Goiteris yra būklė, kai skydliaukė — drugelio formos liauka jūsų kakle, žemiau balso iškilumos — padidėja. Kartais išsipučia visa liauka, o kitais atvejais susiformuoja vienas ar keli skydliaukės mazgeliai. Kai kurie žmonės pastebi matomą sustorėjimą kakle, tačiau goiteris būna įvairaus dydžio — nuo nedidelio iki labai didelio.
Goiterio rūšys
Goiteriai skirstomi pagal tai, kaip jie didėja ir koks yra skydliaukės hormonų kiekis organizme. Štai pagrindinės jų formos:
- Paprastasis (difuzinis) goiteris: kai padidėja visa skydliaukė, ji tampa lygi ir elastinga.
- Mazginis goiteris: susiformuoja kietas ar skysčiu užpildytas mazgelis, dėl kurio skydliaukė juntama nelygi.
- Daugiamazginis goiteris: kakle apčiuopiami ar tyrimais nustatomi keli mazgai.
- Toksinis goiteris: skydliaukė padidėjusi ir gamina per daug hormonų.
- Neto ksinis goiteris: kai skydliaukė padidėjusi, bet hormonų gamyba išlieka normali, todėl nėra hipo- ar hipertirozės požymių.
Goiterio rūšys dažnai derinamos tarpusavyje — pavyzdžiui, jei skydliaukėje išauga keli aktyvūs mazgai, diagnozuojamas toksinis daugiamazginis goiteris.
Kas dažniausiai serga goiteriu?
Goiteris gali pasireikšti bet kam, tačiau moterys juo serga kur kas dažniau nei vyrai. Rizika susirgti didėja bėgant metams, ypač po keturiasdešimties. Tam tikros ligos, tokios kaip nutukimas, insulino rezistencija ar metabolinis sindromas, irgi padidina pavojų atsirasti goiteriui.
Dar vienas svarbus rizikos veiksnys — spindulinė terapija galvos/ kaklo srityje bei šeiminė skydliaukės ligų istorija.
Goiterio paplitimas
Pasauliniu mastu goiteris yra plačiai paplitusi bėda — dažniausia jo priežastis yra jodo trūkumas. Šis trūkumas liečia daugiau nei du milijardus žmonių visame pasaulyje. Kur jodo stoka nedidelė, goiteris pasitaiko 5–20 % gyventojų. Esant vidutiniam trūkumui — dažnumas didėja iki 30%. Didelis jodo trūkumas lemia dar didesnį sergamumą.
Tam tikrose šalyse, kur maisto produktai yra papildyti jodu, goiteris žymiai retesnis.
Goiterio simptomai
Goiteris gali būti nepastebimas arba sukeltas įvairių nepatogumų, priklausomai nuo jo dydžio bei priežasties. Dažniausiai jis neskausmingas, bet, jei pasireiškia uždegimas, skydliaukė gali būti jautri. Tipiniai požymiai:
- Pastebimas iškilumas (ar guzas) apatinėje kaklo dalyje priešais gerklą.
- Spaudimo ar tempimo jausmas gerklėje.
- Užkimimas.
- Padidėjusios kaklo venos.
- Galvos svaigimas iškėlus abi rankas virš galvos.
Sunkesniais atvejais, kai goiteris didelis, gali būti sunku kvėpuoti ar ryti, pasireikšti sausas kosulys ar prasidėti švokštimas, jei skydliaukė spaudžia kvėpavimo ar virškinimo takus.
Hipo- ir hipertirozės požymiai
Goiterį dažnai lydi ir skydliaukės hormonų pokyčiai. Jei jų susidaro per daug (hipertirozė), pasireiškia:
- Pagreitėjęs pulsas.
- Staigus kūno svorio mažėjimas.
- Dažnesnis viduriavimas.
- Prakaitavimas nepriklausomai nuo fizinio krūvio ar temperatūros.
- Rankų drebėjimas, nervingumas ar sujaudinimas.
Jei hormonų trūksta (hipotirozė):
- Lėtinis nuovargis.
- Oda tampa sausa.
- Sulėtėjęs tuštinimasis.
- Priaugama svorio be aiškios priežasties.
- Nereguliarios menstruacijos.
Goiterio atsiradimo priežastys
Skydliaukė plečiasi kaip organizmo prisitaikymo reakcija, kai jam trūksta hormonų ar jų gamyba sutrinka dėl įvairių veiksnių. Dažniausios priežastys:
- Jodo trūkumas: be jodo skydliaukė negali gaminti hormonų, todėl ji didėja stengdamasi kompensuoti trūkumą. Dažniausiai ši problema kyla regionuose, kur maisto produktuose mažai jodo; tinkamo kiekio galima gauti valgant žuvį, pieno produktus ir vartojant joduotą druską.
- Grave’o liga: autoimuninė liga, kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę, todėl ji didėja ir pradeda gaminti per daug hormonų.
- Hašimoto liga: autoimuninis skydliaukės uždegimas; kai kuriems žmonėms išsivysto kompensacinis skydliaukės padidėjimas, kuris dažnai laikui bėgant savaime sumažėja.
- Skydliaukės vėžys: kartais skydliaukės padidėjimas susijęs su augliu.
- Nėštumas: hormoniniai pokyčiai (ypač žmogaus chorioninis gonadotropinas) kartais lemia skydliaukės padidėjimą.
- Skydliaukės uždegimas (tiroiditas): dėl uždegiminių procesų skydliaukė gali padidėti.
- Vaistų poveikis: retais atvejais goiterį sukelia tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, litis.
- Neaiškios kilmės (sporadinis) goiteris: kai nėra aiškios priežasties, dažniausiai skydliaukės padidėjimas nėra pavojingas.
Goiterio nustatymas ir tyrimai
Dažniausiai gydytojas goiterį nustato apžiūros metu, apčiuopdamas padidėjusią ar nelygią skydliaukę. Siekiant nustatyti priežastį, skiriami šie tyrimai:
- Apžiūra ir apčiuopa: ieškoma padidėjusios ar skausmingos skydliaukės, vertinama, ar yra mazgelių.
- Kraujas tyrimai: nustatomi skydliaukės hormonų kiekiai ir antikūnai, kurie padeda atskirti autoimunines ligas.
- Ultragarsas: leidžia išmatuoti skydliaukės tūrį bei aptikti nematomus mazgelius.
- Biopsija: kai reikia išsiaiškinti mazgų pobūdį, paimamas audinio mėginys ir tiriamas laboratorijoje.
- Radioaktyvaus jodo tyrimas, skenavimas: įvertina skydliaukės veiklą ir padeda nustatyti hormonų gamybą.
- Kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas: taikoma, jei goiteris labai didelis ar tęsiasi į krūtinės ląstą.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo goiterio dydžio, simptomų intensyvumo ir pagrindinės priežasties. Kai kurie nedideli goiteriai dažnai neliečiami — pasirenkama stebėjimo taktika. Taip ypač elgiamasi, jei hormonų kiekiai normalūs ir nėra jokių apsunkinimų.
- Vaistai: jei skydliaukė veikia nepakankamai, skiriamas hormonų pakaitalas (levotiroksinas). Esant padidėjusiai hormonų gamybai — naudojami vaistai, slopinantys šią veiklą (metimazolis, propiltiouracilas). Jei uždegimas sukelia skydliaukės padidėjimą, gali būti paskirti aspirinas ar kortikosteroidai.
- Radioaktyvus jodas: taikomas esant pernelyg aktyviai skydliaukei. Patekęs į liauką, radioaktyvus jodas sunaikina dalį audinių — taip skydliaukė sumažėja. Dažnai po šios procedūros tenka visą gyvenimą vartoti hormonų pakaitalus.
- Chirurginis gydymas: operacija rekomenduojama, jei skydliaukė trukdo kvėpuoti, ryti ar įtariama vėžys. Pašalinus visą ar dalį skydliaukės, dažniausiai reikia kasdien gerti hormonų tabletes.
Prevencija
Prevencinės priemonės veiksmingos tik nuo jodo trūkumo sukelto goiterio. To galima išvengti vartojant įvairų, subalansuotą maistą: žuvį, pieno produktus ir joduotą druską. Kitiems goiterio tipams jokie papildai nerekomenduojami ir gali net pakenkti.
Prognozė
Goiterio prognozė priklauso nuo jo tipo bei priežasties. Paprasti goiteriai dažniausiai nedingsta savaime, tačiau jų eiga yra palanki. Jei liauka ir toliau auga, gali pradėti sunkinti kvėpavimą ar rijimą, sukelti užkimimą.
Jei goiteris susijęs su kitomis skydliaukės ligomis, kaip Grave’o ar Hašimoto liga, svarbiausia gydyti pagrindinę problemą — tuomet pagerėja ir goiterio eiga.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net jei goiteris nesukelia didesnių vargų, reikėtų reguliariai lankytis pas gydytoją — bent kartą per metus ar pagal gydytojo rekomendacijas. Taip pat būtina pasikonsultuoti, jei atsirado naujų ar stiprėjančių simptomų.