Helmintai – tai smulkūs parazitiniai kirminai (pavyzdžiui, kabliagalviai), galintys užkrėsti žmogų. Nors daugumai žmonių tai yra infekcija, kurios norima išvengti, medicinos praktikoje pastebima ir kita situacija: kai kurie asmenys sąmoningai siekia užsikrėsti, tikėdamiesi palengvinti tam tikrų lėtinių ligų simptomus. Toks metodas vadinamas helmintų terapija, o viena iš sričių, kuriose jis tiriamas, yra Krono liga.
- 1.Kaip plinta dirvožemiu plintantys helmintai
- 2.Užsikrėtimo keliai kasdienėje aplinkoje
- 3.Kokie gali būti simptomai ir gydymas
- 4.Helmintų terapija: kodėl ji apskritai svarstoma
- 5.Galimos rizikos ir kodėl reikalinga gydytojo priežiūra
- 6.Ką rodo tyrimai apie Krono ligą
- 7.Prieinamumas ir savarankiško gydymosi pavojai
- 8.Tyrimų reguliavimas ir kodėl tai dar nėra standartinis gydymas
Kaip plinta dirvožemiu plintantys helmintai
Dažniausiai minimi helmintai plinta per užkrėstas išmatas, kurios patenka į dirvožemį. Prastesnės higienos ir ribotos sanitarijos sąlygomis tai tampa pagrindiniu infekcijos keliu, todėl tokios infekcijos beveik visada dažnesnės regionuose, kur švaraus vandens ir higienos priemonių prieinamumas yra ribotas.
Dažniausi tipai
- askaridės (Ascaris lumbricoides)
- plaukagalviai (Trichuris trichiura)
- kablialigės sukėlėjai – kabliagalviai (Ancylostoma duodenale arba Necator americanus)
Pagal visuomenės sveikatos priežiūros duomenis, pasaulyje vienu metu šie parazitai užkrečia šimtus milijonų žmonių. Dažniausiai minimi apytikriai skaičiai: askaridėmis užsikrėtę yra apie 772–892 mln. žmonių, kabliagalviais – apie 406–480 mln., plaukagalviais – apie 429–508 mln.
Užsikrėtimo keliai kasdienėje aplinkoje
Helmintai į žmogaus organizmą patenka tada, kai į burną ar ant odos pakliūna parazitų kiaušinėliai ar lervos iš užterštos aplinkos. Praktikoje tai gali nutikti įvairiais būdais.
- geriant užterštą vandenį;
- vaikštant basomis ant užteršto dirvožemio;
- neplaunant rankų su muilu po tualeto, po darbo su dirvožemiu ar po kontakto su gyvūnais;
- valgant nepakankamai nuplautus, neapdorotus, nenuluptus vaisius ir daržoves.
Patekę į organizmą, daugelis šių parazitų prisitaiko gyventi plonajame žarnyne, kur gali išlikti ilgą laiką.
Kokie gali būti simptomai ir gydymas
Infekcijos požymiai priklauso nuo parazito rūšies, jų kiekio ir žmogaus sveikatos būklės. Pagal dabartines medicinos žinias, galimi simptomai:
- kraujavimas ir kraujo netekimas;
- viduriavimas;
- pilvo skausmas;
- mitybos medžiagų stoka (maistinių medžiagų trūkumai).
Įprastai helmintų sukeltas infekcijas galima gydyti receptiniais vaistais, skirtais parazitams pašalinti.
Helmintų terapija: kodėl ji apskritai svarstoma
Nors helmintinė infekcija daugeliui asocijuojasi su nepageidaujama būkle, dalis žmonių sąmoningai siekia užsikrėsti, tikėdamiesi sumažinti lėtinių uždegiminių ligų simptomus. Ši idėja grindžiama prielaida, kad kai kurie helmintai gali slopinti tam tikras imuninės sistemos reakcijas, o tai teoriškai galėtų mažinti uždegimą.
Kam ji tiriama
Helmintų terapija daugiausia nagrinėjama kaip galimas pagalbinis metodas esant:
- Krono ligai;
- išsėtinei sklerozei;
- astmai;
- uždegiminėms žarnyno ligoms.
Kaip ji taikoma tyrimuose
Šio metodo esmė – tyčia sukelti kontroliuojamą užsikrėtimą, dažniausiai kabliagalviais arba plaukagalviais. Praktikoje tyrimuose gali būti naudojami parazitų kiaušinėliai: jie pateikiami skysčio pavidalu arba suleidžiami, o paciento būklė stebima gydytojo, kad būtų laiku pastebėti nepageidaujami pokyčiai.
Galimos rizikos ir kodėl reikalinga gydytojo priežiūra
Ilgainiui parazitai gali daryti neigiamą poveikį sveikatai. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad daliai žmonių gali didėti mažakraujystės (anemijos) rizika, ypač jei parazitai prisideda prie kraujo netekimo ar prastesnio maistinių medžiagų pasisavinimo.
Taip pat gali vystytis baltymų stoka, kuri kai kuriems žmonėms siejama su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis ir sutrikusiu fiziniu augimu.
Medicinoje yra priemonių, padedančių koreguoti kai kuriuos šiuos sutrikimus, tačiau tai nereiškia, kad metodas savaime yra saugus. Dėl šios priežasties bet koks bandymas taikyti helmintų terapiją turėtų vykti tik gydytojui prižiūrint.
Ką rodo tyrimai apie Krono ligą
Moksliniai duomenys rodo, kad gyvūnų modeliuose (pavyzdžiui, eksperimentuose su graužikais) helmintų infekcija gali slopinti imuninį atsaką. Tai paskatino tyrimus, ar panašus poveikis galėtų būti naudingas žmonėms sergant Krono liga.
Viename klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 252 žmonės, buvo vertintas plaukagalvių poveikis. Dalyviams kiaušinėliai buvo skiriami apie 12 savaičių. Tyrimo duomenimis, toks skyrimas buvo vertinamas kaip pakankamai saugus stebėjimo laikotarpiu, tačiau klinikinės naudos – remiantis remisijos dažniu – nepastebėta, palyginti su kontroline grupe.
Norint patikimai įvertinti, ar ši terapija gali būti veiksminga ir kokiomis sąlygomis ji būtų saugi, reikia daugiau tyrimų.
Prieinamumas ir savarankiško gydymosi pavojai
Praktinė problema žmonėms, ieškantiems helmintų terapijos, yra ribotas jos prieinamumas: kai kuriais atvejais dėl procedūrų tenka vykti į užsienį. Vis dėlto savarankiškai „gydytis“ įsigyjant helmintų kiaušinėlių neaiškios kilmės kanalais yra nesaugu, nes tokiu atveju neįmanoma patikimai užtikrinti nei dozės, nei kokybės, nei medicininės priežiūros.
Jeigu žmogus vis dėlto svarsto tokį gydymo kelią, saugiausia tai daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik ten, kur užtikrinamas medicininis stebėjimas.
Tyrimų reguliavimas ir kodėl tai dar nėra standartinis gydymas
Helmintų terapija nėra patvirtinta kaip standartinis gydymas. Vis dėlto kai kuriose šalyse tam tikroms helmintų rūšims suteikiamas tiriamojo preparato statusas, leidžiantis atlikti klinikinius tyrimus su savanoriais.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir vadinamajam kiauliniam plaukagalviui (Trichuris suis), nes jis žmogaus žarnyne paprastai neišgyvena ilgai. Teoriškai tai galėtų reikšti mažesnę ilgalaikių komplikacijų riziką, tačiau ir šiai prielaidai pagrįsti reikalingi papildomi tyrimai.
