Garstyčių alergija – reta, tačiau viena dažnesnių alergijų prieskoniams. Ji gali išsivystyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Reaguodamas į garstyčias ir jų produktus, žmogaus imuninė sistema sureaguoja pernelyg stipriai, kaip į galimą pavojų.
Kas yra garstyčios?
Garstyčių augalas priklauso kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimai, kaip ir brokoliai, briuselio kopūstai ar žiediniai kopūstai. Nors šių daržovių galima valgyti net turint garstyčių alergiją, garstyčių sėklų reikėtų vengti. Maisto gamintojai ir namų virtuvėse dažnai naudoja visas, maltas ar traiškytas garstyčių sėklas marinatams, prieskoniams ir užtepams gaminti. Garstyčių milteliai dedami į sriubas, padažus ar salotų užpilus, o kai kuriems žmonėms patinka ir aitrūs garstyčių lapai (mustard greens).
Kaip organizmas reaguoja į maisto alergenus?
Maisto alergijos atsiranda tuomet, kai imuninė sistema tam tikras medžiagas maiste palaiko pavojingomis, nors jos tokios nėra. Dėl to pradeda gamintis antikūnai, o organizmas reaguoja į alergeną – taip ir kyla alerginė reakcija.
Garstyčių alergija nėra tokia dažna ar žinoma, kaip, pavyzdžiui, alergija riešutams ar pienui, tačiau pasekmės gali būti rimtos ir net gyvybei pavojingos.
Kiek dažna garstyčių alergija?
Garstyčių alergijos paplitimas pasaulyje nėra tiksliai žinomas, nes dažnai lengvesni simptomai neatpažįstami. Nors apskritai maisto alergijos būdingos didelei daliai vaikų bei suaugusiųjų, garstyčios dažnesnis alergenas tose šalyse, kur jos populiarios – pavyzdžiui, Prancūzijoje.
Kodėl kyla alergija garstyčioms?
Nors garstyčios pačios savaime nepavojingos, alergijos atveju imuninė sistema atpažįsta tam tikrus jose esančius baltymus kaip grėsmę. Organizmas pradeda gaminti antikūnus, norėdamas tuos „svetimkūnius“ sunaikinti, ir būtent ši reakcija sukelia alergijos simptomus. Kodėl kai kurie žmonės išsiugdo tokią imuninės sistemos reakciją, dar nėra aišku.
Kas rizikuoja susirgti garstyčių alergija?
- Žmonės, sergantys alerginiu rinitu (šienlige)
- Astma sergantys asmenys
- Tie, kuriems pasireiškia egzema
Garstyčių alergijos simptomai
Garstyčių alergija pasireiškia skirtingai kiekvienam žmogui – kai kurie jaučia tik lengvus požymius, todėl net nesupranta, kad jiems ši alergija yra. Simptomai gali pasireikšti tiek iškart, tiek po kiek laiko nuo kontakto su garstyčiomis.
- Pilvo skausmas
- Vėmimas ar pykinimas
- Viduriavimas
- Odos bėrimai, dilgėlinė
- Vargina galvos svaigimas
- Tinimas, ypač lūpų, liežuvio ar veido srityje
- Gerklės patinimas, sunkumas ryjant
- Dusulys ar švokštimas kvėpuojant
Pavojingos komplikacijos
Sunki alergija garstyčioms gali baigtis anafilaksija – greita ir stipria imunine reakcija. Tokiais atvejais žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas: pavojingai sumažėja kraujospūdis, stipriai tinsta gerklė, ir gali būti sunku kvėpuoti. Tokia būklė kelia pavojų gyvybei ir reikalauja skubios medicinos pagalbos. Garstyčių alergija turintiems asmenims patariama visada su savimi turėti adrenalino (epinefrino) autoinjektorių.
Kaip nustatoma garstyčių alergija?
Diagnozę dažniausiai nustato alergologas-imunologas. Vertinama tiek ligos, tiek šeimos anamnezė, simptomai. Atliekami šie tyrimai:
- Odos dūrio testas: ant odos patepama nedideliais alergenų kiekiais ir stebima reakcija.
- Kraujo tyrimas: ieškoma alergijai būdingų antikūnų, jų padidėjęs kiekis gali ženklinti alergiją, bet būna ir klaidingai teigiamų rezultatų.
- Maisto provokacijos testas: gydytojo priežiūroje mažais kiekiais vartojama garstyčių ir stebima organizmo reakcija. Šį testą leidžiama atlikti tik medicinos įstaigoje, kur galima suteikti skubią pagalbą.
Kaip gydoma ir valdoma garstyčių alergija?
Garstyčių alergijos visiškai išgydyti neįmanoma. Simptomams slopinti gali būti skiriami geriamieji ar receptiniai antihistamininiai vaistai – jie padeda sumažinti bėrimus, niežulį ar kvėpavimo sunkumus. Jeigu gresia sunkios komplikacijos, būtina nuolat turėti adrenalino preparatus.
Norint išvengti alerginės reakcijos, svarbiausia vengti garstyčių ir visų produktų, kuriuose jos gali būti. Reikėtų gaminti maistą atskirai, vengti kryžminio užteršimo, pasirinkti patikimus restoranus ar pateikti aiškias sąlygas dėl alergeno pašalinimo iš patiekalų.
Kaip sumažinti riziką?
Alergijos išvengti negalima, tačiau įmanoma sumažinti kontakto su alergenais tikimybę. Ruošiant maistą, vertėtų nuolat peržiūrėti produktų sudėtį. Gamintojai gali bet kada keisti ingredientus, net jei produktas anksčiau buvo saugus, todėl tenka skaityti etiketę kaskart perkant prekę.
Daugelyje šalių reikalaujama aiškiai nurodyti pagrindinius alergenus maisto etiketėse, tačiau garstyčios ne visur patenka į šį sąrašą. Tai reiškia, kad ant gaminių dažnai nėra atskiro užrašo apie garstyčių sudėtį, tad ne visada pavyks vizualiai, pagal skonį ar kvapą atpažinti alergeną.
Kai kuriose Europos, Azijos ar Kanados šalyse garstyčios įtrauktos į svarbiausių alergenų sąrašą, todėl maisto produktų etiketėse dažnai galima išvysti aiškius perspėjimus apie jų sudėtį.
Kokio maisto turėtų vengti alergiški garstyčioms asmenys?
- Kūdikių maistas
- Šaltai spaustas rapso ar rapsų aliejus
- Prieskoniai ir padažai: kečupas, majonezas, barbekiu padažas
- Kari prieskoniai, karis
- Marinuoti produktai, rauginti agurkai
- Traškučiai, sausainiai su sėklomis, preceliai
- Dešros, mėsos gaminiai
- Sriubos ir salotų užpilai
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei pasunkėja kvėpavimas
- Atsiranda patinimas veido ar kaklo srityje
- Odoje išberia, atsiranda dilgėlinė
- Itin ūmūs virškinimo sutrikimai (skausmas, vėmimas, viduriavimas)
Dažniausi klausimai gydytojui
- Kodėl man atsirado ši alergija?
- Kokio maisto reikėtų vengti?
- Ar mano šeimos nariai taip pat rizikuoja sirgti maisto alergijomis?
- Ar artimieji turėtų taip pat atsisakyti garstyčių?
- Ar būtina turėti su savimi adrenalino preparatą?
Ką svarbu žinoti apie kiečio-garstyčių alergijos sindromą?
Kiečio-garstyčių alergijos sindromas – reta žiedadulkių ir maisto alergijos forma, dar vadinama oraliniu alergijos sindromu. Jam būdingos reakcijos tiek į kiečio (mugwort) augalą ar jo žiedadulkes, tiek į garstyčias. Kartais ši alergija pasireiškia išgėrus žolelių arbatos, papildų ar vaistų su kiečiu, taip pat įkvėpus žiedadulkes iš oro.
Šiuo atveju imuninė sistema klaidingai atpažįsta kiečio ir garstyčių baltymus kaip labai panašius, todėl organizmas sureaguoja bendrai į abu alergenus – pradeda niežtėti lūpas, gomurį, patinsta burna, liežuvis ar gerklė. Ši sindromo forma paprastai nesukelia anafilaksijos.
- Didžiausia rizika – vaikams ir paaugliams, sergantiems alerginiu rinitu
- Dažnai pasitaiko žmonėms, kuriems pasireiškia alergija kiečiui
- Dažniau aptinkama vietovėse, kur auga kiečiai
Kuo skiriasi garstyčių alergija ir netoleravimas?
Alergija garstyčioms – tai imuninės sistemos reakcija, pasireiškianti vos po kontakto su maistu ir galinti būti pavojinga gyvybei (dusulys, anafilaksija). Tuo tarpu netoleravimas garstyčioms paveikia virškinimo sistemą – paprastai pasireiškia tokiomis problemomis kaip virškinimo sutrikimai, tačiau simptomai atsiranda vėliau, kai maistas virškinamas. Alergija pavojingesnė, o netoleravimas dažniausiai sukelia tik nemalonius pojūčius.
Kodėl garstyčios skatina prakaituoti?
Prakaitavimas po aštraus ar karšto maisto vartojimo – įprastas reiškinys, vadinamas gustatoriniu (arba Frey) sindromu. Garstyčių sėklose randama sinigrino – tą pačią aitrą suteikiančios medžiagos, kaip ir krienuose. Sutrintose ar sumaltose garstyčiose išsiskiria fermentas mirosinazė, kuris šaltame vandenyje virsta aitria garstyčių aliejumi. Ši medžiaga dažnai sukelia šilumos pojūtį, todėl organizmas pradeda šalinti šilumą prakaituodamas.
