Dvylikapirštės žarnos vėžys – tai reta, bet rimta liga, kai pirmojoje plonosios žarnos dalyje pradeda nekontroliuojamai augti nenormalios ląstelės. Ši žarnos atkarpa vadinama dvylikapiršte žarna, ir ji atlieka svarbų vaidmenį virškinimo procese – iš skrandžio gavusi maistą, čia jį veikia virškinimo fermentai ir cheminės medžiagos. Po to maistas su visomis iš jo paimtomis maistinėmis medžiagomis keliauja tolimesne plonosios žarnos dalimi – jejunumu.
Kas yra dvylikapirštės žarnos vėžys
Dvylikapirštės žarnos vėžys – tai piktybinis navikas, kuris susiformuoja dvylikapirštėje žarnoje. Šis darinys gali sutrikdyti ne tik maisto pasisavinimą ar virškinimą, bet ir blokuoti žarnyno praeinamumą. Ligai įsibėgėjus, žarnyne galimas užsikimšimas, todėl pradeda ryškėti įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai.
Skirtingos naviko rūšys
Dvylikapirštė žarna sudaryta iš įvairių tipų ląstelių, todėl vėžys čia gali būti kelių formų. Dažniausiai pasitaikančios yra:
- Adenokarcinoma – iš liaukinių ląstelių, kurios gamina virškinimo fermentus ir kitus skysčius.
- Karcinoidiniai navikai – lėtai augantys dariniai, dažniausiai prasidedantys žarnyne ir galintys plisti kitur organizme.
- Limfoma – kyla iš imuniteto ląstelių, kovojančių su infekcijomis.
- Sarkoma – iš raumenų, kraujagyslių ar minkštųjų audinių, dažniausiai pasitaikanti forma – virškinamojo trakto stromos auglys.
Rizikos veiksniai ir kam gresia labiau
Kodėl ši liga užklumpa kai kuriuos žmones, kol kas nėra visiškai aišku. Vis dėlto, žinoma, kad rizika padidėja dėl tam tikrų veiksnių:
- Amžius: dažniausiai dvylikapirštės žarnos vėžys diagnozuojamas 60–80 metų žmonėms.
- Lytis: vyrams ši liga pasitaiko truputį dažniau.
- Tam tikros genetinės ligos, pvz., šeiminė adenominė polipozė, Liuncho sindromas, cistinė fibrozė.
- Lėtiniai žarnyno susirgimai kaip celiakija ar Krono liga.
- Gyvensena: rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, didelis druskos kiekis maiste.
Dvylikapirštės žarnos vėžio simptomai
Dažnai ankstyvose stadijose jokių aiškių simptomų nebūna. Vėžiui augant, pasireiškia šie požymiai:
- Pilvo skausmas ar spazmai
- Rūgšties refliuksas
- Kraujas išmatose
- Užkietėjęs vidurys
- Pykinimas ar vėmimas
- Neaiškios kilmės svorio kritimas
Priežastys ir vystymasis
Nors gydytojams dar nėra žinoma tiksli šios vėžio formos atsiradimo priežastis, tikima, kad ji pradeda vystytis iš žarnyno gleivinėje atsirandančių gerybinių polipų. Kodėl šie polipai susiformuoja, išlieka neaišku, tačiau ilgainiui jie gali tapti piktybiniais.
Ligos nustatymas
Norint tiksliai diagnozuoti dvylikapirštės žarnos vėžį ir nustatyti ligos išplitimą, taikoma keletas tyrimų:
- Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), leidžia detaliai įvertinti virškinamojo trakto būklę.
- Endoskopija – tai procedūra, kurios metu į žarnyną įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, kad būtų galima apžiūrėti vidų tiesiogiai.
- Bario tyrimas – pacientas nurija bario tirpalą, kuris apgaubia žarnyno sienelę ir leidžia ją geriau matyti rentgeno nuotraukose.
- Biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys laboratoriniams tyrimams, siekiant nustatyti vėžines ląsteles.
Diagnozuojant dažnai nustatoma ligos stadija, kuri parodo, kiek liga išplitusi. Pradiniame etape navikas apsiriboja žarnyno sritimi, o vėliau gali išplisti į kitus organus bei limfmazgius; paskutinėje stadijoje vėžys išplinta po visą organizmą.
Gydymo pasirinkimai
Dvylikapirštės žarnos vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir bendros paciento būklės. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Chirurgija – pagrindinis gydymo būdas. Gydytojas pašalina kuo daugiau naviko, stengdamasis išsaugoti sveikus audinius. Kai kuriais atvejais tenka atlikti sudėtingą operaciją – vadinamą Whipple procedūrą, kurios metu pašalinama ne tik dvylikapirštė žarna, bet ir tulžies pūslė bei dalis kasos.
- Vaistinis gydymas (chemoterapija) – skiriami vaistai, kurie naikina greitai besidalijančias vėžines ląsteles. Paprastai taikoma keliais etapais su poilsio laikotarpiais tarp gydymų.
- Spindulinė terapija – stiprios energijos spinduliai nukreipiami į naviką tam, kad sustabdytų ar sunaikintų vėžines ląsteles.
Profilaktika ir rizikos mažinimas
Nėra garantuoto būdo apsisaugoti nuo dvylikapirštės žarnos vėžio, tačiau galite mažinti riziką, jei laikysitės sveikos gyvensenos principų:
- Rinkitės daugiau augalinio maisto bei pilno grūdo produktų, ribokite raudonos mėsos kiekį.
- Nevartokite tabako ir nerūkykite.
- Stenkitės saikingai vartoti alkoholį arba sumažinkite jo kiekį iki minimumo.
Ligos eiga ir prognozė
Svarbiausias veiksnys – laiku nustatyta diagnozė. Jeigu navikas aptinkamas anksti, gydymo rezultatai dažniausiai geresni. Ligai pažengus kovoti su ja tampa sudėtingiau ir prognozė prastėja. Reguliarūs vizitai pas gydytoją, ypač jei patiriate nuolatinius virškinimo sistemos sutrikimus ar šeimoje yra buvę vėžio atvejų, padidins ankstyvo aptikimo galimybes.
Klausimai gydytojui
Sulaukus įtarimo dėl šios ligos ar gavus diagnozę, verta gydytojui užduoti šiuos klausimus:
- Kodėl galiu jausti virškinimo sistemos sutrikimus?
- Kokia tiksli ligos stadija?
- Kokios galimos gydymo alternatyvos ir kuri iš jų tiktų mano atveju?
- Ką gali lemti gydymo atidėliojimas?
- Kaip galėčiau pakeisti savo gyvenimo būdą, kad sumažinčiau pakartotinio susirgimo riziką?
Gyvenimas be dvylikapirštės žarnos
Pašalinus dvylikapirštę žarną, virškinimo funkcija gali sutrikti, galimi sunkumai įsisavinant maistines medžiagas. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti vitaminų papildų ar net mitybą per veną, kad būtų užkirstas kelias mitybos nepakankamumui.
Ar dvylikapirštės žarnos vėžys tas pats, kas kasos vėžys?
Šios ligos yra skirtingos – dvylikapirštės žarnos vėžys formuojasi žarnos pradžioje, o kasos vėžys – už skrandžio esančiame organe – kasoje.
