklausiama dėl kitų susirgimų, tiriama, kokius vaistus naudoja pacientas.
- Atsižvelgiama į šeimos anamnezę, ypač jei šeimoje yra buvusių panašių atvejų.
- Atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas būkles, pavyzdžiui, trūkstamus vitaminus, hormonų nuokrypius, infekcijas ar uždegiminius procesus.
- Gali būti atliekamos smegenų vaizdinimo procedūros (KT, MRT), kurios leidžia įvertinti, ar nėra kraujavimų, auglių, hidrocefalijos ar kitų struktūrinių pokyčių.
- Kartais pasitelkiamas specialus cukraus apykaitos smegenyse vertinimas (FDG-PET), leidžiantis tiksliau nustatyti kai kuriuos demencijos tipus.
- Atliekami pažintinių funkcijų testai – raštu ar kompiuteriu vertinamas problemų sprendimas, atmintis, planavimas, sprendimo priėmimas.
- Psichikos sveikatos specialistas įvertina, ar nėra depresijos ar kitų nuotaikos sutrikimų, kurie gali būti atminties problemų priežastis.
Gydymo galimybės ir valdymas
Ar demencija išgydoma?
Didžioji dalis demencijos atvejų nėra pagydoma – šiuo metu prieinami vaistai tik lėtina ligos eigą ar palengvina kai kuriuos simptomus. Visgi, jei demencija atsirado dėl grįžtamos priežasties (pvz., vitaminų trūkumo, hidrocefalijos, vaistų poveikio ar depresijos), tinkamas gydymas gali visiškai atkurti pažintines funkcijas.
- Paveikūs vaistų šalutiniai poveikiai ar apsinuodijimai.
- Navikai ar kraujosruvos, kurias galima pašalinti.
- Normalus spaudimo hidrocefalija gydoma chirurgiškai įvedus šuntą skysčiui nutekėti.
- Vitaminų B12 ar skydliaukės hormonų trūkumas.
- Žemas cukraus kiekis kraujyje ar depresija.
Negrįžtamas demencijas (pvz., Alzheimerio, kraujagyslinė demencija) dažniausiai siekiama valdyti vaistais, kurie švelnina simptomus arba sulėtina jų progresavimą.
Vaistai, naudojami demencijai gydyti
- Cholinesterazės inhibitoriai (donepezilis, rivastigminas, galantaminas) – gerina ryšį tarp smegenų nervinių ląstelių, padeda išsaugoti pažintines funkcijas ar jas stabilizuoti.
- Memantinas – veikia kitaip nei minėti vaistai, padeda nervinėms ląstelėms ilgiau išlikti gyvoms.
- Aducanumabas – nukreiptas į amiloido baltymų sankaupas, būdingas sergantiesiems Alzheimerio liga.
Nors šie vaistai negali visiškai sustabdyti ligos progresavimo, jie dažnai padeda sulėtinti pažinimo nykimą. Taip pat prireikus skiriami vaistai, koreguojantys kitus simptomus, tokius kaip nemiga, nerimas, haliucinacijos ar nuotaikos svyravimai.
Kaip galima sumažinti riziką susirgti demencija?
Nors kol kas nėra garantuoto būdo visiškai apsisaugoti nuo demencijos, sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti riziką kai kurioms šios ligos formoms. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, normalaus kraujospūdžio palaikymas, cholesterino bei cukraus kontrolė, svorio valdymas – visa tai padeda išsaugoti kraujagyslių ir smegenų sveikatą.
- Meskite rūkyti.
- Rinkitės Viduržemio jūros regiono dietą: daug daržovių, vaisių, žuvies, ankštinių, riešutų, alyvuogių aliejaus ir mažiau raudonos mėsos.
- Užsiimkite aktyvia fizine veikla bent 30 min. daugumoje savaitės dienų.
- Aktyviai lavinkite protą – spręskite galvosūkius, skaitykite, žaiskite žaidimus, užsiimkite kūrybinėmis veiklomis.
- Dalyvaukite bendruomenės gyvenime, bendraukite su kitais, užsiimkite mėgstamomis veiklomis.
Demencijos rizikos veiksniai
- Amžius – rizika didėja su amžiumi, ypač po 65 metų.
- Paveldimumas – jei šeimoje buvo sergančių, tikimybė padidėja.
- Dauno sindromas – didesnė ankstyvos Alzheimerio ligos rizika.
- Širdies ligos ar rizikos veiksniai: aukštas kraujospūdis, cholesterolis, cukrinis diabetas, rūkymas.
- Rasė ir etninė kilmė bei didelės traumos rizika – sunkios galvos traumos didina demencijos riziką.
Demencijos eiga ir prognozė
Ar yra išgydymas?
Didžiosios dalies demencijos formų išgydyti, deja, nepavyksta – dažniausiai vaistais siekiama tik lėtinti procesą ir palaikyti gyvenimo kokybę. Greta demencijos atsiradusios komplikacijos ar gretutinės ligos gali pabloginti bendrą sveikatos būklę.
Galimos komplikacijos
- Dehidratacija ir nepakankama mityba.
- Pragulos (odos pažeidimai dėl ilgalaikio gulėjimo).
- Traumos ir kaulų lūžiai dėl griuvimų.
- Insultai, širdies smūgiai, inkstų funkcijos nepakankamumas.
- Pneumonija, tame tarpe įkvėpimo sukelta plaučių uždegimas.
- Sepsis (infekcija kraujyje).
Ką tikėtis, susidūrus su demencija?
Diagnozė dažnai būna sunki tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams. Kai kurios demencijos rūšys neišgydomos, tačiau kitos gali būti sukeltos išgydomų priežasčių. Svarbiausias gydymo tikslas – išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę, kiek įmanoma ilgiau išsaugant savarankiškumą. Kiekvienam žmogui demencijos eiga – skirtinga, kai kurie sugeba gyventi gana ilgai, iki dvidešimties metų po diagnozės, nors įprasta trukmė po pirmųjų simptomų – apie aštuonerius metus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina susisiekti su gydytoju, jei pastebite ženklų, rodančių atminties, mąstymo ar kasdienių veiklų sunkumų, keičiasi elgesys ar asmenybė. Taip pat vertėtų pasitarti su specialistu, jei pastebite, kad sunkuojasi valdyti kasdienį buitį, užmirštate paprastus žodžius ar ima keistis nuotaika be aiškios priežasties.
Kas vyksta, kai demencija progresuoja?
Kaip liga sunkėja, smegenys vis labiau praranda gebėjimą reguliuoti ne tik mintis, bet ir kitus gyvybiškai svarbius procesus: kvėpavimą, virškinimą, širdies veiklą, miegą. Paskutinėse stadijose žmogus nebegali savarankiškai rūpintis savimi, valgyti, kramtyti ar ryti, praranda gebėjimą judėti, kalbėti ir bendrauti. Sumažėja imunitetas, todėl dažnai prisideda infekcijos, ypač plaučių uždegimas. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė pagalba – dažnai šeimos renkasi paliatyvią pagalbą, siekiant užtikrinti kuo daugiau komforto paskutinėmis gyvenimo dienomis. Dažnai mirties priežastys būna komplikacijos – ne tiesiog pati demencija.
Gyvenimo trukmė sergant demencija
Demencija nėra viena konkreti liga – tai visas spektras neurodegeneracinių susirgimų, kurių eiga, sunkumas ir trukmė priklauso ir nuo gretutinių ligų, ir nuo individualios sveikatos būklės. Vidutinė gyvenimo trukmė po pirmųjų simptomų nustatymo – apie 8 metai, tačiau kai kurie žmonės išgyvena ir kur kas ilgiau, net iki 20 metų, ypač sergant Alzheimerio liga.
Demencijos stadijos
Ankstyva stadija (lengva)
Pradėjus vystytis ankstyvai demencijos (dažniausiai Alzheimerio) stadijai, dažnas žmogus ilgą laiką dar geba būti savarankiškas – dirbti, vairuoti, bendrauti. Tačiau pastebimi atminties, planavimo ir kalbos sunkumai, daiktų pametimas, nuotaikos svyravimai.
Vidutinė stadija (vidutinio sunkumo)
Simptomai tampa ryškesni – žmogus praranda gebėjimą prisiminti artimųjų vardus, adresus, pasimeta laike, gali pasireikšti elgesio sutrikimai, įkyrūs arba pasikartojantys veiksmai, visiškai pasimetama dienos ritmuose.
Vėlyva stadija (sunki)
Sergantysis jau nebegali bendrauti, praranda savimonę ir judrumą, kyla didelė infekcijų, traumų, skysčių ir maisto trūkumo grėsmė. Jau prireikia nuolatinės priežiūros ir pagalbos visose srityse.
