SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Diastrofinė displazija: kas tai, priežastys ir simptomai

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Diastrofinė displazija: kas tai, priežastys ir simptomai
Share on FacebookShare on Twitter

Diastrofinė displazija – tai reta įgimta liga, trikdanti normalią kremzlių ir kaulų raidą. Su šiuo sutrikimu vaikas gimsta, o jo požymiai atsiranda ankstyvoje raidoje.

Kas yra diastrofinė displazija?

Diastrofinė displazija priklauso paveldimų ligų grupei, kurios metu vystymosi metu nenormaliai formuojasi kremzlės bei kaulai. Pastebimi pakitimai pasireiškia trumpomis rankomis ir kojomis, mažu ūgiu, taip pat sąnarių ir kaulų deformacijomis. Ligos poveikis ypač jaučiamas ausyse, veide, pėdose, plaštakose, klubuose, kojose bei stubure.

Diastrofinė displazija dar vadinama įvairiais terminais:

  • DD arba DTD
  • Diastrofiniu nykštukizmu
  • Diastrofinio nanizmo sindromu
  • Trumpų galūnių nykštukizmu

Kaip dažnai pasitaiko ši liga?

Ši paveldima liga yra labai reta – žinoma, kad ja serga maždaug vienas naujagimis iš pusės milijono. Tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Šiaurės Europoje, diastrofinės displazijos paplitimas kiek didesnis ir gali siekti vieną atvejį iš 30 000 kūdikių.

Ligos priežastys

Ligos priežastis slypi genetinėje mutacijoje – būklė paveldima iš tėvų. Pokyčiai veikia geną, kuris būtinas tinkamai formuojantis kremzlėms. Paprastai ankstyvoje vystymosi stadijoje žmogaus skeletą sudaro kremzlės, kurios vėliau virsta kaulais, tačiau esant sutrikimui, šis procesas vyksta netinkamai.

Susiję įrašai

Berinert ir išlaidos: ką svarbu žinoti

Berinert ir išlaidos: ką svarbu žinoti

2025 24 gruodžio
Seborėjinio dermatito ir plaukų slinkimo sąsaja

Seborėjinio dermatito ir plaukų slinkimo sąsaja

2025 24 gruodžio

Jūrligė

2025 23 gruodžio

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

2025 23 gruodžio

Kurį geną veikia mutacija?

Diastrofinei displazijai būdingas mutacijos poveikis SLC26A2 geno veiklai (dar vadinamas DTDST – diastrofinės displazijos sulfato pernešėju). Šis genas atsakingas už baltymo, itin svarbaus kremzlių formavimuisi bei jų virsmui į kaulus, gamybą.

Kai abu tėvai yra šio geno mutacijos nešiotojai, jų vaikui kyla 25 % rizika paveldėti ligą. Tačiau kai kurie žmonės gali būti nešiotojai ir visai neturėti jokių ligos požymių.

Ligos simptomai

Ligos pasireiškimo požymiai bei sunkumas gali labai skirtis, tačiau dažniausiai susiduriama su trumpomis galūnėmis, mažu ūgiu bei lėta augimo raida. Kiti simptomai dažnai pastebimi įvairiose kūno vietose:

Veidas ir burna

  • Plati kakta ir aukšta plaukų linija
  • Sustorėjusios, patinusios arba deformuotos ausys
  • Per mažas apatinis žandikaulis
  • Netaisyklingi ar maži dantys, dantų sueities trūkumai
  • Lūpos ir gomurio nesuaugimas (įgimtas plyšys)
  • Kvėpavimo sutrikimai

Galūnės

  • Labai trumpi pirštai (brachidaktilija)
  • Išraiškingi vadinamieji „autostopininko nykščiai“ (jie atsilošę į išorę)
  • Padukų sąnarių deformacijos – pėdų į vidų kryptis (klubinė pėda)
  • Trumpi, lanku išlinkę rankų bei kojų kaulai

Sąnariai

  • Sąnarių kontraktūros, ribojančios galimybę pilnai ištiesti galūnes
  • Nesusilenkiantys, sulieti sąnariai
  • Per laisvi arba standūs sąnariai, išnirimai
  • Osteoartritas, kartais pasireiškiantis sąnarių skausmu

Stuburas

  • Padidėjusi stuburo kifozė (lenkimasis atgal, „kupra“)
  • Skoliozė – šoninis stuburo iškrypimas

Nors liga paveikia judėjimo sistemą, smegenų vystymasis ir intelektas lieka visiškai normalūs.

Diagnozė ir tyrimai

Kartais diastrofinė displazija gali būti įtariama dar negimus kūdikiui, ypač jei šeimoje jau yra ši diagnozė. Tokiais atvejais rekomenduojami genetiniai tyrimai ankstyvoje nėštumo stadijoje. Kita galimybė – vaisiaus ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti galūnių ir kaulų ilgį bei formą besivystant dar įsčiose. Tačiau dažniausiai liga nustatoma gimus vaikui, kai akivaizdžios kaulų deformacijos ar įprasto ilgio stokojančios galūnės. Tuomet atliekami išsamūs radiologiniai tyrimai ir fizinė apžiūra.

Gydymas ir pagalba

Specifinio išgydymo nuo diastrofinės displazijos nėra. Pagalbos tikslas – kiek įmanoma sumažinti simptomus, palengvinti kasdienį gyvenimą ir padėti užtikrinti geriausią įmanomą savijautą.

Dažnai sergantysis turi bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais:

  • Klausos specialistais (audiologais), sprendžiančiais klausos problemas
  • Genetinio konsultavimo specialistais, padedančiais suprasti ligos paveldimumą
  • Mitybos specialistais, jei yra ryjimo ar maitinimosi sunkumų
  • Dantų ir žandikaulio gydytojais (ortodontais)
  • Ortopedais, kurie specializuojasi kaulų ir sąnarių problemose
  • Vaikų gydytojais (pediatrais)
  • Fizioterapeutais ir ergoterapeutais, padedančiais mokytis judėti ir atlikti kasdienes veiklas
  • Pulmonologais, jei iškyla kvėpavimo sunkumų
  • Chirurgais, galinčiais atlikti deformacijų korekcijas

Profilaktika ir rizikos mažinimas

Deja, šios ligos išvengti neįmanoma. Jei šeimoje jau yra sergančiųjų, verta pasikonsultuoti dėl genetinių tyrimų planuojant nėštumą. Tokia konsultacija padeda išsiaiškinti, kokia rizika, kad vaikas paveldės ligą, ir leidžia šeimai apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Kai kuriems naujagimiams su kvėpavimo sutrikimais liga gali būti pavojinga gyvybei. Visgi dauguma žmonių, sergančių diastrofine displazija, sulaukia suaugusio amžiaus. Gyvenimo kokybę ir savijautą lemia ligos sunkumas ir individualūs simptomai – dažnai tenka susidurti su tam tikru skausmu bei ilgalaikiu neįgalumu.

Klausimai sveikatos specialistui

Jei jūsų vaikui nustatyta diastrofinė displazija, pasitikslinkite šiuos klausimus, kad geriau suprastumėte ligą ir jos valdymą:

  • Kokios kūno sritys yra paveiktos?
  • Ar liga gali riboti gyvenimo trukmę?
  • Kokias specialistų konsultacijas reikia rinktis ir kaip dažnai?
  • Kokiais būdais galima mažinti kaulų ar sąnarių skausmus?
  • Kokios bendruomenės ar paramos grupės galėtų padėti susidoroti su šia liga?
  • Ar yra rizika, kad ir kiti šeimos vaikai gali paveldėti šį sutrikimą?
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Berinert ir išlaidos: ką svarbu žinoti
Vaistai

Berinert ir išlaidos: ką svarbu žinoti

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 24 gruodžio
Seborėjinio dermatito ir plaukų slinkimo sąsaja
Dermatologija

Seborėjinio dermatito ir plaukų slinkimo sąsaja

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 24 gruodžio
Jūrligė
Ligos

Jūrligė

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 23 gruodžio
Kitas įrašas
Diferencijacijos sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Diferencijacijos sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Berinert ir išlaidos: ką svarbu žinoti

Berinert ir išlaidos: ką svarbu žinoti

2025 24 gruodžio
Seborėjinio dermatito ir plaukų slinkimo sąsaja

Seborėjinio dermatito ir plaukų slinkimo sąsaja

2025 24 gruodžio
Jūrligė

Jūrligė

2025 23 gruodžio
Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

2025 23 gruodžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Berinert ir išlaidos: ką svarbu žinoti
  • Seborėjinio dermatito ir plaukų slinkimo sąsaja
  • Jūrligė

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.