Gausus menstruacijų kraujavimas (anksčiau žinomas kaip menorragija) pasireiškia, kai menstruacijų metu prarandama daugiau nei 80 mililitrų (5-6 šaukštai) kraujo per ciklą arba menstruacijos trunka ilgiau nei septynias dienas. Normalios menstruacijos metu žmogus paprastai praranda 35-40 mililitrų (2-3 šaukštus) kraujo per keturias aštuonias dienas. Gausus menstruacijų kraujavimas gali sukelti anemiją, silpnumą ir nuovargį.
Kokie yra gausaus menstruacijų kraujavimo simptomai?
- Skundai dėl skausmo apatinėje pilvo dalyje.
- Menstruacijos trunka ilgiau nei septynias dienas.
- Menstruacijų metu prarandama daugiau nei 80 mililitrų kraujo. (Įprastai prarandama 35-40 mililitrų.)
- Kraujavimas su didesniais nei ketvirčio dydžio krešuliais.
- Anemijos simptomai, tokie kaip dusulys ir nuovargis.
- Reikia keisti tamponą ar higieninę pagalvėlę kas valandą bent dvi valandas iš eilės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei turite gausų kraujavimą, dėl kurio turite keisti tamponą ar pagalvėlę kas valandą, patiriate makšties kraujavimą tarp menstruacijų ar neįprastą makšties kraujavimą, arba kraujuojate po menopauzės, pasitarkite su ginekologu dėl tinkamos diagnozės ir gydymo.
Kokios yra gausaus menstruacijų kraujavimo priežastys?
- Hormonų disbalansas: Hormonai, tokie kaip estrogenas ir progesteronas, reguliuoja menstruacinį ciklą. Tačiau, esant dideliam kūno svoriui arba turint tokių sveikatos sutrikimų kaip anovuliacija, skydliaukės liga ir policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), gali pasireikšti hormonų disbalansas, sukeliantis gausų menstruacijų kraujavimą.
- Neveikiantys augliai gimdoje: Gimdos polipai, fibroidai ir adenomiozė gali sukelti nenormalius ląstelių augimus gimdoje, prisidedančius prie pernelyg gausaus menstruacijų kraujavimo.
- Vėžiniai augliai gimdoje: Endometriumo hiperplazija, gimdos vėžys ar gimdos kaklelio vėžys gali sukelti gausų menstruacijų kraujavimą.
- Lytiškai plintančios infekcijos: Tai apima chlamidiją, gonorėją, trichomonozę ir lėtinį endometritą.
- Nėštumo komplikacijos: Gausus kraujavimas nėštumo metu gali būti persileidimo, negimdinio nėštumo ar hematomos, susidariusios po Cezario pjūvio, požymis.
- Kitos medicininės būklės: Gausus menstruacijų kraujavimas gali būti dėl paveldimų kraujavimo sutrikimų, tokių kaip Von Willebrand liga, ir kitų ligų, tokių kaip kepenų liga, inkstų liga, dubens uždegiminė liga, leukemija ar trombocitų sutrikimai.
- Vaistai: Antikoaguliantai, aspirinas, hormonų pakaitinė terapija, krūties vėžio vaistai, tokie kaip tamoksifenas, kontraceptinės tabletės ir injekcijos bei intrauteriniai prietaisai gali sukelti nenormalų gimdos kraujavimą.
Kaip diagnozuojamas gausus menstruacijų kraujavimas?
- Istorija ir fizinis egzaminas. Gydytojas paklaus apie jūsų simptomus ir atliks fizinį bei dubens egzaminą.
- Kraujotakos tyrimai, siekiant patikrinti geležies lygius ir nustatyti, ar turite anemiją, skydliaukės ligą ar kraujavimo sutrikimą.
- Pap testas gali nustatyti, ar turite infekciją, uždegimą ar vėžio požymių.
- Transvaginalinis ultragarsas, skirtas įvertinti organus ir audinius dubens srityje.
- Sonohisterograma arba druskos infuzijos sonografija gali įvertinti gimdos gleivinę, užpildant ją druska. Šis metodas gali tiksliau nustatyti bet kokius intrauterinius pažeidimus nei įprastas ultragarsas.
- Endometriumo biopsija gali nustatyti vėžį ar gleivinės anomalijas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali parodyti nenormalius struktūras gimdoje.
- Histeroskopija gali apžiūrėti makštį, gimdos kaklelį ir gimdą, ieškant polipų, fibroidų ar kitų anomalijų, kurias galima pašalinti tuo pačiu metu.
- Gimdos kaklelio kultūra gali nustatyti infekciją gimdoje.
Kaip gydomas gausus menstruacijų kraujavimas?
Tinkamas gydymas priklauso nuo gausaus menstruacijų kraujavimo priežasties ir sunkumo, amžiaus ir medicininės istorijos, kūno reakcijos į vaistus bei pageidavimų. Jūsų ginekologas gali pasiūlyti variantus, kurie atitinka jūsų simptomus ir nėštumo planus.
Vaistai
- Nespecifiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID), tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas, gali palengvinti mėšlungį ir sumažinti kraujavimą.
- Geriamieji kontraceptikai, makšties žiedai, pleistrai ar IUD gali skatinti reguliarias menstruacijas ir sumažinti kraujo tekėjimą.
- Hormonų pakaitinė terapija gali subalansuoti estrogeno ir progesterono lygius, potencialiai sumažinant gausų menstruacijų kraujavimą. Ji taip pat tinka perimenopauzės metu pasireiškiančiam gausiam kraujavimui.
- Antifibrinoliziniai vaistai, tokie kaip traneksamo rūgštis, gali greitai sulėtinti menstruacijų kraujavimą, padedant kraujo krešėjimo sistemai.
- Gonadotropiną išskiriančių hormonų (GnRH) agonistai gali laikinai sustabdyti arba sumažinti kraujavimą, slopindami ovuliaciją.
Chirurginiai metodai
- Histeroskopija
- Miomatektomija
- Gimdos arterijų embolizacija gali sumažinti kraujo tekėjimą į fibroidus ir navikus.
- Endometriumo abliacija gali pašalinti visą arba dalį gimdos gleivinės. Dažnai gydytojai rekomenduoja sterilizaciją po to, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų, jei įvyktų nėštumas, nes endometriumo abliacija kelia riziką būsimam vaisiui.
- Histerektomija
Koks gydymas man tinka?
Šiaip jau gydytojai rekomenduoja vaistus. Jei planuojate nėštumą per ateinančius kelis mėnesius, nespecifiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID) arba antifibrinoliziniai vaistai būtų tinkami. Vis dėlto, NSAID gali būti ne tokie veiksmingi gydant gausų menstruacijų kraujavimą, palyginti su hormoniniais gydymo metodais. Jei nėštumo planai yra toli ateityje, hormoninės kontracepcijos metodai, hormoninė IUD, progestinų tabletės ar injekciniai progestinai gali būti tinkamos galimybės. Jei nusprendėte neplanuoti ateities nėštumų, bet kuris iš anksčiau minėtų medicininių gydymo metodų gali būti taikomas. Tarp jų hormoninė kontracepcija (įskaitant IUD) ir antifibrinoliziniai vaistai greičiausiai bus veiksmingiausi. Jei vienas ar keli vaistai nėra veiksmingi, gydytojai gali pasiūlyti chirurginius gydymo metodus.
Kaip užkirsti kelią gausiam menstruacijų kraujavimui?
Užkirsti kelią gausiam menstruacijų kraujavimui gali būti ne visada įmanoma. Jei patiriate simptomus, patartina kreiptis į ginekologą dėl tikslios diagnozės ir veiksmingo gydymo, kad būtų išspręsta jūsų būklė.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
- Surinkite simptomus, vaistus, kuriuos vartojate, ir asmeninę informaciją.
- Užsirašykite klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui. Pavyzdžiui:
- Kokios yra mano simptomų priežastys?
- Ar man reikia atlikti kokią nors diagnostinę procedūrą?
- Ar mano simptomai laikini?
- Kokie gydymo variantai yra prieinami?
- Kaip galiu valdyti savo esamą būklę?
Pasiruoškite atsakyti į klausimus, kuriuos gali užduoti gydytojas. Pavyzdžiui:
- Kada pirmą kartą patyrėte simptomus?
- Ar jūsų simptomai pasikartoja ar yra nuolatiniai?
- Ar jūsų simptomai progresuoja?
- Kas pagerina ar pablogina jūsų simptomus?
DUK
- Ar gausus menstruacijų kraujavimas kelia grėsmę gyvybei? Dažniausiai ne. Tačiau didelis kraujo netekimas gali kelti riziką. Nedelsdami kreipkitės į medicinos pagalbą, jei kas valandą keičiate higienines pagalvėles ar tamponus dvi valandas iš eilės.
- Kas laikoma normaliu menstruacijų kraujavimu? Normalu, kad menstruacijų metu keičiate tamponą ar higieninę pagalvėlę kas 3-4 valandas. Jei turite juos keisti dažniau arba dėvite dvi pagalvėles tuo pačiu metu, galite turėti gausų menstruacijų kraujavimą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
