Diplopija – tai sutrikimas, kuomet žmogus mato du vieno objekto vaizdus, kitaip tariant, dvejinasi akyse. Šis reiškinys gali pasireikšti staiga ir dažnai išgąsdina, nes mūsų rega yra viena iš svarbiausių kasdienio gyvenimo dalių. Dvigubas matymas dažniausiai laikinas, tačiau kartais signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas, todėl į jį nereikia numoti ranka.
- 1.Kas yra diplopija?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko diplopija?
- 3.Diplopijos rūšys
- 4.Diplopijos simptomai
- 5.Kokios priežastys lemia dvejinimąsi akyse?
- 6.Kaip nustatoma diplopija?
- 7.Diplopijos gydymas
- 8.Prevencija – kaip apsaugoti akis?
- 9.Ko tikėtis susidūrus su diplopija?
- 10.Savijauta ir kasdienybė su diplopija
- 11.Klausimai, kuriuos galima užduoti gydytojui
- 12.Kodėl staiga pradėjau matyti dvejinimąsi?
Kas yra diplopija?
Paprastai tariant, diplopija – tai būklė, kai žmogaus regėjimo lauke atsiranda du vieno objekto vaizdai. Dažniausiai taip nutinka, kai kažkas sutrinka mūsų akyse, nervuose ar net smegenyse, kurios atsakingos už regėjimą. Matant dvejintus vaizdus tampa sunku įvertinti atstumus, o pėstiesiems ar vairuotojams dėl to gali kilti pavojus.
Kaip dažnai pasitaiko diplopija?
Šis sutrikimas yra gana dažnas. Skaičiuojama, kad kasmet daugybė žmonių kreipiasi pas akių gydytojus, dėl įvairių diplopijos formų. Tai taip pat viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės atsiduria skubios pagalbos skyriuje – kai kurie iš jų regėjimo sutrikimus pajunta po galvos traumos ar staiga pablogėjus regėjimui.
Diplopijos rūšys
Specialistai diplopiją skirsto į kelias rūšis, priklausomai nuo to, kaip ji pasireiškia:
- Monokulinė diplopija – pasireiškia, kai dvejinasi akyse net ir uždengus vieną akį. Šio tipo diplopija dažniausiai būna lengvesnė.
- Binokulinė diplopija – matoma, kai atmerktos abi akys, o uždengus vieną iš jų, dvejinimasis išnyksta. Daugeliu atvejų tai signalizuoja apie rimtesnes problemas, kai nesutampa akių ašys arba sutrinka akies valdymui svarbios raumenų ar nervų funkcijos.
Esant diplopijai, gali pasireikšti vertikalus arba horizontalus vaizdų dvejinimasis – atitinkamai, papildomas vaizdas virš ar po tikrojo (vertikali), arba šalia (horizontali).
Diplopijos simptomai
Pagrindinis diplopijos simptomas – dvejinimasis akyse, tačiau gali atsirasti ir kitų negalavimų:
- Galvos skausmas
- Pykinimas arba nemalonus pojūtis skrandyje
- Svaigulys
- Skausmas akyje, ypač judinant akį
Kokios priežastys lemia dvejinimąsi akyse?
Dvejinimasis akyse gali kilti dėl įvairiausių priežasčių – nuo akių pažeidimų iki sisteminių sveikatos sutrikimų:
- Astigmatizmas, trumparegystė ar toliaregystė
- Nesuderinti arba netinkamai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai
- Katarakta
- Sausų akių sindromas
- Migrena
- Netaisyklingas rainelės vystymasis
- Kaukolės nervų sutrikimai
- Akies obuolio išsikišimas (proptozė)
- Keratokonusas
- Galvos traumos
Diplopijos rizikos veiksniai
Nors dvejinimasis akyse gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmogui, dažniau jis pasitaiko vyresnio amžiaus (virš 60 metų) žmonėms. Tam tikros ligos ir sutrikimai didina diplopijos tikimybę:
- Myasthenia gravis
- Galvos svaigimas (vertigo)
- Smegenų aneurizmos
- Insultas
- Cukrinis diabetas (ypač jei pažeista tinklainė)
- Vitamino B1 trūkumas
- Skydliaukės ligos
- Išsėtinė sklerozė
Kaip nustatoma diplopija?
Akių gydytojas pirmiausia įvertina, ar dvejinimasis yra monokulinis, ar binokulinis, ir atlieka regėjimo tyrimą. Jei aptinkama monokulinė diplopija, dažniausiai užtenka įprastų tyrimų. Jei įtariama binokulinė diplopija, gali prireikti išsamesnių tyrimų:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas
- Kraujo tyrimai
Šie ištyrimai padeda įvertinti ne tik pačių akių struktūrą, bet ir aplinkinius audinius, smegenis bei nervus, kurie gali būti diplopijos priežastis.
Diplopijos gydymas
Kokio gydymo prireiks, priklauso nuo to, kas sukėlė dvejinimąsi. Dažnai užtenka pakeisti ar naujai pritaikyti akinius ar kontaktinius lęšius. Kai kuriais atvejais rekomenduojama laikinai uždengti vieną akį arba naudoti specialų lęšį, kad rega leistų tinkamai orientuotis aplinkoje.
Kartais diplopija išnyksta savaime, ypač jei ją sukėlė lengvesnės priežastys. Jei reikalinga sudėtingesnė intervencija, pavyzdžiui, kataraktos šalinimas, gali užtrukti kelias savaites, kol pajusite pagerėjimą.
Prevencija – kaip apsaugoti akis?
Specifinės priemonės, visiškai apsaugančios nuo diplopijos, nėra žinomos. Tačiau akys bus sveikesnės, jei laikysitės kelių paprastų taisyklių:
- Venkite rūkymo – jis didina akių ligų išsivystymo riziką.
- Periodiškai darykite pertraukas nuo ekranų ir skirkite akis poilsiui.
- Naudokite apsauginius akinius, jei dirbate ar sportuojate rizikingoje aplinkoje.
- Reguliariai lankykitės pas akių gydytoją – kartą per metus ar taip dažnai, kaip rekomenduoja specialistas.
Ko tikėtis susidūrus su diplopija?
Dažniausiai ši būklė būna laikina ir įveikiama, tačiau kol juntamas dvejinimasis akyse, labai svarbu nekeliauti automobiliu ir vengti kitų veiklų, galinčių kelti pavojų jums ar aplinkiniams. Jei diplopiją sukelia rimtesnės ligos, gali tekti koreguoti kai kuriuos kasdienius įpročius.
Kreipkitės į specialistą net jei dvejinimasis pasikartoja retkarčiais arba praeina savaime. Nuolat pasikartojančios ar praeinančios diplopijos atvejais būtina gydytojo apžiūra, nes tai gali būti protarpinės diplopijos požymis.
Savijauta ir kasdienybė su diplopija
Stebėkite savo sveikatą ir nedelskite pranešti gydytojui apie bet kokius regos pokyčius. Jei nešiojate akinius ar lęšius, reguliariai tikrinkite regėjimą ir prireikus atnaujinkite receptą, kad išvengtumėte papildomų sunkumų.
Apsilankykite pas gydytoją vos pastebėję pakitimus regėjime – tiek dėl kasdienių priežasčių, tiek pastebėjus staigius pakitimus. Nesvarbu, ar reikia naujų akinių, ar įtariama rimtesnė sveikatos problema – svarbiausia nelaukti, kol simptomai pablogės.
Kreiptis į skubios pagalbos skyrių būtina, jei dvejinimasis neišnyksta kelių valandų bėgyje, arba jei atsiranda šie simptomai:
- Akies skausmas
- Galvos svaigimas
- Raumenų silpnumas
- Nerišli kalba
- Sumišimas
Diplopija gali būti pirmas signalas apie rimtus neurologinius sutrikimus, todėl ignoruoti šių požymių negalima.
Klausimai, kuriuos galima užduoti gydytojui
- Kokia yra mano dvejinimosi priežastis?
- Kiek laiko gali užtrukti pasveikimas?
- Kokio gydymo gali prireikti?
- Kaip dažnai turėčiau tikrintis akis ir regėjimą ateityje?
Kodėl staiga pradėjau matyti dvejinimąsi?
Atsiradusi diplopija dažnai pastebima netikėtai, nors jos priežastis gali vystytis iš lėto. Nors dažniausiai tai laikina, dvigubas matymas gali įspėti apie rimtus sveikatos sutrikimus, todėl būtina nedelsti ir iškart kreiptis į gydytoją. Jeigu diplopija atsirado po traumos ar netikėto regos pablogėjimo, būtina skubi pagalba.
