Cukrinis diabetas žmonių sveikatą veikia jau labai seniai. Medicinos istorijoje aprašymų, primenančių šią ligą, randama nuo senųjų civilizacijų laikų – ankstyvuosiuose rankraščiuose minimi simptomai, būdingi padidėjusiam troškuliui ir dažnam šlapinimuisi.
Pirmieji pastebėjimai senovėje
Pagal dabartines medicinos žinias, vieni seniausių įrašų apie būklę, panašią į diabetą, siejami su senovės Egiptu. Taip pat žinoma, kad senovės Indijoje gydytojai atpažino ligos požymius ir netgi įtarė, kad ji gali pasireikšti ne vienodai visiems žmonėms.
Medicinos praktikoje aprašyta, kad anuomet ligą bandyta nustatyti stebint šlapimą. Diabetas buvo siejamas su saldumu šlapime – pasakojama, kad tai tikrinta net netiesiogiai, stebint, ar šlapimą traukia vabzdžiai. Dėl šios priežasties kai kuriose tradicijose būklė buvo apibūdinama kaip „medaus šlapimas“.
Termino „diabetas“ kilmė
Pats pavadinimas „diabetas“ kildinamas iš graikų kalbos ir siejamas su reikšme „pratekėti“ arba „praeiti pro“. Tai atspindi vieną ryškiausių ligos požymių – labai gausų šlapinimąsi, kai organizmas tarsi „praleidžia“ skysčius pro save.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad apie šią būklę skirtingais laikotarpiais žinojo įvairių regionų gydytojai. Vis dėlto ilgą laiką tikroji priežastis buvo neaiški, o diagnozė neretai reikšdavo prastą prognozę.
Lūžis supratus insulino reikšmę
20-ojo amžiaus pradžioje diabetas pradėtas aiškinti moksliškiau. Moksliniai duomenys rodo, kad vienas svarbiausių atradimų buvo suvokimas, jog kasa sergant diabetu ne visuomet pagamina pakankamai medžiagos, kurią šiandien vadiname insulinu. Insulinas reikalingas tam, kad gliukozė (cukrus) iš kraujo patektų į ląsteles ir būtų panaudota energijai.
Kai insulino trūksta, gliukozės kiekis kraujyje didėja, o dalis jos gali pasišalinti su šlapimu. Ankstyvieji diabeto valdymo bandymai rėmėsi griežtesne mityba (įskaitant badavimo periodus) ir fiziniu aktyvumu, siekiant sumažinti cukraus kiekį organizme.
Insulino pritaikymas gydymui
Nors mityba ir judėjimas kai kuriems padėdavo, daugelio pacientų būklė progresuodavo. Esminiu žingsniu tapo eksperimentai su gyvūnais: iš sveikų gyvūnų kasos pavyko išgauti insuliną ir jį panaudoti būklei, panašiai į diabetą, palengvinti. Tai atvėrė kelią insulino terapijai žmonėms.
Skirtingi diabeto tipai
Pradėjus taikyti insuliną, paaiškėjo, kad ne visi pacientai reaguoja vienodai. Klinikinė patirtis leido manyti, kad diabetas nėra viena vienalytė liga. Vėliau buvo atskirtos dvi pagrindinės formos:
- forma, kai organizmui būtinas insulinas, nes jo beveik nebegaminama (šiandien dažniausiai vadinama 1 tipo diabetu);
- forma, kai insulinas organizme yra, tačiau audiniai į jį reaguoja prasčiau (šiandien dažniausiai vadinama 2 tipo diabetu).
Kasdienės savikontrolės pažanga
Diabeto priežiūra ypač pasikeitė tuomet, kai atsirado paprastesnės priemonės cukraus kiekiui nustatyti. Šlapimo tyrimo juostelės palengvino cukraus aptikimą, o vienkartiniai švirkštai supaprastino insulino leidimą, padarė jį patogesnį ir greitesnį.
Gliukozės matuokliai
Vėliau sukurti nešiojami gliukozės matuokliai suteikė galimybę cukraus kiekį kraujyje tikrinti ne gydymo įstaigoje, o namuose ir kasdienėse situacijose. Šiandien tai vienas svarbiausių įrankių savikontrolei, padedantis laiku pastebėti pakitimus ir koreguoti gydymo bei gyvenimo būdo sprendimus.
Insulino pompos
Kita reikšminga naujovė – insulino pompos, sukurtos tam, kad insulinas būtų tiekiamas tolygiau ir labiau primintų natūralų jo išsiskyrimą organizme. Šiuolaikiniai prietaisai paprastai yra lengvi ir pritaikyti patogiam kasdieniam nešiojimui.
2 tipo diabetas vaikams ir paaugliams
Ilgą laiką 2 tipo diabetas buvo laikomas dažnesniu suaugusiųjų sutrikimu. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais medicinoje pastebima daugiau atvejų tarp vaikų ir paauglių. Tai siejama su gyvenimo būdo veiksniais: mitybos įpročiais, nepakankamu fiziniu aktyvumu ir didesne kūno mase. Dėl šios priežasties anksčiau vartotas pavadinimas „suaugusiųjų diabetas“ tapo mažiau tikslus.
Diabetas šiandien
Nors gydymas ir savikontrolės priemonės padarė didelę pažangą, diabetas ir toliau išlieka svarbi pasaulinė sveikatos problema, susijusi su komplikacijų rizika ir mirtingumu. Vis dėlto šiuolaikinės galimybės leidžia ligą valdyti efektyviau nei anksčiau.
Pagal dabartines medicinos rekomendacijas, 1 tipo diabetui pagrindinis gydymas yra insulinas. Tuo tarpu 2 tipo diabeto atveju reikšmingą vaidmenį atlieka gyvenimo būdo korekcijos – reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir, kai reikia, medikamentinis gydymas. Individualų planą geriausia sudaryti kartu su sveikatos priežiūros specialistu, įvertinus bendrą sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.
