Kiaušidžių geltonkūnio cista – tai nestandartinis, bet dažniausiai nekenksmingas darinys, kuris susidaro kiaušidėse po ovuliacijos, kai išsiskyrus kiaušinėliui vietoje susiformuoja geltonkūnis. Ši laikina ląstelių struktūra yra svarbi tiek pastojimo pradžioje, tiek nėštumo eigai.
Kas yra geltonkūnio cista?
Geltonkūnio cista – tai skysčiu užpildyta ertmė, atsirandanti geltonkūnyje, kuris susidaro kas mėnesį po kiaušinėlio išsiskyrimo. Įprastai geltonkūnis gamina hormoną progesteroną, padedantį paruošti gimdą apvaisinimui ir nėštumui. Jei jo nebereikia, geltonkūnis sunyksta. Tačiau kartais geltonkūnis neišnyksta ir prisipildo skysčiu – tuomet susidaro cista. Daugumai moterų ši būklė nepastebima ir nesukelia nemalonių pojūčių.
Kaip geltonkūnio cista susidaro?
Kiekvienos ovuliacijos metu vienoje kiaušidėje subręsta folikulas ir išleidžia kiaušinėlį. Iš folikulo sienelės, kur išėjo kiaušinėlis, formuojasi geltonkūnis. Jei įvyksta apvaisinimas, geltonkūnis kurį laiką gamina progesteroną, reikalingą vaisiaus vystymuisi. Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinus gimdoje, progesteronas padeda išlaikyti tinkamą gimdos gleivinę ir sudaro saugią aplinką.
Jeigu nėštumas neįvyksta, progesterono poreikis išnyksta ir geltonkūnis išnyksta maždaug per 10 dienų po ovuliacijos. Jei moteris pastoja, geltonkūnis aktyvus lieka iki maždaug 12 nėštumo savaitės – vėliau šią funkciją perima placenta. Kartais geltonkūnis pradeda kaupti skysčius ir susidaro nestandartinė cista. Dažniausiai tokia cista pranyksta savaime, vos tik geltonkūnis suyra.
Geltonkūnio cista – dažnumas ir kam pasitaiko
Geltonkūnio cista gali pasitaikyti bet kuriai moteriai, kuri turi menstruacijas. Šios cistos paprastai nustatomos rutiniškai nėštumo pradžioje atliekant ultragarsinius tyrimus, nes nėščiosioms jos išlieka ilgiau. Dauguma moterų nejaučia jokių simptomų, todėl dažnai nė nenutuokia apie tokį darinį.
Geltonkūnio kilmės cistos laikomos viena dažniausių gerybinių auglių formų, randamų ankstyvojo nėštumo metu, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
Geltonkūnio cistos simptomai
Mažos cistos dažniausiai jokių požymių nesukelia. Jeigu ji plyšta, ima kraujuoti arba užsisuka (įvyksta vadinama sukimas – torsija), gali pasireikšti stiprus pilvo apačios skausmas, stiprus pykinimas ir vėmimas, galvos svaigimas ar silpnumas. Tokie atvejai reti, tačiau jie reikalauja skubaus ištyrimo.
- Nuolatinis pilvo apatinės dalies skausmas kartu su pykinimu ar vėmimu.
- Staigus, aštrus skausmas viename pilvo ar dubens šone.
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas arba alpimo pojūtis.
- Netikėtas pečių srities skausmas.
Tokie simptomai yra svarbūs ir reikalauja neatidėliotino dėmesio. Vis dėlto, paprastai geltonkūnio cista išlieka „tyli“ ir nesudaro problemų – ji susiformuoja ir pranyksta savaime, nė nesukėlus diskomforto.
Diagnozės nustatymas
Dažniausiai geltonkūnio cista aptinkama atliekant ultragarsinius ginekologinius tyrimus. Transvaginalinis ultragarsas leidžia detaliai apžiūrėti kiaušides ir gimdą – specialus zondas įvedamas į makštį, ir monitoriuje aiškiai matomas cistos vaizdas. Kartais papildomai gali būti tiriami hormonų kiekiai, jeigu reikia tiksliau įvertinti susidariusį darinį.
Gydymo ir priežiūros principai
Dauguma geltonkūnio cistų gydymo nereikalauja. Nėščioms moterims dažniausiai cista išnyksta antrą nėštumo trimestrą, o jei nėra nėštumo – per kelias savaites po ovuliacijos. Paprastai iki trečio menstruacinio ciklo cista jau būna pranykusi.
Jei vis dėlto atsiranda nemalonių simptomų, gydytojas gali patarti:
- Pailsėti ir riboti aktyvumą.
- Vartoti vaistus nuo skausmo.
- Kuriam laikui susilaikyti nuo lytinių santykių, jei jie didina nemalonius pojūčius.
Labai retais atvejais, kai cista ima augti ir grasina pažeisti kiaušidę ar tapti grėsme nėštumui, gali būti svarstomas chirurginis pašalinimas. Tokios situacijos pasitaiko retai.
Ar galima užkirsti kelią geltonkūnio cistoms?
Neįmanoma užkirsti kelio geltonkūnio cistų susidarymui: tai yra natūralus kasmėnesinis procesas, susijęs su ovuliacija. Kiekvieno ciklo metu susiformuoja geltonkūnis, vadinasi, kiekvieną sykį gali susidaryti ir cista. Svarbiausia – šie dariniai paprastai nekenkia ir retai sukelia rūpesčių, todėl specialios profilaktikos nereikia.
Perspektyva ir kasdienis gyvenimas
Patyrus geltonkūnio cistą, galima tikėtis, kad gyvenimo kokybė nesikeis. Komplikacijos itin retos, o labiausiai tikėtina, kad viskas praeis savaime ir be jokių pasekmių.
Kada verta kreiptis pagalbos?
- Staigus, stiprus pilvo ar dubens skausmas.
- Netikėtas pečių skausmas kartu su pilvo diskomfortu.
- Svaigimas ar nuolatinis silpnumas.
- Ilgai trunkantis pykinimas ir vėmimas, lydimas skausmo bambos ar apatinės pilvo dalies srityje.
Šie požymiai gali būti rimtesnės būklės ženklas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Dažniausi klausimai apie geltonkūnio cistas
Ar geltonkūnio cistos išnyksta savaime?
Šios cistos dažniausiai pranyksta be jokio gydymo. Jei laukiatės, ji tikriausiai išnyks antrąjį nėštumo trimestrą, o jei ne – paprastai per kelias savaites po ovuliacijos.
Ar geltonkūnio cista reiškia nėštumą?
Geltonkūnio cistos buvimas nereiškia, kad esate nėščia. Visgi, nėštumo metu ši cista aptinkama dažniau, nes ją lengva pastebėti tiriant ultragarsu. Dažniausiai, kadangi ji nesukelia simptomų, galite nė nežinoti apie jos egzistavimą be ginekologinio tyrimo.
