Neatidaus tipo ADHD – tai viena iš dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) formų, kurios metu žmogui sunku koncentruotis, atlikti užduotis iki galo ir tvarkytis su kasdienėmis pareigomis. Tuo pat metu dažnai nebūna arba būna labai mažai būdingų hiperaktyvumo požymių, pavyzdžiui, negalėjimo ramiai nusėdėti ar dažnų fizinių judesių.
Neatidus ADHD kasdienybėje
Šis sutrikimas pastebimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir dažnai nepastebimai įsismelkia į kasdienį gyvenimą: trukdo dirbti, mokytis, apsunkina santykius su aplinkiniais. Tokių asmenų kasdienybėje dažni tokie iššūkiai:
- Jaučiami sunkumai sutelkiant dėmesį į detales ir dažnai daromos neapdairios klaidos.
- Lengvai pasiduodama pašaliniams trukdžiams, prarandamas dėmesys net atliekant svarbias užduotis.
- Nepavyksta suplanuoti laiko ar laikytis užsibrėžtų terminų.
- Dažnai pamirštami įprasti darbai – tai gali būti tiek namų darbai, tiek sąskaitų apmokėjimas ar skambučiai.
- Didelius sunkumus kelia kasdienės užduotys, kurioms reikia daugiau pastangų ar dėmesio, pavyzdžiui, užpildyti formas ar parašyti ataskaitą.
- Pamesti ar užmiršti daiktai (raktai, piniginė, telefonas) tampa įprasta problema.
Nors įvairių kasdienio gyvenimo trikdžių patiria visi, tačiau asmenims, turintiems neatidaus tipo ADHD, šie sunkumai tampa ilgalaikiais, intensyviais ir trukdančiais įprastai gyventi tiek darbe, tiek asmeniniuose santykiuose ar moksluose.
Neatidus ADHD – kaip dažnai pasitaiko?
Tokio tipo dėmesio ir aktyvumo sutrikimas yra pats dažniausias iš visų ADHD formų. Jis apima milijonus žmonių visame pasaulyje, tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Neatidus ADHD simptomai
Būdingi šie elgesio ir kasdienio veikimo pokyčiai:
- Sunku išlaikyti dėmesį bei susikoncentruoti atliekant nuobodžias ar ilgai trunkančias užduotis, klausantis ilgų pristatymų ar skaitant.
- Girdimas pašnekovo balsas, tačiau sunku sekti mintį ar reaguoti į informaciją.
- Neužbaigiamos pradėtos užduotys – lengvai prarandamas susidomėjimas viduryje darbo.
- Nevaldomi laiko planavimo ir terminų laikymosi sunkumai.
- Iššūkiai vykdant sudėtingas ar ilgesnės koncentracijos reikalaujančias veiklas.
- Daiktų nuolatinis pamiršimas ir sunkumai organizuojantis aplinką.
- Dažnas išsiblaškymas, dėl kurio praleidžiamos kasdienės pareigos ar susitikimai.
Tiesa, kiekvienas žmogus kartais išsiblaško, tačiau neatidaus tipo ADHD simptomai yra nuolatiniai, pasikartojantys ir stipriai trikdo įprastą gyvenimą.
Neatidus ADHD priežastys
Vienareikšmiškai nustatyti, kodėl išsivysto neatidaus tipo ADHD, iki šiol nepavyko. Tačiau manoma, kad įtakos turi:
- Paveldimumas (genetiniai veiksniai).
- Tam tikri smegenų vystymosi ir veikimo skirtumai.
- Nėštumo metu patirtas žalingų medžiagų poveikis arba alkoholis.
- Aplinkos pavojai, pavyzdžiui, kontakto su švinu ar kitais cheminiais junginiais.
- Neišnešiotumas ar labai mažas gimimo svoris.
Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas dažnai pasitaiko šeimose – jei artimas biologinis giminaitis turi ADHD, rizika išauga ir kitiems šeimos nariams.
Kokios grėsmės kyla dėl neatidaus ADHD?
Sunkumai sutelkti dėmesį ar pabaigti pradėtus darbus gali atsiliepti tiek moksluose, tiek profesinėje veikloje ir santykiuose. Dažnai kyla šios problemos:
- Nespėjama atlikti užduočių iki termino pabaigos.
- Pavėluojama į susitikimus, mokyklą ar darbą.
- Daiktų bei svarbių dokumentų pametimas.
- Chaosas ir netvarka namuose ar darbo vietoje.
- Sunkumai bendraujant, užmezgant ar išlaikant draugystes.
Lengvai išsiblaškant, gali būti pavojinga užsiimti veiklomis, kur būtinas ypatingas dėmesys ir saugumo reikalavimai. Vaikystėje dėl šio sutrikimo dažnai būdavo klaidingai nurašoma tinginystei ar neatsakingumui, nors iš tikrųjų žmogaus smegenys dirba kiek kitaip. Tokie neteisingi vertinimai gali paveikti žmogaus savijautą ir emocinę būklę.
Diagnozavimas ir tyrimai
Nėra paprasto ar vieno testo, kuriuo būtų galima diagnozuoti neatidaus tipo ADHD. Diagnozę nustato įvairūs specialistai – psichiatras, neurologas ar psichologas, kurie išsamiai vertina simptomus ir žmogaus elgesį įvairiose gyvenimo srityse.
Diagnozė paprastai paremiama išsamia apklausa, pokalbiais su artimaisiais ar mokytojais bei simptomų užpildymo anketomis. Taip pat svarbu atmesti kitus sutrikimus ar sveikatos problemas (pavyzdžiui, miego, mokymosi sunkumus ar priklausomybes), kurie galėtų sukelti panašius požymius. Jei reikia, atliekami papildomi tyrimai ir psichologiniai testai.
Dažniausiai simptomai pradeda ryškėti dar iki 12 metų amžiaus, tačiau diagnozė gali būti nustatoma ir suaugus, jei simptomai pasireiškia daugiau nei šešis mėnesius, keliose gyvenimo srityse ir ženkliai trukdo kasdienybę.
Neatidus ADHD suaugusiems
Nors požymiai atsiranda vaikystėje, suaugusiems kartais jie lieka nepastebėti iki vėlyvesnio amžiaus. Asmuo gali nuolat susidurti su sunkumais, pavyzdžiui, sukoncentruoti dėmesį per paskaitas, susirinkimus, nuolat pamiršta įsipareigojimus, jaučia dirglumą bendraujant su šeima ar draugais. Dažnai artimi žmonės taip pat yra patyrę panašių problemų, todėl tėvai pastebi bruožų ir savo vaikams.
Gydymo būdai
Nors visiškai išgydyti neatidaus tipo ADHD šiuo metu negalima, tačiau yra efektyvių būdų padėti sumažinti simptomus. Gydymas dažnai būna kompleksinis ir apima:
- Vaistus.
- Elgesio terapiją ir keitimą.
- Asmeninį konsultavimą ir koučingą.
Vaistai gydymui
Skirtingų grupių vaistai gali padėti suvaldyti simptomus:
- Psichostimuliatoriai (pvz., amfetaminas, metilfenidatas) – stiprina dėmesio koncentraciją ir darbingumą.
- Antidepresantai (bupropionas, venlafaksinas) gali būti skiriami tam tikrais atvejais, siekiant reguliuoti nuotaiką, elgesį ir dėmesį.
- Nestimuliuojantys medikamentai, tokie kaip atomoksetinas ar guanfacinas, taip pat kartais naudojami gydyti ADHD, ypač jei stimuluojantys vaistai netinka.
Daugelis vaistų, skirtų vaikams, tinka ir suaugusiems – svarbiausia priderinti dozę pagal individualius poreikius.
Elgesio keitimas ir terapija
Elgesio terapija dažnai derinama su kitais gydymo būdais. Ypač veiksminga kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti atpažinti ir keisti žalingus elgesio ar mąstymo modelius, ugdo savitvardą ir gebėjimą reguliuoti emocijas. Grupinė terapija ar savitarpio palaikymo grupės taip pat suteikia naudos, leidžia keistis patirtimi ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
Koučingas
Koučingas – tai orientuotas į tikslų siekimą metodas, padedantis suprasti, kaip ADHD veikia kasdienybę ir rasti sprendimus konkretiems sunkumams. Koučeris prisideda prie kasdienių problemų sprendimo, pateikia rekomendacijas ir skatina siekti užsibrėžtų rezultatų.
Prevencija
Šiuo metu nėra žinomo būdo visiškai išvengti neatidaus tipo ADHD. Tačiau tam tikri sveikatos priežiūros įpročiai nėštumo metu gali sumažinti riziką vaikui patirti ADHD.
Ko tikėtis, jei diagnozuotas neatidaus ADHD?
Dažnai asmenys, susiduriantys su šiuo sutrikimu, vaikystėje ar suaugus pavargsta nuo neteisingų nuomonių ar etikečių – gali būti laikomi neatsakingais, užmirštuoliais ar nepakankamai stropiais. Tačiau ši būsena nereiškia silpnybės – tiesiog smegenys veikia kitaip. Įmanoma pagerinti gyvenimo kokybę, jei kreipiamasi į specialistus ir ieškoma tinkamų gydymo sprendimų.
Kasdienio gyvenimo patarimai
Kai kurie būdai padėti sau ar savo vaikui lengviau tvarkytis su neatidaus tipo ADHD:
- Užtikrinkite, kad darbo aplinka būtų rami – pasistenkite dirbti nuošalioje erdvėje, jei esate biure arba naudokite ausines, slopinančias triukšmą.
- Telefoniniams pokalbiams nustatykite konkrečius laikus ir naudokite balso paštą.
- Kiekvienos dienos pradžioje skirkite 10–20 minučių užduočių planavimui ir laikykitės rašytinio užduočių sąrašo.
- Viena užduotis vienu metu – baigę vieną, pereikite prie kitos.
- Naudokite priminimus apie svarbius susitikimus bei terminus.
- Fiksuokite svarbią informaciją užrašuose ar sąsiuvinyje.
- Kad neprarastumėte daiktų, nustatykite nuolatines jų laikymo vietas ir laikykitės įpročio juos ten palikti.
- Dideles užduotis suskaidykite į mažesnius etapus, apdovanokite save už kiekvieną įveiktą žingsnį.
- Nedarykite ilgų pertraukų – trumpai pasivaikščiokite, pailsėkite ar išgerkite vandens.
Panašūs patarimai gali būti pritaikyti ir vaikams – svarbu palaikyti pastovų dienos režimą, skatinti trumpas pertraukas, užtikrinti tylą atliekant namų darbus, bendradarbiauti su mokytojais ir stiprinti savigarbą pozityviu grįžtamuoju ryšiu. Svarbu leisti vaikui mokytis iš patirties ir patiems siekti tikslų, nekritikuojant dėl nesėkmių ar netvarkos.
Jei pastebite, jog simptomai trukdo jūsų ar vaiko kasdienybei ir neleidžia tinkamai atlikti užduočių, verta kreiptis į specialistą dėl išsamesnio vertinimo bei pagalbos.
