Cervikalinė displazija – tai būsena, kai gimdos kaklelio paviršiuje pradeda augti pakitusios ląstelės, galinčios laikui bėgant virsti vėžiu. Gimdos kaklelis yra siauras kanalas, jungiantis gimdą su makštimi. Medicinoje ši būklė dar vadinama gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija (GIN). Tai reiškia, kad pakitusios ląstelės auga tik ant paviršinio sluoksnio ir nėra prasiskverbusios giliau. GIN klasifikacija atspindi, kiek didelė gimdos kaklelio epitelio dalis yra paveikta pakitimų.
- 1.Kaip skirstoma gimdos kaklelio displazija
- 2.Kam pasireiškia gimdos kaklelio displazija
- 3.Gimdos kaklelio displazijos simptomai
- 4.Priežastys, dėl kurių vystosi gimdos kaklelio displazija
- 5.Kaip nustatoma gimdos kaklelio displazija
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Ar gimdos kaklelio displazija gali būti visiškai išgydoma?
- 8.Kaip sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio displazija
- 9.Ką reikėtų žinoti diagnozavus gimdos kaklelio displaziją
- 10.Dažnesni klausimai apie gimdos kaklelio displaziją
- 11.Perspektyvos ir prognozė
Kaip skirstoma gimdos kaklelio displazija
- GIN 1 lygis – pažeidimai apima iki trečdalio epitelio storio; dažniausiai išnyksta savaime ir vėžiu virsta ypač retai.
- GIN 2 lygis – pažeista nuo trečdalio iki dviejų trečdalių epitelio.
- GIN 3 lygis – apimta daugiau nei du trečdaliai epitelio storio; šis laipsnis labiausiai tikėtinas pereiti į vėžį, todėl dažnai reikalauja gydymo.
Kam pasireiškia gimdos kaklelio displazija
Ši būklė dažniausiai užregistruojama lytiškai aktyvioms moterims. Svarbiausias rizikos veiksnys – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų. Skaičiuojama, kad didžioji dalis moterų per gyvenimą bent kartą susiduria su ŽPV, o apie pusę užsikrėtimų fiksuojama 15–25 metų amžiaus grupei.
Tačiau pačios displazijos dažniausiai nustatomos 25–35 metų moterims. Dalis atvejų pasitaiko ir vyresniame amžiuje, ypač jei infekcija užsilaiko ilgiau nei tikėtasi.
Gimdos kaklelio displazijos simptomai
Atsiradus pakitusioms ląstelėms gimdos kaklelio paviršiuje, moterys dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Kaip taisyklė, displazija aptinkama profilaktinio citologinio (PAP) tyrimo metu. Tik retais atvejais gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas iš makšties ar kraujavimas po lytinių santykių.
Priežastys, dėl kurių vystosi gimdos kaklelio displazija
ŽPV užsikrėtimas yra lemiamas veiksnys displazijos atsiradimui. Virusas perduodamas lytinių santykių metu. Iš daugiau nei 100 ŽPV atmainų keliolika yra laikomos didelės rizikos (pavyzdžiui, ŽPV-16 ir ŽPV-18), jos ypatingai linkusios sukelti gimdos kaklelio pakitimus.
Nors dauguma infekcijų praeina savaime ir nesukelia ilgalaikių pasekmių, daliai moterų laikui bėgant susiformuoja nenormalios ląstelės. Kai kurie rizikos veiksniai padidina pavojų susirgti:
- Amžius virš 55 metų – vyresnėms moterims infekcija užtrunka ilgiau.
- Rūkymas ar tabako vartojimas – tokiais atvejais rizika displazijai išauga dvigubai.
- Susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, dėl imunosupresantų vartojimo ar kitų infekcijų.
Kaip nustatoma gimdos kaklelio displazija
Dažniausiai gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP) išduoda pirmuosius ženklus apie nenormalių ląstelių buvimą. Kilus įtarimui, gydytojas gali paskirti papildomą tyrimą – kolposkopiją. Jos metu naudojamas specialus optinis instrumentas leidžia apžiūrėti gimdos kaklelį ir makšties sieneles.
Jei reikia, atliekama biopsija – paimamas nedidelis pažeistos vietos audinio mėginys laboratorinei analizei. Kai kuriais atvejais gali būti paskirtas ir ŽPV DNR tyrimas, kad išsiaiškintų, ar dalyvauja didelės rizikos viruso atmainos.
Gydymo galimybės
Kurį gydymo būdą pasirinkti – priklauso nuo displazijos laipsnio, moters amžiaus, sveikatos bei asmeninių pageidavimų. Kai kurios procedūros gali turėti įtakos būsimam vaisingumui, todėl prieš pradedant gydymą būtina aptarti individualias galimybes su gydytoju, ypač planuojant nėštumą.
Stebėjimas
Esant lengvo laipsnio (GIN 1) displazijai, dažniausiai gydyti nereikia. Tokia būklė dažniausiai išnyksta savaime, o tik maždaug 1 % atvejų progresuoja į gimdos kaklelio vėžį. Todėl dažnai pasirenkama laukimo ir stebėjimo taktika – periodiškai atliekamos citologinės patikros, siekiant laiku aptikti pokyčius.
Pažeistų ląstelių šalinimas arba sunaikinimas
Didesnio laipsnio (GIN 2 ar GIN 3) displazija dažnai gydoma aktyviai – šalinant arba sunaikinant pakitusias ląsteles. Naudojami metodai gali būti:
- Loop ekscizinė procedūra (LEEP) – naudojama elektrinė kilpėlė, kuria pašalinamas audinio plotelis; kartais paimamas mėginys išsamesnei analizei. Moterų, kurioms atlikta ši procedūra, nedidelė dalis gali susidurti su kraujavimu ar gimdos kaklelio siaurėjimu.
- Šaltinio audinio kūginė biopsija – pašalinamas kūgio formos kaklelio audinio gabalėlis. Šis metodas rezervuojamas sunkesnėms situacijoms ir turi šiek tiek didesnę komplikacijų, pavyzdžiui, pooperacinio kraujavimo, riziką.
- Histerektomija – visos gimdos pašalinimas, taikomas tada, kai displazija išlieka arba progresuoja, nežiūrint į ankstesnių procedūrų rezultatus.
Ar gimdos kaklelio displazija gali būti visiškai išgydoma?
Didžiojoje dalyje atvejų po pakitusių ląstelių šalinimo ar sunaikinimo gimdos kaklelio displazija nebegrįžta. Tokiu būdu išgydoma apie 90 % visų atvejų. Net tais atvejais, kai rizika pereiti į vėžį didesnė, ligos progresavimas vyksta lėtai, tad laiko imtis reikiamų veiksmų paprastai pakanka.
Kaip sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio displazija
- ŽPV vakcina – veiksmingiausia apsauga nuo gimdos kaklelio displazijos. Vakcina skiepijama nuo dažniausiai pavojingų viruso tipų ir rekomenduojama nuo ankstyvos paauglystės.
- Saugūs lytiniai santykiai – vengiant atsitiktinių lytinių kontaktų, naudojantis prezervatyvais ar dantų užtvara, galima sumažinti užsikrėtimo ŽPV riziką.
- Reguliarūs patikrinimai – nuo 21 metų rekomenduojama atlikti pirmąjį PAP tyrimą ir kartoti kas trejus metus iki 29 metų; vėliau, iki 65 metų, patariama atlikti ir PAP, ir ŽPV testus kartu kas penkerius metus. Ankstyvi patikrinimai leidžia laiku pastebėti pakitimus.
- Rūkymo atsisakymas – metant rūkyti, sumažėja ne tik displazijos, bet ir sunkesnių gimdos kaklelio ligų rizika.
Ką reikėtų žinoti diagnozavus gimdos kaklelio displaziją
Moterims, kurias pasiekė ši diagnozė, svarbiausia – reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti rekomenduojamus tyrimus. Po gydymo dažnai rekomenduojama bent metus ar dvejus kartoti PAP tyrimus kas 3–6 mėnesius. Jei rezultatai geri, vėliau galima grįžti prie įprastų profilaktinių tikrinimų.
Klausimai gydytojui, kuriuos verta užduoti
- Ar man tikslinga pasiskiepyti nuo ŽPV?
- Koks yra mano ligos sunkumo laipsnis?
- Ar priklausau padidintos rizikos grupei dėl gimdos kaklelio vėžio?
- Kaip ši diagnozė gali paveikti mano planuojamą nėštumą?
- Kiek dažnai reikėtų atlikti patikros tyrimus?
- Kaip skirtingi gydymo metodai gali paveikti mano galimybę pastoti ateityje?
Dažnesni klausimai apie gimdos kaklelio displaziją
- Diagnozė reiškia, kad kaklelio ląstelės yra pakitusios taip, jog laikui bėgant jos gali tapti vėžinėmis, tačiau nė vienas gydytojas negali tiksliai nuspėti ligos eigos. Tolesni žingsniai priklauso nuo situacijos rimtumo, bendros sveikatos ir kitų individualių veiksnių.
- Ne, gimdos kaklelio displazija nesukelia jokių akivaizdžių pojūčių ar simptomų, nors pasitaiko retų atvejų, kai atsiranda nereguliarus kraujavimas.
- ŽPV yra pagrindinis gimdos kaklelio displazijos rizikos veiksnys. Nė viena moteris, kuri nėra užsikrėtusi šiuo virusu, nesuserga gimdos kaklelio displazija. Tačiau užsikrėtus ŽPV nebūtinai išsivystys šios būklės požymiai.
Perspektyvos ir prognozė
Ankstyvai nustačius gimdos kaklelio displaziją ir pritaikius gydymą, prognozės labai palankios. Pašalinus pakitusias ląsteles, vėžio rizika sumažėja iki minimumo net ir toms, kurioms buvo nustatytas didesnio laipsnio pakitimas. Svarbiausia – laikytis gydytojo nurodymų ir rūpintis profilaktine patikra ateityje.
