Gerklų plyšys: tipai, simptomai ir gydymas

Gerklų plyšys – tai įgimtas plyšys, esantis tarp balso aparato ir stemplės. Šis tarpas lemia, kad maistas arba skysčiai gali patekti į kvėpavimo takus vietoje įprasto jų patekimo į stemplę, todėl vaiko plaučiai gali būti netikėtai užpildyti tuo, kas turėtų patekti į skrandį. Tokios būklės sunkumas labai priklauso nuo plyšio vietos ir dydžio – nuo itin lengvo iki sudėtingo klinikinio vaizdo.

Kas yra gerklų plyšys?

Kūdikiams, gimusiems su gerklų plyšiu, tarp balso dėžutės ir stemplės audinių lieka nepilnai susiformavusi užtvara. Tai sukuria papildomą angą tarp balso dėžutės (esančios virš trachėjos) ir stemplės. Dėl šio tarpo maistas bei skysčiai gali nukeliauti ne į skrandį, o į kvėpavimo takus, kas lemia rimtas komplikacijas ir sveikatos sutrikimus.

Gerklų plyšys – retas apsigimimas; nustatomas maždaug vienam kūdikiui iš 10 000–20 000. Užfiksuota, kad berniukams šis sutrikimas pasitaiko šiek tiek dažniau.

Gerklų plyšio tipai

Medikai skiria keturias pagrindines šio apsigimimo rūšis:

Susiję įrašai

I tipo: lengviausias variantas. Tarpas siekia tik iki balso stygų ir dažnai nesukelia ryškių požymių, todėl diagnozuojamas ne iš karto.
II tipo: plyšys gilėja žemiau balso stygų.
III tipo: atvira ertmė driekiasi dar toliau, išplinta per balso dėžutę į trachėją.
IV tipo: pats sudėtingiausias atvejis – tarpas tęsiasi dar giliau trachėjoje, kartais apima visą jos ilgį.

Gerklų plyšio simptomai

Ši įgimta būklė gali stipriai apsunkinti kūdikio kvėpavimą ir maitinimą. Dažniausi simptomai yra:

Užspringimas ar kosėjimas valgant arba geriant;
Sunku nuryti maistą ir skysčius;
Mėlyna odos, lūpų, dantenų ar nagų spalva (ypač aiškiai matoma tamsesnio gymio vaikams);
Šlapias, švokščiantis ar šiurkštus kvėpavimas;
Prastas augimas ir svorio neaugimas dėl nuolatinio alkio jausmo;
Maisto ar skysčių patekimai į kvėpavimo takus (aspiracija), didinantys plaučių uždegimų (pneumonijos) riziką;
Dažnos kvėpavimo takų infekcijos arba plaučių uždegimai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nors tikslios šio apsigimimo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad gerklų plyšys išsivysto dar ankstyvame vaisiaus augimo laikotarpyje. Jis gali būti pavienė problema, taip pat pasitaiko kaip kitų sindromų ar apsigimimų dalis. Tarp lydinčių sindromų dažniausiai minimi Opitz-Frias, VACTERL, Pallister-Hall ar CHARGE. Daugiau nei pusei vaikų su gerklų plyšiu taip pat randami kiti įgimti sutrikimai:

Tracheobronchomalacija (kvėpavimo takų sienelių silpnumas);
Lūpos ir/ar gomurio plyšys;
Įgimti širdies ar kraujagyslių pokyčiai;
Plaučių ar stemplės raidos sutrikimai;
Fistulės tarp bronchų ir stemplės ar trachėjos ir stemplės.

Diagnostika

Lengvesni gerklų plyšio atvejai, kaip I ar II tipas, neretai aptinkami tik po kelerių metų. Sunkiausi, III ar IV tipo, paprastai nustatomi jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis, dėl aiškių simptomų.

Įtarus šią būklę, vaiką apžiūri ausų, nosies ir gerklės gydytojas. Standardinė diagnostikos procedūra – mikrolaringoskopija ir bronchoskopija, atliekama taikant nuskausminimą: gydytojas įveda ploną kamerą per kvėpavimo takus ir ištiria plyšio vietą bei dydį. Papildomai dažnai įtraukiamas logopedas, kuris įvertina vaiko rijimo ar kalbos funkciją.

Gydymo galimybės

Gydant gerklų plyšį, daugeliui vaikų prireikia operacijos. Lengviausio, I tipo, atveju kartais pakanka gydymo vaistais nuo refliukso ir stebėjimo. II, III ir IV tipo plyšiams dažniausiai rekomenduojama chirurginė korekcija – operacija pasirenkama individualiai, priklausomai nuo defekto pobūdžio:

Minimaliai invazinė užpildo injekcija: daliai vaikų laikinai į plyšį suleidžiamas užpildas, kuris sušvelnina simptomus iki kelių mėnesių. Tai dažnai pasirenkama, jei operacija atidedama vėlesniam laikotarpiui.
Minimaliai invazinė endoskopinė operacija: naudojant lazerį pašalinami audiniai, uždaromas plyšys siūlėmis.
Atvira operacija: didesniems plyšiams, ypač IV tipo, chirurgai prieina per vaiko kaklą ir užsiuva defektą rankiniu būdu.

Procedūrų metu taikoma narkozė, tad mažieji nejaučia skausmo. Gydymo laiką ir metodą parenka gydytojų komanda pagal vaiko būklę.

Galimos gydymo komplikacijos

Stemplės susiaurėjimas;
Sulūžusios ar atsivėrusios siūlės;
Šiurkštus, garsus kvėpavimas, laringomalacija;
Nervų pažeidimai aplink balso dėžutę;
Uždegimas krūtinės ertmėje tarp plaučių (mediastinitas);
Oro kaupimasis po oda (chirurginė emfizema);
Takų užkritimas kvėpuojant (tracheomalacija).

Kiekvienu atveju galimų komplikacijų riziką lemia ne tik plyšio tipas ir pasirinkta operacijos rūšis, bet ir bendra vaiko sveikata.

Atsigavimas po gydymo

Po operacijos vaikas ligoninėje paprastai stebimas bent dvi dienas. Proto užtrunka kelias savaites ar net mėnesius, kol visiškai sugiję siūlės ir atstatomos kvėpavimo bei rijimo funkcijos.

Ligos prognozė

Ankstyvai diagnozavus ir tinkamai gydant gerklų plyšį, dauguma vaikų pasveiksta ir gyvena visavertį gyvenimą. Naujausi duomenys rodo, kad net 90 % operuotų vaikų jau per šešias savaites pastebi ryškius sveikatos pagerėjimus. Visgi, sunkiausių – IV tipo – atvejų gydymas gali būti sudėtingesnis, kartais prireikia kelių operacijų ir ilgesnės hospitalizacijos.

Gerklų plyšys dažniausiai nesutrumpina gyvenimo trukmės, išskyrus tuos atvejus, kai kartu randami itin sunkūs kiti apsigimimai ar sunkios būklės. Net pažengusiais atvejais, gerai prižiūrimi ir gydomi vaikai užaugti gali pilnavertiškai.

Gyvenimas su šia būkle ir priežiūra

Po operacijos gydytojų rekomendacijomis dažniausiai būtina reguliari stebėsena – bent kas pusmetį iki metų, tačiau tikslus vizitų skaičius priklauso nuo vaiko pokyčių ir sveikatos būklės. Per kontrolinius apsilankymus atliekami papildomi tyrimai, vertinami simptomai, aptariama bendra savijauta. Tėvams svarbu pastebėti ir laiku atkreipti dėmesį į bet kokius simptomų pakitimus.