Fizinio krūvio sukelta astma – tai būklė, kai fizinės veiklos metu ar jai pasibaigus kvėpavimo takai susiaurėja ir pasidaro sunku kvėpuoti. Tokiais atvejais dažnai pasireiškia astmos požymiai, pavyzdžiui, dusulys, kosulys ar švokštimas, kurie gali apsunkinti ir trumpą fizinį aktyvumą, ir intensyvų sportą.
- 1.Kas yra fizinio krūvio sukelta astma?
- 2.Kiek dažnai pasireiškia ši liga?
- 3.Fizinio krūvio sukelta astma – simptomai
- 4.Kodėl atsiranda fizinio krūvio sukelta astma?
- 5.Kokie užsiėmimai dažniausiai išprovokuoja simptomus?
- 6.Kokie veiksniai padidina riziką?
- 7.Kaip nustatoma fizinio krūvio sukelta astma?
- 8.Kaip gydoma fizinio krūvio astma?
- 9.Kaip išvengti fizinio krūvio sukelto dusulio?
- 10.Ko tikėtis ir kaip sugyventi su šia liga?
- 11.Kaip sužinoti, ar tai fizinio krūvio sukelta astma?
- 12.Kada reikalinga gydytojo konsultacija?
- 13.Kada būtina skubi pagalba?
- 14.Ką verta aptarti su gydytoju?
Kas yra fizinio krūvio sukelta astma?
Ši liga, neretai vadinama ir fizinio krūvio bronchokonstrikcija arba sportine astma, išsivysto, kai sportuojant ar atliekant kitą aktyvią veiklą kvėpavimo takai laikinai susiaurėja. Dėl to žmogų gali varginti astmos simptomai tiek veiklos metu, tiek iškart jai pasibaigus. Esant šaltam, sausam orui ar aukštam oro užterštumo ar žiedadulkių kiekiui, simptomai dažniausiai stiprėja.
Kiek dažnai pasireiškia ši liga?
Tikimybė jausti fizinio krūvio astmos simptomus turi net iki 90 % visų astma sergančių žmonių. Tačiau tokius požymius gali patirti ir tie, kuriems astma nėra diagnozuota – iki penktadalio populiacijos fizinio aktyvumo metu pastebi tipinius šios ligos simptomus.
Fizinio krūvio sukelta astma – simptomai
Po intensyvios veiklos ar ją pradėjus, labiausiai pastebimi šie požymiai:
- Krūtinės spaudimas ar sunkumo jausmas.
- Kosulys – daliai žmonių tai gali būti vienintelis požymis.
- Dusulys ir sunkumas iškvėpti orą.
Simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki stiprių. Kai kuriems jie pasirodo vos po kelių minučių nuo fizinės veiklos pradžios arba tik ją užbaigus. Dažniausiai, praėjus maždaug pusvalandžiui po poilsio, savijauta pagerėja.
Kai kuriems asmenims požymiai gali atsinaujinti iki 12 valandų po treniruotės – šie vėlyvos fazės simptomai kartais pasireiškia net ramybės metu ir gali užsitęsti iki visos dienos.
Kodėl atsiranda fizinio krūvio sukelta astma?
Šią būseną provokuoja intensyvus aerobinis sportas, o stiprūs simptomai dažniau pasitaiko tokiomis aplinkybėmis:
- kvėpuojant sausu, šaltu oru,
- kai aplinkoje daug žiedadulkių ar oro tarša yra didelė,
- atsigaunant po peršalimo ar kvėpavimo takų infekcijos,
- įkvėpus dūmų, cheminių garų ar valiklių kvapo.
Kokie užsiėmimai dažniausiai išprovokuoja simptomus?
Nors bet kokia fizinė veikla gali sukelti simptomų, didžiausią riziką kelia tos, kurios reikalauja nuolatinio didelio fizinio krūvio ar vyksta šaltame ore. Dažniausi pavyzdžiai būtų:
- Krepšinis, futbolas,
- Ledo ritulys, dailusis čiuožimas,
- Ilgo nuotolio bėgimas,
- Slidinėjimas ar snieglenčių sportas,
- Plaukimas, nardymas ar vandensvydis (ypač uždaruose baseinuose, chloruotu vandeniu).
Kokie veiksniai padidina riziką?
Žmonės, sergantys astma ar alergijomis, dažniau patiria fizinio krūvio bronchokonstrikciją. Dažniau šis sutrikimas pastebimas ir tarp profesionalių sportininkų, pavyzdžiui, dažni atvejai pasitaiko elitinėms sporto grupėms, kaip, sakykime, olimpiečiams ar profesionaliems ledo ritulio, futbolo sportininkams – kai kurie tyrimai rodo, kad net 3–7 sportininkai iš 10 gali turėti šį susirgimą.
Kaip nustatoma fizinio krūvio sukelta astma?
Diagnozuodamas sutrikimą, gydytojas pirmiausia tiksliai išklausinėja apie jūsų patiriamus simptomus, jų trukmę, aplinkybes ir šeimos ligų istoriją. Būtina išklausyti širdies ir plaučių garsus, o prireikus atliekami papildomi tyrimai:
- Plaučių funkcijos ištyrimas (dažnai naudojamas spirometras),
- Fizinio krūvio mėginys – bėgant takeliu ar minant dviratį matuojama kvėpavimo funkcija prieš ir po krūvio,
- Kai kuriais atvejais – krūtinės ląstos rentgenograma.
Kaip gydoma fizinio krūvio astma?
Pagrindinis gydymo tikslas – užkirsti kelią simptomams ir juos suvaldyti. Be prevencinių priemonių (pavyzdžiui, apšilimo), gydytojas gali paskirti specialių vaistų. Kai kurie iš jų naudojami simptomams malšinti, kiti – jų prevencijai.
Vaistai, skirti šios būklės kontrolei:
- Trumpai veikiantys beta adrenomimetikai (vadinamieji gelbstintys inhaliatoriai) greitai atpalaiduoja kvėpavimo takus – rekomenduojama pavartoti likus maždaug 15 minučių iki aktyvumo.
- Ilgai veikiantys beta adrenomimetikai kartu su gliukokortikosteroidais. Jie padeda užkirsti kelią simptomams, jei yra naudojami prieš sportą (pusvalandžiu ar valanda iki fizinės veiklos).
- Gliukokortikosteroidai retais atvejais naudojami nuolat, kad sumažintų kvėpavimo takų uždegimą.
- Mastocitų stabilizatoriai gali būti inhaliuojami prieš treniruotę, kad apsaugotų kvėpavimo takus nuo uždegimo.
- Leukotrienų inhibitoriai bei antihistamininiai vaistai padeda kai kuriems žmonėms.
Kaip išvengti fizinio krūvio sukelto dusulio?
Kruopštus pasiruošimas padeda išvengti astmos priepuolių.
- Prieš sportuodami skirkite laiko apšilimui (6–10 min.). Tinkamą apšilimą rekomenduos gydytojas pagal jūsų amžių, sveikatos būklę ir sporto pobūdį.
- Prieš išeinant į lauką patikrinkite oro kokybės ir žiedadulkių duomenis – jei tarša didelė, rinkitės patalpas.
- Šaltyje ar sausame ore kvėpuokite per šaliką, kaukę ar kitaip pridengtą burną/nosį.
- Jei sergate astma, stipriai laikykitės gydymo plano: naudokite inhaliatorius ir kitus vaistus pagal gydytojo patarimus.
- Vaikų atveju, būtina informuoti mokytojus, trenerius apie buvusius dusulio atvejus ir galimus simptomus, kad jie žinotų, kaip reaguoti.
- Stebėkite savo ar vaiko būklę – simptomai gali pasireikšti tiek fizinės veiklos metu, tiek po jos.
Pasirinkite tinkamas veiklas – viduje atliekami ar mažesnio intensyvumo sportai dažniausiai sukelia mažiau problemų. Pavyzdžiui, basebolas, boulingas, golfas, gimnastika, fechtavimas, šuoliai ar trumpi bėgimai, tenisas, tinklinis ar paprastas ėjimas. Jei mėgstate vandens sportą – rekomenduojama rinktis sūriavandenį baseiną ar natūralų vandens telkinį be chloro.
Ko tikėtis ir kaip sugyventi su šia liga?
Net turint fizinio krūvio sukeltą astmą, galima išlaikyti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. Kad galėtumėte nevaržomai sportuoti, svarbiausia laikytis nustatyto gydymo plano ir žinoti, kaip veikia vaistai.
Kaip sužinoti, ar tai fizinio krūvio sukelta astma?
Jei pastebite, jog dusulys, kosulys ar spaudimas krūtinėje visada pasireiškia aktyvumo metu ar netrukus po jo – rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės atskirti šią būklę nuo kitų ligų.
Kada reikalinga gydytojo konsultacija?
Kilus įtarimui dėl fizinio krūvio bronchokonstrikcijos ar jai būdingų simptomų vaikui, verta pasitarti su gydytoju. Geriau, jei vėlesnėse konsultacijose galėsite tiksliai apibūdinti:
- Kokie simptomai pasireiškia ir kokiomis aplinkybėmis,
- Kiek laiko jie trunka,
- Kokios veiklos juos išprovokuoja (laikosi vienodo sporto metu, lauke ar patalpose?),
- Ką padarius jie palengvėja.
Jei gydytojas išrašo inhaliatorių, paprašykite parodyti, kaip tinkamai juo naudotis – nevarkite klausti rūpimų klausimų.
Kada būtina skubi pagalba?
Jei jūs ar jūsų artimasis staiga patiria labai sunkų dusulį ar kvėpavimo funkcijos sutrikimą, nedelsiant kreipkitės į gydytojus dėl pagalbos.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokios priemonės veiksmingiausios simptomams išvengti?
- Ar galima tęsti mėgstamą sportinę veiklą?
- Kaip vartoti paskirtus vaistus?
- Gal gali praktiškai parodyti, kaip tinkamai naudoti inhaliatorių?
