Dishidrotinė egzema – tai lėtinė odos liga, kuri dažniausiai išsivysto ant delnų, pirštų ar pėdų. Ji pasireiškia mažais pūslelėmis, sausomis, niežtinčiomis ir pleiskanojančiomis odos vietomis. Ligos eiga dažnai bangavimo pobūdžio – paūmėjimai gali užsitęsti kelias savaites ir vėl atslūgti.
Kas yra dishidrotinė egzema?
Ši odos liga, dar žinoma kaip dishidroze, pomfolikse arba vezikulinis dermatitas, paveikia rankų ir pėdų zonas – dažniausiai delnus, pirštų šonus, pėdų padus. Būdinga, kad ant odos iškyla smulkių, šulų pūslelių. Niežėjimas, odos pleiskanojimas ir sausėjimas dažnai lydi pastebimus bėrimus.
Kam dažniausiai pasitaiko dishidrotinė egzema?
Ši liga gali ištikti bet kurią amžiaus grupę, bet dažniausiai nustatoma 20–40 metų asmenims. Dažniau nukenčia moterys ir tie, kurių šeimos arba asmeninė istorija susijusi su egzema ar kontaktiniu dermatitu. Lemiamos reikšmės turi ir jautrumas alergenams bei kai kurios imuninius sutrikimus lydinčios būklės. Statistika rodo, kad net pusė atvejų susijusi su jautrumu svetimkūniams (alergenams), tarp kurių dažniausi metalai, tokie kaip nikelis ar kobaltas – ypač dažnai naudojami papuošaluose.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Dishidrotinė egzema sudaro apie 5–20 % visų rankų dermatitų atvejų – ypač darbo vietose ar tarp asmenų, kurie dažnai liečiasi su dirgikliais.
Dishidrotinės egzemos poveikis odai
Dažniausiai pažeidžiama oda aplink delnus, pirštus ir padus. Pirmiausia atsiranda ryškios, tarsi tapijokos perlai, 1–2 milimetrų dydžio pūslelės. Jos gali susijungti į didesnes, o laikui bėgant išdžiūsta, suskilinėja, oda pradeda pleiskanoti. Dažnas kasymas gali sukelti odos sustorėjimą, o didelės ar daugybinės pūslelės gali tapti skausmingos ar net supūliuoti.
Ligos simptomai
Būdinga, kad simptomai gali atsirasti ir praeiti, užsitęsti kelias savaites. Dažniausiai pasireiškia:
- Smulkios, tvirtos pūslelės pirštų, delnų ar pėdų šonuose.
- Skausmingos pūslelės.
- Niežinti ir pleiskanojanti oda aplink pažeistas vietas.
- Padidėjęs prakaitavimas aplink bėrimą.
- Sausa, skilinėjanti oda blėstant pūslelėms.
Jeigu dažnai kasoma, oda gali sutirštėti. Didelės pūslelės ar jų grupės gali supūliuoti ir būti skausmingos.
Pagrindinės priežastys ir provokuojantys veiksniai
Tiksli dishidrozės atsiradimo priežastis nežinoma, bet dažniausiai ją lemia kelių veiksnių visuma:
- Imuninės sistemos per aktyvumas – oda reaguoja net į menkiausius dirgiklius ar alergenus, dėl ko atsiranda uždegimas.
- Alergijos – jautrumas tam tikriems chemikalams, metalams (nikeliui, kobaltui, chromui) ar kitiems alergenams, taip pat šienligei ar maisto produktams.
- Nuolatinė drėgmė ir per didelis prakaitavimas.
Sunkesniais atvejais pūslelės gali išplisti į rankų, pirštų ar pėdų nugarinius paviršius, tačiau kitų kūno zonų paprastai nepažeidžia.
Ar dishidrotinė egzema užkrečiama?
Ši liga nėra užkrečiama, todėl nesukelia grėsmės aplinkiniams. Tačiau stipriai kasant ar pažeidus pūsleles gali išsivystyti odos infekcija.
Diagnostika
Diagnozuojant ligą gydytojas apžiūri odos pažeidimus, vertina jūsų ir šeimos ligų istoriją, klausia apie patiriamą stresą, ar neseniai pradėjote naudoti naujas kosmetikos priemones, papuošalus ar maisto produktus. Tikslesnei diagnozei gali būti atliekama keletas tyrimų:
- Alergijos tyrimas (lopo mėginiai ar kraujo tyrimai).
- Odos biopsija.
- Kiti kraujo tyrimai, padedantys atmesti panašias ligas.
Priežiūra namuose ir gydymo galimybės
Ligos gydymas dažnai prasideda nuo kasdienės namų odos priežiūros. Rekomenduojama:
- Plauti rankas šiltu, bet ne karštu vandeniu.
- Kartotinai mirkyti rankas ar pėdas vėsiame vandenyje.
- Dėklioti vėsias kompreses, kurios sumažina niežėjimą (uždėkite sudrėkintą šluostę 10–15 minučių, leiskite odai natūraliai pradžiūti ir iškart sutepti kremu ar tepalu; kartokite 3–4 kartus per dieną).
- Kelių sluoksnių drėkinamų priemonių naudojimas kiekvieną dieną.
- Gerai išdžiovinti rankas ir pėdas po prausimosi ar maudynių.
- Vengti ilgai dėvėti pirštines ar uždarus batus, nebent jie pagaminti iš medvilnės ar vilnos, sugeriančios prakaitą.
Jei šių priemonių nepakanka, gydytojas gali paskirti nereceptinius priešuždegiminius tepalus ar kremus su kortikosteroidais. Esant stipriam niežuliui, naudingi antihistamininiai vaistai. Sunkesniais atvejais gali būti paskirti geriamieji kortikosteroidai, kiti imunosupresantai ar skiriama fototerapija – gydymas ultravioletiniais spinduliais, kuris ypač tinkamas odos ligoms valdyti. Prie tamsesnės odos spalvos reikia atidžiai įvertinti riziką dėl galimos pigmentacijos kaitos.
Kaip greitai pagerinti būklę?
Kiekvieno organizmas reaguoja individualiai, tad kai kuriems pakanka tik reguliarios priežiūros namuose ir nereceptinių vaistų, o kitiems prireikia stipresnių gydomųjų kremų, tokių kaip receptiniai kortikosteroidai. Svarbu suprasti, kad net ir sėkmingai gydoma dishidrotinė egzema gali kartotis, todėl dažnai tenka nuolat išlaikyti tinkamą odos priežiūros rutiną ir vartoti paskirtus vaistus.
Prevencija
Specifinių prevencijos priemonių šiai ligai nėra – ji linkusi kartotis ir tapti lėtine. Tačiau kruopšti odos priežiūra, drėkinimas ir vengimas žinomų dirgiklių gali padėti sumažinti jos atsinaujinimo dažnį.
Gyvenimas su dishidrotine egzema
Nors gyvenimas su šia liga gali pareikalauti iššūkių, daugelis žmonių išmoksta ją kontroliuoti. Liga gali užklupti tik kartą gyvenime ar kartotis per visą gyvenimą. Yra periodų, kai simptomai visiškai išnyksta (remisija), tačiau svarbiausia – tęsti atidžią odos priežiūrą, kad paūmėjimai pasitaikytų kuo rečiau ir truktų kuo trumpiau.
Venkite žinomų provokuojančių veiksnių, naudokite drėkinamąsias priemones, laikykitės gydytojo nurodymų ir laiku pradėkite gydymą, jei simptomai atsinaujina.
Kaip palengvinti nemalonius simptomus?
- Švelniai plaukite pažeistas vietas su neagresyviomis priemonėmis.
- Naudokite antibakterinius kremus ar tepalus.
- Pažeistas odos vietas apsaugokite tvarsčiais ar marlės padais.
- Tvarstį keiskite bent kartą per dieną.
Labai svarbu nespausti ir netraumuoti pūslelių – jų viršutiniai sluoksniai saugo gilesnius audinius nuo infekcijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją atsiradus pūslelėms ant rankų, pirštų ar pėdų. Konsultacija reikalinga naujų požiūrių į gydymą ar specifinių medikamentų paskyrimui.
