Granulomatozinis heilitas – tai reta būklė, kurios metu lūpos patinsta ir pasidaro nelygios. Ši patinimas gali būti lokalizuotas tik viršutinėje, tik apatinėje arba abiejose lūpose iškart. Kartais patinimas išplinta į skruostus, o po oda susiformuoja minkšti ar stangresni gumbeliai. Nors šie mazgeliai atrodo ryškūs, jie nėra piktybiniai. Dažniausiai nesukelia skausmo ir nėra užkrečiami. Ši būklė dar žinoma kaip Miescher heilitas.
Kas tai yra granulomatozinis heilitas?
Granulomatozinis heilitas priklauso orofacialinės granulomatozės grupei. Tai liga, kuri dažnai pasireiškia išplitusiais ar lokalizuotais mazgeliais veide, žandikaulyje ar lūpose. Kartais ji atsiranda savaime, be aiškios priežasties – tuomet vadinama idiopatine. Tačiau kai kuriems žmonėms granulomatozinis heilitas atsiranda kartu su kitomis ligomis ar būklėmis.
Paplitimas ir kam kyla rizika
Granulomatozinis heilitas yra labai retas – jis diagnozuojamas maždaug 0,08 % žmonių ir pasitaiko tiek vyrams, tiek moterims. Ligai būdingas pasireiškimas bet kuriame amžiuje, tačiau kai kurie tyrimai parodo, kad ji dažnesnė tarp jaunų suaugusiųjų. Ligos rizika gali būti didesnė jei turite atopiją (polinkį į alergijas), lėtinių veido tinimų, šeimyninę uždegiminių odos ligų istoriją arba alergiją maistui.
Kitos heilito rūšys
- Kampinis heilitas: atsiranda raudonos, skausmingos dėmelės burnos kampučiuose, dažnai sukeliamos grybelio ar mielių infekcijos.
- Egzeminis heilitas: tai lūpų egzema, kuri gali pasireikšti sergant atopiniu dermatitu ar esant alerginėms reakcijoms.
- Infekcinis heilitas: susijęs su virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis – pavyzdžiui, herpes simplex virusu ar A grupės streptokokais. Ši forma gali būti užkrečiama.
Granulomatozinio heilito priežastys
Būdingiausia, kad granulomatozinis heilitas vystosi, kai veido, lūpų ar kitų kūno dalių audiniuose nuolat kaupiasi skysčiai (edema) ir vyksta uždegimas. Dėl to kraujagyslėse ir audiniuose susikaupia tam tikros imuninės ląstelės, vadinamos granulomomis. Uždegimą gali sukelti įvairios priežastys arba jis išvis gali atsirasti be aiškios priežasties.
- Alerginės reakcijos
- Amiloidozė (baltymų kaupimasis organuose)
- Tam tikri vaistai
- Krono liga
- Granulomatozė su poliangiitu (autoimuninė kraujagyslių uždegiminė liga)
- Paveldimi sutrikimai, pavyzdžiui, C1 esterazės trūkumas
- Infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė ar histoplazmozė
- Rožinė (rosacea)
- Sarkoidozė (uždegiminė plaučių ir limfinių mazgų liga)
Ligos simptomai
Pagrindinis požymis – patinusios, gumbuotos lūpos. Pažeidimas gali būti abejose lūpose arba tik vienoje. Kai kuriais atvejais patinimas apima ir skruostus. Pirmąkart apimta uždegimo, lūpa gali išsiplėsti per kelias valandas ar dienas, tačiau požymiai paprastai sugrįžta ir išlieka ilgai.
Bėgant laikui lūpos tampa skeldėjančios, įgyja rausvai rudą atspalvį, kartais kietos ar elastingos. Paprastai ši būklė yra lėtinė, o pablogėjimai ir atoslūgiai kartojasi.
Diagnozės nustatymas
Nustatant granulomatozinį heilitą, atliekamas išsamus veido ir lūpų tyrimas, vertinama, ar tinimas skausmingas. Svarbu įvertinti ir paciento bei artimųjų sveikatos istoriją. Gali būti atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai ieškant infekcijų ar kitų ligų požymių.
Dažnai reikalingi ir alergijos tyrimai – odos lopo arba dūrio testai, kurie padeda išsiaiškinti, ar lūpų patinimą iššaukė alergenas. Taip pat gali būti imamas audinio mėginys (biopsija), siekiant patvirtinti granulomų buvimą.
Vertinama ar nėra sergama kitomis ligomis, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais, pavyzdžiui, tuberkuliozė ar Krono liga. Tyrimų metu apžiūrima ir liežuvis, tikrinama veido nervų funkcija, siekiant įsitikinti, kad tai nėra Melkerssono-Rosenthalio sindromas.
Kas yra Melkerssono-Rosenthalio sindromas?
Ši retai pasitaikanti neurologinė liga pasireiškia veido ar lūpų patinimu kartu su paralyžiumi (raumenų silpnumu), giliais įtrūkimais liežuvyje ir skonio pojūčio sutrikimu.
Gydymo metodai
Specifinio išgydymo nuo granulomatozinio heilito nėra. Tačiau dažniausiai skiriami kortikosteroidai – jie mažina tinimą ir gali padėti pristabdyti ligos pasikartojimą. Priklausomai nuo ligos eigos, vaistai vartojami kaip tepalas, tabletės arba injekcija.
Profilaktika
Nors visiškai išvengti šios ligos praktiškai neįmanoma, galima sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą. Rekomenduojama vengti kosmetikos, maisto ar kitų medžiagų, sukeliančių alergiją. Yra duomenų, kad dažniau reakcijas provokuoja cinamonas ir benzoatai, kurie dažnai naudojami kaip konservantai.
Verta rinktis uždegimą mažinančius maisto produktus, kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, sėklos, žuvis ir pieno produktai nedideliais kiekiais. Reikėtų riboti maisto produktus, kurie gali paskatinti uždegimą – pavyzdžiui, apdorotą mėsą, rafinuotus angliavandenius, cholesterolį, daug druskos ir saldiklių turinčius produktus.
Prognozė
Granulomatozinis heilitas – ilgalaikė būklė, kurios simptomai gali ūmėti ir slopti. Ilgalaikis ar stiprus tinimas didina riziką, kad lūpos ilgainiui bus negrįžtamai pažeistos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Atsiradus staigiam veido ar burnos patinimui svarbu nedelsti ir ieškoti pagalbos – tai gali būti pavojingos alerginės reakcijos ženklas. Kiti rimtų būklių požymiai: pasunkėjęs kvėpavimas, tinimas burnos ar gerklės viduje, sunkumas ryti maistą ar skysčius.
