Diastolinis širdies ūžesys – tai neįprastas garsas, kuris išgirstamas tarp širdies susitraukimų, kai širdis ilsisi. Kraujo spaudimo matavimuose diastolinis spaudimas žymi apatinį skaičių.
Kas yra diastolinis širdies ūžesys
Šis ūžesys dažniausiai apibūdinamas kaip „šnarėjimas“ arba „švilpimas“ – jis atsiranda, kai kraujas juda pro širdies vožtuvus. Neretai ūžesiai nėra pavojingi, tačiau kartais jie gali rodyti tam tikras širdies ligas. Pastebėjus diastolinį ūžesį, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, kad įvertintų, ar širdyje nėra rimtesnių pakitimų.
Kuo skiriasi diastolinis ir sistolinis ūžesiai
Diastolinis širdies ūžesys atsiranda tada, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių, todėl šį garsą atpažinti dažnai sunkiau nei sistolinį. Sistolinis ūžesys būna girdimas širdies susitraukimo metu.
Nekaltas ar patologinis ūžesys: ką tai reiškia?
Nekaltu ūžesiu vadinama situacija, kai ūžesys girdimas, tačiau jokios kitos širdies ligos nepastebima. Toks ūžesys dažniausiai gydymo nereikalauja. Tuo tarpu jei kyla įtarimas dėl rimtesnės problemos, atliekami išsamesni tyrimai ir sprendžiama dėl gydymo.
Priežastys: dėl ko atsiranda diastolinis ūžesys
Dažniausiai diastolinio ūžesio atsiradimą lemia širdies vožtuvų sutrikimai. Pagrindiniai jų tipai gali būti:
- Aortos vožtuvo nesandarumas – kai aortos vožtuvas nespėja pilnai užsiverti, todėl kraujas prateka atgal į širdį.
- Plaučių vožtuvo nesandarumas – kai nesandarus vožtuvas tarp širdies ir plaučių leidžia kraujui tekėti atgal.
- Mitralinio vožtuvo stenozė – kai siaurėja vožtuvas tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio.
- Trikuspidinio vožtuvo stenozė – kai susiaurėja vožtuvas tarp dešiniojo prieširdžio ir skilvelio.
Kitos galimos priežastys: įgimtos širdies ydos, širdies vidinio sluoksnio ar vožtuvų infekcijos (endokarditas), ilgalaikės reumatinės karštinės pasekmės.
Simptomai: kaip pasireiškia diastolinis širdies ūžesys
Klinikiniai požymiai dažniausiai priklauso nuo to, kokia pagrindinė širdies ar vožtuvų liga yra ūžesio priežastis. Tarp dažnesnių simptomų gali būti:
- Dusulys
- Kojų ar pilvo tinimas
- Širdies permušimai
- Greitas nuovargis
- Svaigulys
- Trumpalaikis sąmonės praradimas
- Kosulys
Diagnostika: kaip nustatomas diastolinis ūžesys
Pirmiausia gydytojas klausosi širdies stetoskopu. Vertinama, kur ir kada girdimas ūžesys, koks jo garsumas ir trukmė, ar pasikeičia garsas keičiant kūno padėtį ar fizinio krūvio metu.
Papildomi tyrimai širdžiai įvertinti
- Echokardiograma – ultragarso tyrimas, leidžiantis apžiūrėti širdies vožtuvų funkciją bei širdies raumens darbą.
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka – padeda įvertinti širdies ir plaučių būklę.
- Elektrokardiograma – širdies elektrinio aktyvumo tyrimas.
Diastolinio ūžesio garsumas vertinamas skalėje nuo 1 iki 4: 1 yra pats tyliausias, 4 – garsiausias. Sistoliniams ūžesiams naudojama skalė iki 6.
Gydymas: kaip tvarkomasi su diastoliniu ūžesiu
Diagnozavus vožtuvo defektus, gydymo taktika priklauso nuo pažeidimų sunkumo. Galimi tiek medikamentai, tiek chirurginis gydymas:
- AKF inhibitoriai (pvz., benazeprilis, kaptoprilis) – skirtas mažinti kraujospūdį.
- Beta adrenoblokatoriai (pvz., bisoprololis, metoprololis) – lėtina širdies ritmą ir mažina kraujo spaudimą.
- Kraują skystinantys vaistai (pvz., varfarinas, aspirinas) – mažina trombozės riziką.
- Diuretikai (pvz., furozemidas, torazemidas) – padeda šalinti perteklinį skysčių kiekį organizme.
Jei vožtuvas stipriai pažeistas ar nesandarus, gali būti rekomenduojama vožtuvo plastinė operacija arba keitimas nauju mechaniniu ar donoro vožtuvu. Remonto metu vožtuvas atkuriamas, keitimo procedūros metu – pakeičiamas nauju.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo diastolinio ūžesio
Specifinės prevencijos diastoliniam ūžesiui nėra, tačiau ypatingai svarbu nuolat sekti savo būklę ir laikytis gydytojo nurodymų. Gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelę reikšmę širdies sveikatai:
- Valgykite daug daržovių, vaisių ir neskaldytų grūdų produktų
- Reguliariai judėkite – rekomenduojama bent 150 minučių aerobinės veiklos per savaitę
- Ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą
- Nustokite rūkyti
- Siekite mažinti streso lygį, pavyzdžiui, taikydami sąmoningo dėmesingumo ar meditacijos praktiką
- Miegokite pakankamai – 7-8 valandas kasnakt
Prognozė: ko tikėtis ateityje
Ligos eiga priklauso nuo pagrindinio širdies ar vožtuvų pokyčio. Laimei, gydymo galimybės šiuo metu yra išplėtotos, todėl daugeliu atveju galima pasiekti gerų rezultatų. Sveikesnis gyvenimo būdas taip pat prisideda prie geresnės kasdienės savijautos net ir turint širdies ūžesį.
Ką aptarti su gydytoju?
- Kokia tikėtina diastolinio ūžesio priežastis mano atveju?
- Kokius tyrimus reikės atlikti?
- Kokie mano gydymo pasirinkimai?
- Kaip tinkamai valdyti gretutines širdies ligas?
- Ar man reikia kreiptis į kitus specialistus?
- Kokių pokyčių galėčiau įvesti, kad pagerinčiau širdies būklę?
