Ebola – itin pavojinga virusinė liga, prasidedanti į gripą panašiais požymiais, tačiau greitai progresuojanti į sunkius virškinimo sutrikimus, kraujavimą ir gyvybei pavojingas komplikacijas. Šiai infekcijai būdingi kraujagyslių pažeidimai, o simptomai iš pradžių gali priminti paprastą peršalimą ar gripą, bet greitai pereina į itin intensyvius negalavimus.
Kas yra Ebola?
Ebola priklauso prie virusinių hemoraginių karštinių. Tai reiškia, kad virusas atakuoja kraujagysles ir sukelia pavojingą vidinį ir išorinį kraujavimą. Pirmieji požymiai dažniausiai būna ganėtinai bendri: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ar bendras silpnumas. Tačiau liga dažnai progresuoja į gausų vėmimą, viduriavimą, odos bėrimą, kraujosruvas ir organų pažeidimus.
Pirmasis Ebola protrūkis užfiksuotas 1976 metais Afrikoje, o didžiausia epidemija buvo 2013–2016 metais, kai susirgo per 28 tūkstančius žmonių ir beveik pusė jų mirė. Ebola vis dar kartais sukelia protrūkius kai kuriose Afrikos vietovėse.
Ebolos tipai
Žmones gali užkrėsti keturios skirtingos Ebola viruso rūšys. Kiekviena jų pavadinta pagal regioną, kuriame pirmą kartą atpažinta:
- Bundibugyo ebolavirus – dažniausiai sukelia lengvesnę ligos eigą ir rečiau baigiasi mirtimi.
- Sudano ebolavirus – vienas iš pavojingiausių, pasižymi dideliu mirtingumu.
- Taï Forest ebolavirus – reti atvejai, rečiausiai pasitaikanti atmaina.
- Zairo ebolavirus – dažniausiai užfiksuojamas ir susijęs su daugiausiai mirčių.
Ebolos simptomai
Pradinėje ligos stadijoje pastebimi simptomai panašūs į gripo:
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Bendras silpnumas ir nuovargis
- Raumenų skausmas
- Galvos skausmas
- Skausminga rijimas, gerklės perštėjimas
- Apetito praradimas
Po kelių dienų liga progresuoja. Tuomet gali pasireikšti:
- Stiprus vėmimas (gali būti su krauju arba tamsios spalvos, kaip kavos tirščiai)
- Kraujavimas arba mėlynės
- Kraujo spalvos bėrimas ar kraujingos dėmelės po oda
- Viduriavimas, kartais su kraujo priemaišomis
- Labai tamsios išmatos
- Raudonos ar kraujosruvos akys
- Sumišimas, orientacijos sutrikimai
Vėlyvoje stadijoje liga gali komplikuotis smegenų uždegimu, traukuliais, šoku bei organų funkcijos sutrikimais.
Per kiek laiko pasireiškia Ebola?
Pirmieji ligos požymiai gali būti juntami jau po 2 dienų nuo užsikrėtimo, bet kartais užtrunka iki 3 savaičių, kol prasideda simptomai.
Kaip plinta Ebola?
Ebola dažniausiai pasireiškia Vakarų, Centrinėje ir Rytų Afrikoje, ligos židinys – laukiniai gyvūnai. Virusas cirkuliuoja tarp antilopių, laukinių beždžionių, net vaisėdžių šikšnosparnių. Į žmogų virusas gali patekti per sąlytį su gyvūnų išskyromis, o vėliau – plisti tarp žmonių.
Infekcija perduodama per bet kokius infekuoto asmens skysčius:
- Kraują, šlapimą, išmatas, prakaitą
- Kvėpavimo takų išskyras (seiles)
- Moterų vaisiaus vandenis, motinos pieną
- Spermą
Užsikrėsti galima ir per užterštus paviršius, medicininius instrumentus, net vartojant laukinių gyvūnų mėsą. Rizika padidėja, jei ilgai ar artimai bendraujama su sergančiu asmeniu – ligoniai dažniausiai užkrečia savo šeimos narius ar sveikatos priežiūros specialistus.
Ebolos perdavimas lytinių santykių metu
Virusas perduodamas lytinio akto metu, jei infekuoto vyro spermoje tebėra aktyvaus viruso. Ypač rizikingi oraliniai, vaginaliniai ar analiniai santykiai išgyvenus ligą – kartais virusas gali išlikti spermoje keletą mėnesių po pasveikimo. Iki šiol neįrodyta, jog Ebola gali plisti per moterų makšties išskyras.
Ar Ebola plinta oro lašeliniu būdu?
Skirtingai nei gripas ar peršalimo ligos, Ebola beveik neplinta oru. Rizika užsikrėsti nuo ligonio kosint ar čiaudint – menka, nes virusas neįsilaiko ore ir neužkrečia įkvepiant.
Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti?
Labiausiai pažeidžiami asmenys – artimai bendraujantys su ligoniu, pavyzdžiui, šeimos nariai arba medicinos darbuotojai. Norėdami apsisaugoti jie naudoja specialias apsaugos priemones: veido kaukes, skydelius, akinius ir pirštines.
Ebolos komplikacijos
Net ir išgijus organizmas gali jausti ilgalaikių pasekmių:
- Raumenų ar sąnarių skausmai
- Lėtinis nuovargis
- Pilvo skausmas
- Galvos skaudančios epizodai
- Regos sutrikimai: paraudusios, jautrios šviesai, net aklumas
- Odos lupimasis
- Jautrumo ar tirpimo pojūčiai galūnėse
Kaip atpažįstama Ebola?
Dėl būdingų simptomų Ebola gali būti painiojama su kitomis tropinėmis infekcijomis – geltonuoju drugiu, maliarija ar vidurių šiltine. Gydytojas išsamiai apklausia apie simptomus, kelionių istoriją, galimą kontaktą su infekuotais žmonėmis ar gyvūnais. Esant įtarimui dėl Ebolos, atliekamas kraujo tyrimas (PGR metodas), kuris patvirtina infekciją.
Ebolos gydymas
Nors ilgametę Ebolos eigą lydėdavo aukštas mirtingumas, dabar gydytojai gali skirti veiksmingą pagalbinį gydymą. Taikomi du monokloninių antikūnų preparatai: vienas iš jų yra Ebanga®, o kitas – Inmazeb® (tai 3 antikūnų derinys). Jie padeda organizmui greičiau įveikti virusą ir ima veikti panašiai kaip mūsų imuninė sistema. Šios priemonės kol kas patvirtintos tik Zairo Ebolos atmainai gydyti.
Gydymo metu siekiama palaikyti skysčių balansą (skiriamos intraveninės infuzijos), koreguoti kraujospūdį (vaistai kraujospūdžiui kelti), malšinti skausmą bei taikyti deguonies terapiją. Esant komplikacijoms kviečiami įvairių sričių specialistai. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.
Kaip apsisaugoti nuo Ebolos?
Pagrindinė atsargumo priemonė – vengti kontakto su Ebolos užsikrėtusių asmenų ar gyvūnų kūno skysčiais. Svarbu visuomet plautis rankas, ypač kontaktuojant su ligoniais ar jų aplinka. Nenaudokite nepatikrintų gyvūnų mėsos, ypač laukinės kilmės. Rizikos zonoje rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių arba naudoti prezervatyvus tol, kol virusas visiškai išnyksta iš organizmo. Taip pat reikėtų vengti kelionių protrūkio metu, dėvėti apsaugines priemones slaugant sergančiuosius.
Norintiems apsisaugoti yra skiepų nuo Ebolos. Skiepijami su didele rizika susidurti – medikai, laboratorijų darbuotojai. Dažniausiai naudojamas Ervebo® skiepas, taip pat yra dviejų dalių vakcina Zabdeno®/Mvabea®, skirta tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo 1 metų.
Kaip klostosi Ebolos eiga?
Kuo anksčiau žmogus pradeda gydytis, tuo daugiau šansų pilnai pasveikti. Susirgus rekomenduojama izoliuotis, kad neplistų infekcija, o gydytojai privalo dirbti su specialia apsauga.
Po pasveikimo imuninė sistema įgyja apsaugą nuo Ebolos, kuri trunka apie dešimt metų. Tačiau net pasibaigus simptomams, virusas kūne gali užsilikti kelias savaites ar net mėnesius – ypač centrinėje nervų sistemoje, spermoje ar akyse. Viena didžiausių rizikų – ilgai išliekanti galimybė užkrėsti kitus per lytinius santykius. Todėl būtina lytinių santykių metu naudoti apsaugos priemones tol, kol tyrimai patvirtina, kad žmogus nebedaro pavojaus kitiems.
Ar galima visiškai pasveikti po Ebolos?
Nors Ebolos mirtis dažnai siekdavo net 90 %, skirtingų atmainų pavojingumas nevienodas. Zairo virusas susijęs su didžiausiu mirtingumu, Sudano virusas – apie pusę susirgusiųjų neišgyvena, Bundibugyo atmaina šiek tiek retesnė. Taï Forest virusas užfiksuotas vos vienu atveju, ir jis nesibaigė mirtimi. Statistiškai visų protrūkių vidutinis išgyvenamumas siekia apie 50 %.
Ar Ebola vis dar egzistuoja?
Net ir už Ebolos protrūkių ribų, virusas išlieka tam tikruose laukiniuose gyvūnuose, todėl ištikimų naujų atvejų tikimybė niekur nedingo. Infekcija gali kartkartėmis vėl išplisti, kai virusas iš gyvūnų patenka į žmogaus populiaciją.
