Hodžkino limfoma – tai viena iš kraujo vėžio formų, išsivystanti limfinėje sistemoje. Ši liga apima B limfocitus – svarbias imuninės sistemos ląsteles. Nors hodžkino limfoma pasitaiko gana retai, ji laikoma viena iš dažnesnių onkologinių ligų paaugliams ir jaunimui.
Kas yra hodžkino limfoma
Hodžkino limfoma – auglys, kuris vystosi, kai tam tikros baltosios kraujo ląstelės (B limfocitai) įgyja genetinių pokyčių ir ima nekontroliuojamai daugintis. Dažniausiai auglys atsiranda limfmazgiuose prie kaklo ar krūtinės, bet gali išplisti ir pažastyse, kirkšnyse, pilve ar dubenyje esančiuose limfmazgiuose.
Šią ligą iš kitų limfomų išskiria būdingos didelės Reed-Sternberg ląstelės, kurias aptinka tiriant audinius mikroskopu.
Hodžkino limfomos tipai
- Nodulinė sklerozinė hodžkino limfoma: dažniausia forma, dažniausiai randama jaunoms moterims, ypač centriniuose krūtinės limfmazgiuose.
- Mišrios ląstelinės sudėties hodžkino limfoma: dažniau nustatoma vyresniems žmonėms, dažnai išsivysto pilvo ertmėje.
- Limfocitų gausi klasikinė hodžkino limfoma: pasitaiko apie 6 % atvejų, dažniau diagnozuojama vyrams.
- Limfocitų stokos hodžkino limfoma: ypač reta forma, dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms ar asmenims su susilpnėjusia imunine sistema.
Kiek dažna hodžkino limfoma
Ši onkologinė liga pasitaiko retai – iš 100 000 žmonių per metus ja suserga tik apie trys asmenys. Visgi tarp 15–19 metų paauglių bei jaunų suaugusiųjų tai viena dažniausių onkologinių ligų.
Hodžkino limfomos simptomai
Dažniausiai pirmasis hodžkino limfomos ženklas – neskausmingai padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyje. Tipiški požymiai gali būti šie:
- Didelis, be aiškios priežasties jaučiamas nuovargis.
- Išliekanti arba nepaaiškinama karščiavimas.
- Stiprūs naktiniai prakaitavimai, dėl kurių peršlampa patalynė ir drabužiai.
- Svorio kritimas be pastangų – per pusę metų netenkama apie 10 % kūno svorio.
- Niežulys, dažniausiai po karštos vonios ar išgėrus alkoholio.
- Pilvo skausmas ar patinimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Dusulys, kuris gali būti susijęs su limfomos išplitimu plaučiuose arba dideliu augliu krūtinės srityje.
Pastovus karščiavimas, stiprūs naktiniai prakaitavimai ir netikėtas svorio mažėjimas vadinami „B simptomais“. Jų buvimas ar nebuvimas padeda gydytojui vertinti ligos eigą ir parinkti tinkamą gydymą.
Kodėl susergama hodžkino limfoma
Hodžkino limfoma susiformuoja, kai B limfocitai per gyvenimą įgyja genetinių pakitimų – su tokiais pokyčiais žmogus negimsta. Patologiniai B limfocitai virsta didelėmis Reed-Sternberg ląstelėmis, kurios išskiria medžiagas, pritraukiančias į limfmazgius kitas ląsteles. Tai lemia limfmazgių padidėjimą.
Liga gali išplisti limfine sistema į kitus limfinius organus, pavyzdžiui, užkrūčio liauką ar blužnį, o retais atvejais paveikti plaučius, kepenis, kaulų čiulpus.
Rizikos veiksniai
- Amžius: dažniau serga 20–39 metų ir vyresni nei 65 metų žmonės.
- Lytis: vyrai šiek tiek dažniau serga klasikine hodžkino limfoma, tačiau nodulinės sklerozės forma dažnesnė moterims.
- Paveldimumas: ligos rizika kiek didesnė, jei artimieji sirgo hodžkino limfoma.
- Organų transplantacija ir imunitetą slopinantys vaistai taip pat didina riziką.
- Tam tikri virusai, tokie kaip ŽIV, Epšteino-Baro ar žmogaus T limfotropinis virusas 1, galimai susiję su šios ligos atsiradimu.
Kaip nustatoma hodžkino limfoma
Pirmiausia gydytojas apžiūri, ar nėra padidėjusių limfmazgių, klausia apie nuolatinę karščiavimą ar netikėtą svorio kritimą. Diagnozavimui prireikia įvairių tyrimų:
Kraujo tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas (BKT): parodo kraujo ląstelių kiekį, kuris gali sumažėti dėl limfomos.
- Kraujyje esančių cheminių medžiagų tyrimas: padeda įvertinti inkstų, kepenų veiklą, elektrolitų pusiausvyrą.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): didesnis rodmuo gali rodyti uždegimą ar ligos aktyvumą.
- Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas: didesnės reikšmės būdingos sunkioms būklėms.
- Virusų tyrimai: padeda išsiaiškinti, ar buvo infekcija hepatitais ar ŽIV, kas svarbu gydymui.
Vaizdo tyrimai
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) (saugi nėščiosioms)
- Ultragarsinis tyrimas (saugus nėštumo metu)
Biopsija
Patikimiausiai diagnozė patvirtinama atlikus limfmazgio biopsiją – paimama visa ar dalis padidėjusio limfmazgio ir tirta mikroskopu. Tiriant kitas kūno vietas (plaučius, kepenis, blužnį, kaulų čiulpus), taip pat galima aptikti būdingas Reed-Sternberg ląsteles.
Hodžkino limfomos stadijos
- I stadija: aptinkamos vėžio ląstelės tik vienoje limfmazgių grupėje ar limfiniame organe.
- II stadija: pažeistos dvi ar daugiau limfmazgių grupės tos pačios diafragmos pusėje.
- III stadija: ligotos limfmazgių grupės yra abiejose diafragmos pusėse, taip pat gali būti įtrauktas blužnis.
- IV stadija: vėžio ląstelės išplitusios už limfinės sistemos ribų – pavyzdžiui, kepenyse, plaučiuose ar kaulų čiulpuose.
Siekdami prognozuoti gydymo sėkmę, gydytojai atskirai vertina, ar liga yra „palanki“ ar „nepalanki“ – tai padeda spręsti, kokio gydymo reikia ir kiek didelė atsinaujinimo rizika.
Gydymo galimybės
Gydymo būdas parenkamas priklausomai nuo ligos tipo ir stadijos. Skirtingos terapijos naudoja kelis pagrindinius metodus:
- Chimioterapija: dažniausiai taikoma hodžkino limfomos gydymo dalis, kai naudojami vienas ar keli vaistai vėžinėms ląstelėms naikinti.
- Spindulinė terapija: taikoma auglio pažeistiems limfmazgiams apspinduliuoti. Dažnai derinama su chemoterapija ankstyvose ligos stadijose.
- Imunoterapija: stiprina organizmo imunitetą, kad geriau atpažintų ir sunaikintų vėžines ląsteles. Svarbus vaistų tipas – imuniniai kontrolės punktų inhibitoriai.
- Taikinių terapija: naudoja specialius medikamentus, nukreiptus į specifines vėžio ląstelių dalis. Vienas pavyzdžių – antikūnais prie chemoterapijos vaisto prijungti vaistai, kurie nukreipiami tiesiai į vėžio ląsteles.
- Chimioterapija su kamieninių ląstelių persodinimu: taikoma, jei liga atsinaujina ar nėra jautri tradiciniam gydymui. Tuomet taikoma kita chemoterapijos schema, sėkmės atveju atliekamas kamieninių ląstelių persodinimas.
Ligos prognozė ir išgyvenamumas
Ši limfoma laikoma labai gerai išgydoma. Gydymo efektyvumas priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant ligos stadiją. Dėl inovatyvių gydymo būdų penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 88 %.
Ankstesnėse stadijose šis rodiklis dar aukštesnis – net iki 95 %; vėlyvose stadijose – 81–87 %. Nuolatinė naujų gydymo metodų paieška leidžia išlaikyti ir gerinti šiuos rezultatus.
Kasdienybė ir savęs priežiūra
Po gydymo simptomai dažniausiai išnyksta. Visgi daugeliui svarbus tampa klausimas – ar liga gali grįžti? Čia svarbi ne tik fizinė, bet ir emocinė savijauta.
- Poilsis: gydymas bei liga dažnai vargina, tad būtina leisti kūnui pailsėti.
- Visavertė mityba: nors nėra aiškios sąsajos tarp maisto ir limfomos, subalansuotas maistas padeda stiprinti imunitetą ir lengviau atlaikyti gydymo sunkumus.
- Streso valdymas: nerimas dėl galimo ligos atsinaujinimo yra natūralus, bet pokalbiai su specialistu bei informacija apie jūsų situaciją gali padėti nusiraminti.
- Fizinis aktyvumas: judėjimas stiprina kūną, gerina nuotaiką ir padeda kovoti su nuovargiu.
Nors gyvenimas su diagnoze gali reikėti tam tikrų pakeitimų, galima džiaugtis visaverčiu gyvenimu ir po gydymo. Svarbiausia – atrasti savo tempą ir rutiną bei planuoti vizitus pas gydytoją kontrolės tikslais.
Kada reikėtų kreiptis į medikus
Patartina nedelsti ir pasitarti su gydytoju, jei pastebite naujus ar stiprėjančius simptomus gydymo metu. Po gydymo būtinos periodinės konsultacijos, kad būtų galima stebėti sveikatos būklę ir anksti pastebėti galimą ligos atsinaujinimą.
Pagrindiniai hodžkino ir nehodžkino limfomos skirtumai
- Paplitimas: nehodžkino limfoma žymiai dažnesnė nei hodžkino limfoma.
- Amžiaus grupės: nehodžkino limfomą dažniausiai suserga vyresni nei 65 metų asmenys, o hodžkino limfoma dažniau nustatoma 20–30 metų žmonėms ir vyresniems nei 65 metų asmenims.
- Tipai: nehodžkino limfomos yra daugiau nei 70 porūšių, o hodžkino limfoma turi 4 pagrindines formas.
- Diagnozuojant: hodžkino limfomai būdingos Reed-Sternberg ląstelės, o nehodžkino limfomai dažnai trūksta specifinių vėžinių ląstelių.
- Išgyvenamumas: vos 74 % žmonių, sergančių nehodžkino limfoma, yra gyvi po penkerių metų, tuo tarpu hodžkino limfomai šis rodiklis gerokai didesnis – 88 %.
